Praėjusią savaitę Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) aštuntą kartą surengė jau tradicija tapusią konferenciją. Tiesa, šį kartą ji buvo kiek kitokia. Dvidešimtmečio sukakčiai skirtoje konferencijoje netradiciškai pažvelgta į nueitą ligonių kasos bei gydymo įstaigų bendradarbiavimo kelią, finansavimą ir Panevėžio TLK veiklą.
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento vadovas Zdislavas Skvarciany (kairėje) sveikindamas Panevėžio TLK vadovą Joną Narbutą teigė, kad ligonių kasos – ne tik priežiūros instrumentas, bet ir žmonės, daug bendraujantys su partneriais, visuomene.
Buvo nemažai skeptikų
Prieš du dešimtmečius, kuomet veiklą pradėjo teritorinės ligonių kasos, kaip pastebi Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas, vyravo nuotaikos, kad ši institucija ilgai nesilaikys.
„Pamenu, kai tik pradėjome dirbti, viena mūsų darbuotojų nuėjo į banką paskolos. Grįžo nusiminus, nedavė. Banke jai tiesiai šviesiai buvo pasakyta, kad ilgai teritorinės ligonių kasos neegzistuos. Suklydo. Pasirašant pirmas sutartis su gydymo įstaigomis irgi nelabai kas tikėjo, kad procesas įsivažiuos.
Pamenu, kaip Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza su tuometiniu meru tempė sutartį kiekvienas į savo pusę. Meras prieštaravo jos pasirašymui, o N.Jeloza buvo už. Neapsiriko.
Bendradarbiaujame jau du dešimtmečius“, - pasakoja J.Narbutas, prisimindamas ir akademiko Zigmo Marcinkevičiaus žodžius, kad iš pradžių metai skaičiuojami po vieną, o baigus studijas gyvenimas juos ima skaičiuoti dešimtmečiais. „Tuomet, dar būdams studentas, jo žodžiais nepatikėjau... O dabar net nesitiki, kad teritorinės ligonių kasos švenčia dvidešimties metų jubiliejų. Atrodo, kad vos prieš kelerius metus pradėjau dirbti“, - sako J.Narbutas.
VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė teigė, jog per dvidešimt bendradarbiavimo su Panevėžio TLK metų nemažai teigiamų pokyčių sulaukta ambulatorinėje grandyje, gyventojų prirašyme prie pirminės sveikatos priežiūros centrų. Įstaigai skiriamos lėšos už skatinamąsias paslaugas ir gerus darbo rezultatus ženkliai prisideda prie finansinės gerovės.
Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas, VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės vyriausiasis gydytojas Dalis Vaiginas, kalbėjęs apie ligoninėms skiriamas lėšas ir jų pokytį, darbuotojų amžiaus vidurkį, medikų poreikį ir jų darbo užmokestį, teigė suprantantis, kad ateityje ligoninių sektorius privalo mažėti.
Ne tik priežiūros instrumentas
Per du dešimtmečius ligonių kasos, kaip pastebi specialistai, tobulėjo, diegė naujoves, kurios nors ir ne visada buvo sutinkamos teigiamai, įsitvirtino ir net sunku įsivaizduoti darbą be jų.
„Mūsų tikslas - pateisinti sveikatos apsaugos sistemoje dalyvaujančių sutartinių partnerių – gydymo įstaigų, vaistinių, optikų – lūkesčius ir kartu juos priderinti prie teikiamomis paslaugomis besinaudojančios visuomenės poreikių. Tai nėra lengva užduotis įstaigai, aptarnaujančiai beveik 400 tūkst. gyventojų ir turinčiai daugiau kaip 300 sutartinių partnerių. Ją įvykdyti pavyksta, nes bendradarbiavimas grindžiamas pagarba, įsiklausimu bei tarpusavio supratimu“, - teigia
Panevėžio TKL direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė.
Seimo nario Povilo Urbšio padėjėja Jūratė Kavaliauskienė linkėjo Panevėžio TLK skirtą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dalinti lyg duonos kepalą – taip, kad jo užtektų visiems. Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento vadovas Zdislavas Skvarciany teigė, kad ligonių kasos – ne tik priežiūros instrumentas, bet ir žmonės, daug bendraujantys su partneriais, visuomene. Ir kai kiekvienas darbuotojas žino, ką daro, bei supranta, kad nuo jo priklauso daug, neabejotinai gaunamas geras rezultatas. Juk svarbiausia – ne pinigai, o žmonės – tie, kurie dirba, ir tie, kurie gauna paslaugas.
Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Aleksas Varna, įteikdamas miesto mero Ryčio Račkausko sveikinimo raštą, dėkojo Panevėžio TLK už rūpinimąsi visų sveikata, socialiai atsakingą veiklą, bendradarbiavimą su miesto bendruomene ir linkėjo ieškoti naujų galimybių, kad sveikatos priežiūros paslaugos gyventojams būtų kuo geriau prieinamos.
Teko nemažai iššūkių
Reikia pripažinti, kad per du dešimtmečius ligonių kasoms teko nemažai išbandymų. Tiesa, kaip pastebi Valstybinės ligonių kasos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė, būtent šie išbandymai ir būdai, ieškant geriausių sprendimų, sukūrė dabartinę sistemą.
„Nors PSDF biudžetas kelerius metus iš eilės auga, mums tenka vis nauji iššūkiai, kuriuos nelengva spręsti. Dažnai tenka išgirsti, kad gyventojų skaičius šalyje mažėja, tačiau išlaidos sveikatos apsaugai kasmet auga. Dažnai keliamas klausimas, kodėl taip yra? Atsakymas - gana akivaizdus. Lietuvoje mažėja darbingo amžiaus ir sveikų žmonių, kurie emigruoja. Tad lieka vyresnio amžiaus asmenys, kuriems reikia kur kas daugiau paslaugų.
Vadinasi, ir teikiamoms paslaugoms apmokėti reikia didesnių finansinių išteklių. Lygindami kelerių metų skiriamas lėšas matome, kad jų nepakanka visam paslaugų poreikiui finansuoti. Todėl privalome balansuoti, ieškoti efektyvių sprendimų, nes, kaip žinia, PSDF biudžetas negali būti deficitinis“, - teigia S.Adamkevičiūtė.
Pristatydama pranešimą VLK Ekonomikos departamento vadovė apžvelgė PSDF biudžeto lėšų paskirstymo ligonių kasoms pradžią ir tobulinimą, ekonominius bei demografinius iššūkius, viešųjų ASPĮ finansinės veiklos rezultatų, PSDF biudžeto pajamų ir išlaidų kitimą, sveikatos priežiūros plėtrą, gydymo įstaigų restruktūrizavimą ir paslaugų optimizavimą, sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą pagal dėl krizės sumažintą balo vertę.
Maža to, susirinkusius konferencijos dalyvius kvietė dalyvauti interaktyviose apklausose ir pranešimo metu balsuoti, ką reikia daryti siekiant patenkinti didėjančius sveikatos priežiūros poreikius ir kartu užtikrinant tvarų PSDF, pateikti siūlymus dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokos įtraukimo į bendrus mokesčius ar jos išlaikymo atskira mokesčių dalimi.
Šventiniame renginyje Panevėžio TLK direktoriaus padėkos raštais apdovanoti 15 metų ir ilgiau įstaigoje dirbantys specialistai, o konferencijos dalyviams įteikta po ką tik išleistą Panevėžio TLK metraštį.
Keli faktai
Per 20 veiklos metų Panevėžio TLK pasirašė 5 tūkst. sutarčių, patikrino daugiau nei 3 tūkst. asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių. Išdavė 150 tūkst. Europos sveikatos draudimo kortelių, nustatė daugiau kaip 1,2 mln. eurų žalos, padarytos ASPĮ ir vaistinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, ir apie 4 mln. eurų žalos, padarytos fizinių asmenų neteisėta veikla.
Panevėžio TLK gyventojų ligų prevencijai ir joms gydyti išleido apie 2 mlrd. eurų – daugiau už Panevėžio miesto ir Utenos rajono savivaldybių dviejų dešimtmečių biudžetus kartu sudėjus.
Komentuoti: