Tyrimai rodo, kad šalies studentų finansinė padėtis yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje. Tačiau, panašu, kad studentijos laukia geros permainos. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) praėjusį mėnesį jau pasižadėjo ieškoti lėšų stipendijų didinimui. Šią savaitę tai įsipareigojo daryti ir Vyriausybė.
Europos šalių studentų socialinės ir ekonominės padėties tyrime „Eurostudent“ nurodomi skaičiai šokiruoja – lietuvių studentų situacija gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių. Vidutiniškai per mėnesį gaunančių iki 800 litų studentų tėra apie 40 procentų.
Menka valstybės parama
Europos šalių studentų socialinės ir ekonominės padėties tyrime „Eurostudent“ nurodomi skaičiai šokiruoja – lietuvių studentų situacija gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių. Vidutiniškai per mėnesį gaunančių iki 800 litų studentų tėra apie 40 procentų. Ir beveik pusė iš jų šių pajamų sulaukia iš šeimos. Valstybės parama sudaro vos apie septynis procentus visų vidutinių studentų pajamų. Parama iš šeimos – beveik pusę, o darbo užmokestis – apie 35 proc. pajamų.
Tiesa, studijuojantieji valstybės nefinansuojamose studijų vietose gauna kiek didesnes pajamas nei turintieji studijų krepšelį. Tyrime daromos prielaidos, kad tokią situaciją lemia didesnis dirbančiųjų skaičius tarp mokančių už mokslą studentų.
Nevienodos sąlygos
Anot Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko (nuotr.), mažesnes už lietuvius vidutines pajamas gauna tik Maltos studentai. Todėl svarbu ne tik padidinti pačias stipendijas, bet ir suvienodinti valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studentų sąlygas gauti skatinamąsias stipendijas.
„Yra aukštųjų mokyklų, kurios neleidžia valstybės nefinansuojamiems studentams pretenduoti į stipendijas. Tai turbūt yra pati didžiausia problema“, – mano P.Baltokas. Taigi, jei moki už studijas, nesvarbu, ar tavo studijų rezultatai geri. Valstybės paramos negausi.
Pasak Studentų sąjungos, šiuo metu vienas valstybės finansuojamas studentas metams krepšelyje atsineša 325 litus studentams skatinti. Šie pinigai yra išdalinami ne visiems studentams. Pasakyti, kokia vidutinė stipendija, yra ganėtinai sunku, nes jos svyruoja nuo 27 litų iki 500 litų ir daugiau. Kitaip tariant, arba labai mažos ir jas gauna daug studentų, arba labai didelės ir jas gauna mažai studentų.
Jau minėtame tyrime „Eurostudent“ taip pat nurodoma, kad net du trečdaliai studentų per studijų metus susiduria su finansinėmis problemomis ir dėl to tenka ieškotis darbo. Tačiau ką daryti tiems, kurie savo studijų ir darbo derinti negali?
Prašyk tėvų arba eik dirbti
Vilniaus universitete mediciną studijuojanti Jolita papasakoja, kad pasirinkus šią specialybę apie studijų ir darbo derinimą teko pamiršti. „Ši specialybė ne tokia, kad būtų galima ką nors praleisti. Mediko darbui būtinos tiek teorinės, tiek praktinės žinios. Juk nuo to priklausys kitų žmonių gyvybės“, – įsitikinusi mergina.
Tiesa, tikino pirmame kurse bandžiusi dieną studijuoti, o naktį dirbti viename naktiniame klube. Tačiau viskas pasibaigė emociniu ir fiziniu išsekimu. „Teko pasirinkti, kas svarbiau. Nusprendžiau, kad verčiau susiveržti diržus ir pagyventi taupiau, bet daugiau laiko skirti mokslams. Tam pritarė ir tėvai“, – pasakojo studentė.
Kadangi dirbti negali, Jolitą finansiškai remia tėvai. Tai jiems atsieina apie tūkstantį litų per mėnesį. „Nors ir neišlaidauju, tačiau kas mėnesį už būsto nuomą, komunalinius patarnavimus, maistą, kosmetiką, drabužius, viešąjį transportą ir automobilio kurą, kartais prisireikiančius vaistus tenka pakloti iš tiesų nemažai“,– išlaidas vardijo mergina.
O kaip skatinamoji stipendija? Anot Jolitos, stipendiją gauti pakankamai sudėtinga. „Ne be reikalo nuolat sakoma, kad į mediciną įstoja geriausi. Tad ir konkurencija dėl stipendijų – intensyvi. Iš kitos pusės žiūrint, skatinamosios stipendijos dydis mūsų universitete – šimtas devyniasdešimt penki litai. Tai – penktadalis būtinos pragyvenimui sumos“,– atsiduso būsimoji medikė.
Tačiau visus su finansiniais sunkumais susiduriančius studentus galima kiek paguosti. Tiek ŠMM, tiek Vyriausybė jau žengė žingsnį ir pasižadėjo ieškoti lėšų stipendijų didinimui.
Gerins sąlygas
Šią savaitę, pirmadienį, minint Tarptautinę studentų dieną, tarp Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko ir Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus pasirašytas istorinis ketinimų protokolas. Juo įsipareigojama per ketverius metus didinti stipendijas ir finansavimą studentų bendrabučių renovacijai. Tad studentų gyvenimas po truputį turėtų gerėti.
Susitarime pažymima, kad, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, Vyriausybė sieks, jog iki 2018 metų studentams skatinti skiriamos valstybės lėšos, palyginti su šiuo metu vienam studentui skaičiuojama suma, palaipsniui didėtų iki 50 procentų.
Ministras Pirmininkas A.Butkevičius sutiko, kad studentai aukštosiose mokyklose siekia įgyti žinių, praktinių įgūdžių bei akademinių laimėjimų, todėl finansinė padėtis negali būti kliūtis šiems tikslams pasiekti. „Valstybės finansinė parama studentams turi būti siejama su jų rezultatais“, – sakė Vyriausybės vadovas. Tačiau pridūrė, kad sprendimai, naudingi studentams, turės būti įgyvendinami ir pasiekiami atsižvelgiant į Valstybės finansus. Anot A.Butkevičiaus iki 2018 m. didesnėms stipendijoms prireiks iki 8 mln. litų.
Panašių pažadų studentai sulaukė ir spalį vykusiame Švietimo ir mokslo ministerijos vadovų ir Lietuvos studentų sąjungos atstovų susitikime. Tąkart švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus patikino, kad ministerija stengsis rasti papildomų lėšų stipendijų didinimui ir tai darys jau nuo kitų metų.
Tarp kitko
Didžioji studentų išlaidų dalis pagal „Eurostudent“ tyrimą tenka būstui (27 proc.) ir maistui (24 proc.). Su mokslu, studijomis susijusios išlaidos siekia tik apie 10 proc. visų mėnesinių pajamų.
Komentuoti: