Pasaulinę sveikatos dieną jubiliejų švenčianti PSO – didžiausias visuomenės sveikatos brokeris

Deimantė Gruodė
2018-04-06
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiemet, balandžio 7-ąją, švenčia 70 metų jubiliejų, o kitąmet laukia dar viena nemažiau reikšminga sukaktis – PSO atstovybės Lietuvoje dvidešimtpenkmetis! „Mes taip pat mokomės ir keičiamės, siekiame organizaciją padaryti dinamiškesnę, kad ji dar labiau atlieptų šalių narių poreikius ir kad kartu pasiektume geresnės sveikatos rodiklius kiekvienam gyventojui“, – sako PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.
Pasaulinę sveikatos dieną jubiliejų švenčianti PSO – didžiausias  visuomenės sveikatos brokeris
„Lietuvoje pastebime, kad judama teisinga kryptimi. Įkurtas visuomenės sveikatos fondas kaip papildomas finansavimo šaltinis įvairiems su visuomenės sveikata susijusiems projektams. Savivaldybėse veikia visuomenės sveikatos biurai. Ir nors finansavimas palyginti nedidelis, bet, tikėkimės, jis ateityje tik didės“, - sako PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Faktai
PSO Europos regione šiuo metu yra 53 valstybės narės.
Pasaulio sveikatos organizacijoje dirba apie 8 tūkst. įvairių sričių specialistų iš viso pasaulio.
PSO šiuo metu priklauso 194 valstybės ir teritorijos tarp jų visos 185 Jungtinių Tautų narės. PSO veikia šešiuose pasaulio regionuose. Lietuva priklauso PSO Europos regionui.
Lietuva tikrąja PSO nare tapo 1991 m. lapkričio 25 d., o PSO atstovybė Lietuvoje pradėjo dirbti 1994 m.

 
Pasaulinė sveikatos diena
Pasaulio sveikatos organizacijos veiklos ištakos siekia XIX a. Tuo metu Europoje siautusios užkrečiamųjų ligų epidemijos vertė žmoniją galvoti apie priemones, skirtas spręsti globalines sveikatos apsaugos problemas.
1945 metais steigiamoji Jungtinių Tautų konferencija San Franciske palaikė idėją steigti autonominę tarptautinę sveikatos organizaciją, kuri perimtų Tarptautinio visuomenės higienos biuro ir Tarptautinės sveikatos organizacijos teises bei funkcijas. 1946 metais tokia organizacija buvo įsteigta: Niujorke įvykusi sveikatos konferencija priėmė PSO konstituciją (įstatus). Šie įsigaliojo 1948 metais balandžio 7 d. Būtent todėl ši diena kiekvienais metais yra minima kaip Pasaulinė sveikatos diena.
 

„Visų pirma noriu pasveikinti Pasaulio sveikatos organizaciją su septyniasdešimtmečiu. Lietuvos medicinos visuomenė su Pasaulio sveikatos organizacija sukaupė itin ilgą bendradarbiavimo patirtį. Nuo tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimtųjų, kai aš studijavau Kauno medicinos institute ir tada dar jaunas buvo profesorius Vilius Grabauskas bei daugelis kitų, kurie, rektoriaus prof. Zigmo Januškevičiaus dėka, nustatė su PSO organizacija bendradarbiavimo gaires. Kauno medicinos institute buvo prieinama biblioteka ir buvo galima rasti literatūros, o kauniečiai Viliaus Grabausko ir Zigmo Januškevičiaus dėka startavo su puikiu projektu dėl lėtinių neinfekcinių ligų epidemiologijoje. Trys miestai – Monrealis, Niujorkas, Kaunas – susijungė į bendrą programą nagrinėjant lėtinių neinfekcinių ligų įtaką populiacijai. Profesorius V.Grabauskas, kuris buvo pakviestas dirbti PSO struktūrose, sukūrė ištisą neinfekcinių ligų epidemiologijos mokyklą“, – pasakoja už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.


Vytenis Povilas Andriukaitis
 
Ilgametis bendradarbiavimas
Lietuva į PSO įstojo pateikus 1991 metais Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui tuometinio ministro pirmininko Gedimino Vagnoriaus pasirašytą prašymą. O tarptautiniam bendradarbiavimui gerinti nuo 1994 metų gegužės mėnesio Vilniuje pradėjo veikti PSO Europos regiono biuro atstovybė Lietuvoje, įsikūrusi Sveikatos apsaugos ministerijos patalpose. Pirmuoju vadovu buvo paskirtas dr. Robertas Petkevičius.
„Pamatiniai dalykai, kurie buvo atskleisti nagrinėjant visuomenės raidą ir civilizacijos rizikos veiksnių įtakas neinfekcinėms ligoms, buvo perkelti į Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją, kuri buvo patvirtinta 1992 metais Aukščiausioje Taryboje, jau nepriklausomoje Lietuvoje. Žodžiu, turėjome galimybę iš karto kloti pagrindus itin sudėtingiems visuomenės sveikatos mechanizmams, kurių dažnai žmonės nesupranta, nes kalbama vien apie ligonines, vaistus, lovų skaičių. Bet visiškai menkai kalbama apie visuomenės sveikatos problemų vadybą daugelyje sektorių. Pasaulio sveikatos organizacijos įdiegtas principas, valdant neinfekcines ligas ir jų epidemijas, apima daug mechanizmų, kurie turi būti įtvirtinti visur: ir privačiame sektoriuje, ir gamyboje, ir maisto industrijoje, ir žemės ūkyje, ir transporte, ir švietime, ir daugelyje kitų sričių. Jei išties norime sumažinti šią civilizacijos rizikų grėsmę, kuri nematoma ranka kasdien eikvoja sveikatos išteklius ir žmogus ilgą laiką net nejaučia, kad jis yra tų rizikos veiksnių veikiamas, kol liga trenkia kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – sako Vytenis Povilas Andriukaitis.
 
Per menkas finansavimas
„Švenčiame Pasaulio sveikatos, o ne pasaulio ligų organizacijos jubiliejų! Juk keliate tostą į sveikatą, o ne į ligą. Ligų gydymo sektorius šiandien tiek yra aptariamas, apkalbamas, skersai išilgai nagrinėjamas. Bet palaukite, ligos yra pasekmės. Kada aš kalbu apie prevenciją, profilaktiką ir sveikos gyvensenos koregavimą ir klausiu, kodėl tiek mažai pinigų iš valstybės biudžeto skiriama tiems dalykams, choru visi šaukia, kad reikėtų skirti daugiau. Bet kai suskaičiuoja finansus, daugiau trijų penkių procentų nesusidaro. Jei nereaguosite į visus agresyvius žalingus veiksnius, kurie nematoma ranka sekina žmonių sveikatos išteklius, ir po to galvosite „skirkime daugiau pinigų tabletėms bei medicininei aparatūrai“, manote, kad laimėsite kovą prieš neinfekcines ligas? Jokiu būdu! Pasaulio sveikatos organizacija taip ir sako, kad neužteks jokių pinigų ir aparatūros, jei pasaulis bus aklas prieš šias baisias tendencijas, kurios atėjo su civilizacija“, – akcentuoja Europos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.
 
Jo nuomone, PSO biuras Lietuvoje, skaičiuojantis daugiau kaip du dešimt–mečius, yra stiprus.
„Biuro veiklą stebiu jau ilgus metus. Reikia pasakyti, kad nuo devyniasdešimt antrųjų metų biuras vaidino ypač didelį vaidmenį, žinoma, tada buvo visai kitokios užduotys, reikėjo kloti pagrindus, buvo telkiami ekspertai, patarėjai, projektų koordinatoriai, finansuojama daug iniciatyvų, pilotinių projektų. Žinoma, iki įstojimo į Europos Sąjungą biuro veikla buvo kitokio pobūdžio, o dabar daugiau grindžiama ateities principais. Savo ruožtu Europos Sąjungos valstybei Lietuvai jau tenka naudotis ES instrumentais, kurie yra finansuojami per ES struktūrinius fondus, ir jau pačiai tenka rodyti lyderystę tarp pažangių valstybių.
Bet biuras Lietuvoje visą laiką derina darbotvarkę su Europos Komisija, Europos sveikatos tarnyba, kitomis institucijomis. Ir čia labai daug įtakos, kuri nukreipta į Rytų kaimynių stimuliavimą sekti tuo pačiu keliu. Tad, kaip sakiau, veikla dabar yra kitokio pobūdžio, bet ji vis tiek prisideda prie bendrųjų tendencijų tvirtinimo ir tai aš vertinu itin pozityviai“, – sako Vytenis Povilas Andriukaitis.

 
Tarp kitko
Pagrindinės sveikatos problemos PSO prognozuojamos 2020 metais:
Išeminė širdies liga – 5,9 proc.
Depresija – 5,7 proc.
Širdies kraujagyslių ligos – 4,4 proc.

Tuberkuliozė – 3,1 proc.
ŽIV/AIDS – 2,6 proc.

 

Ingrida Zurlytė: dabar labai svarbus etapas


„Dabar mums labai svarbus etapas. Mes mokomės ir keičiamės, – pernai buvo išrinktas PSO naujasis generalinis direktorius, kuris siekia organizaciją padaryti dinamiškesnę, kad ji dar geriau atlieptų valstybių narių poreikius ir kad kartu galėtume pasiekti geresnių rezultatų“, – sako PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.
 
– Šie metai jums ypatingi, mat balandžio 7-ąją švenčiate Pasaulio sveikatos organizacijos septyniasdešimtmetį, o kitąmet laukia dar viena nemažiau reikšminga sukaktis – PSO atstovybei Lietuvoje bus dvidešimt penkeri! Su tuo ir sveikiname!
– Jubiliejų iš tiesų nemažai. Be kita ko, šiemet sukanka dešimt metų Talino konferencijai, kuomet buvo priimta itin svarbi chartija, vadinama Talino chartija, skirta sveikatos sistemoms ir jų efektyvumui. Dešimtmetis bus iškilmingai paminėtas birželio mėnesį Taline aukšto lygio susitikime, kuriame bus diskutuojama dėl sveikatos sistemų, prisidedančių prie valstybės klestėjimo ir solidarumo, orientuotų į žmones ir prisitaikančių prie XXI amžiaus iššūkių „Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030“ kontekste.
 
Keturiasdešimt metų Almatos deklaracijai, skirtai pirminės sveikatos priežiūrai ir sveikatos stiprinimui. Ta proga spalio mėnesį Almatoje, Kazachstane, bus surengta didžiulė pasaulinė konferencija ir atnaujinti valstybių įsipareigojimai stiprinant gyventojų sveikatą. Tad šie metai mūsų organizacijai, kaip ir Lietuvai, švenčiančiai šimtmetį, yra ypatingi. Vis dėlto norėtume akcentuoti ne tiek patį jubiliejų, nors pasidžiaugti tikrai yra kuo, kiek priminti pagrindinę vertybę – kiekvieno žmogaus teisę į sveikatą bei į visuotiną sveikatos priežiūros aprėptį, jog kiekvienam gyventojui būtų prieinama sveikatos priežiūra pagal poreikį, laiku ir kokybiška, kad tai nebūtų susiję su ypač didelėmis išlaidomis, galinčiomis nuskurdinti. Kad niekam nereikėtų daryti pasirinkimo: maistas ar vaistas? Lietuvoje jau yra daug pasiekta. Didesnės dalies gyventojų sveikata yra apdrausta, o sveikatos priežiūros paslaugos, be kitų ir visuomenės sveikatos paslaugos, yra vis labiau prieinamos. Tačiau dar yra kur tobulėti mažinant gyventojų priemokas už vaistus ir sveikatos priežiūros paslaugas, ypač mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams bei gerinant sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą ir kokybę. Iš tikrųjų dar turime, ką veikti.
 

– Kas sveikatos srityje labiausiai neramina?
– Išskirčiau sveikatos netolygumų problemą, kuri iš dalies susijusi su sveikatos priežiūros prieinamumu ir kuris, vertinant atskirus šalies regionus, nėra vienodas. Kitas uždavinys – neinfekcinių ligų rizikos veiksnių valdymas, nes Lietuva išsiskiria aukštu sergamumu ir mirtingumu nuo šių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių, onkologinių susirgimų ir kt. Praėjusiais metais Seimo priimti sprendimai dėl alkoholio vartojimo mažinimo, visiškai atitinka tris prioritetus, kuriuos išskyrė Pasaulio sveikatos organizacija kaip labiausiai pasiteisinusias priemones alkoholio kontrolės srityje. Esu tikra, kad šių ir ankstesnių sprendimų dėka pradėjęs mažėti alkoholio vartojimas Lietuvoje toliau mažės daug sparčiau ir pamatysime teigiamų pokyčių gyventojų sveikatos rodikliuose.
 
Rūkymo tendencijos tarp vaikų jau dabar yra džiuginančios, nes stebimas rūkančiųjų mažėjimas. Daugiau dėmesio skiriama sveikai mitybai ir fiziniam aktyvumui skatinti, bet fiziškai aktyvių gyventojų procentas – palyginti mažas, ir prireiks sutelktų politikų, pramonės, teritorijų planavimo, visuomenės sveikatos ir kitų specialistų bei pačios visuomenės pastangų, kad iš esmės pakeistume situaciją.
Trečioji sritis būtų psichikos sveikata. Savižudybių skaičiumi pasaulyje vis dar esame tarp lyderių. Inicijuota daug gerų dalykų: veikia paramos grupės, pagalbos linijos, plėtojamos psichikos sveikatos paslaugos ir mokymai, bet norėtųsi glaudesnio veiksmų koordinavimo tarp įvairių organizacijų ir iniciatyvų.
 
– Kaip vertinate ministerijos vykdomą vaistų politiką?
– Vertiname teigiamai. Imtasi ilgai lauktų žingsnių vaistų politikoje. Pavyzdžiui, dažnesnis Kompensuojamųjų vaistų sąrašo peržiūrėjimas vartotojams į gerą, o ir gamintojus verčia sukrusti. Aiškiai pasisakoma dėl generinių vaistų ir yra įgyvendinamos priemonės, kurios palengvina generinių vaistų prieinamumą, nors tai inspiruoja tam tikrą diskusiją, bet ilgą laiką apie tai išvis nebuvo diskutuojama. Svarbu suprasti, kad generiniai vaistai savo kokybe nesiskiria nuo originalių, koks jų poveikis, o jų sudėtyje yra ta pati veiklioji medžiaga.
 
– Ar politiniu lygmeniu visuomenės sveikatai skiriamas pakankamas dėmesys?
– Politiniu lygmeniu vis aiškiau yra suprantama visuomenės sveikatos svarba. Ne tik Lietuvoje ir ne dabar susiklostė tokia situacija, kad visuomenės sveikata eina lyg iš paskos ligų gydymui, nors visas sveikatos mokslas ir praktika byloja apie profilaktikos, sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo svarbą. Lietuvoje pastebime, kad judame teisinga kryptimi. Įkurtas Visuomenės sveikatos fondas kaip papildomas finansavimo šaltinis įvairiems su visuomenės sveikata susijusiems projektams. Savivaldybėse veikia visuomenės sveikatos biurai. Ir nors finansavimas palyginti nedidelis, bet, tikėkimės, jis ateityje tik didės.
Istoriškai taip susiklostė, kad turime asmens sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatos priežiūrą, o dabar vis labiau einama paslaugų integracijos keliu, orientuojantis į žmogaus poreikius. Vienaip ar kitaip šios dvi sritys juda viena kitos link.
 
– Ar savivaldybių merai stengiasi dirbti visuomenės sveikatos labui?
– Labai daug priklauso nuo mero ir jo komandos. Du miestai – Klaipėda ir Kaunas – priklauso PSO sveikų miestų tinklui. Pagrindinis kriterijus yra politinė valia, nes meras rasirašo kreipimąsi PSO dėl įtraukimo į tinklą. Beje, miestas nebūtinai turi pasižymėti itin gerais sveikatos rodikliais ir tai nereiškia, kad mieste gyvena tik sveiki žmonės. Svarbu turėti viziją ir jos nuosekliai siekti įtraukiant ne tik sveikatos, bet ir kitus sektorius. Be to, šalis gali sukurti nacionalinį sveikų miestų tinklą. Dar viena motyvacija – sveikatą stiprinantis regionas. Kaunas yra lyderis, kol kas vienintelis regionas Lietuvoje, bet galbūt ir Klaipėdos regionas greitu laiku prisijungs prie šios iniciatyvos.
 
– Kaip vertinate mokyklose iškilusią diskusiją dėl kūno kultūros pamokų reikalingumo? Politikai visuomenę netgi šiurpino siūlymais, jog kūno kultūra galėtų būti kaip pasirenkamas dalykas. Sutinkate?
– Manau, kad kūno kultūros pamokos tikrai turėtų išlikti. Juolab moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas ir kūno kultūros pamokos tik padeda intelektiniam ir emociniam augimui, taip pat prisideda prie geresnių mokymosi rezultatų. Nevertėtų atsisakyti kūno kultūros pamokų ar keisti jas kitomis, nes Lietuvos vaikų fizinis aktyvumas neatitinka PSO rekomendacijų, o didėjantis vaikų nutukimas yra viena rimtesnių problemų, kuri veda į sunkias pasekmes vyresniame amžiuje.
Dabar yra rengiama trylikta globali PSO bendroji veiklos 2019–2023 m. sveikatos programa, kuri, tikimasi, bus patvirtinta šių metų gegužės mėnesį Pasaulinėje sveikatos asamblėjoje Ženevoje. Šioje programoje numatytos trys strateginės PSO veiklos prioritetinės sritys ateinantiems penkeriems metams: sveikesni gyvenimai, visuotinė sveikatos priežiūros aprėptis ir ekstremalios sveikatai situacijos. Tad dabar labai svarbus etapas, kai siekiama transformuotis, organizaciją padaryti dinamiškesnę, kad ji dar labiau atlieptų šalių narių poreikius.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris