Paliatyvioji pagalba Vilniaus mieste: dar turime kur pasitempti

Deimantė Gruodė
2018-10-29
Ar sunkios būklės paliatyviam ligoniui užtikrinamos orios, aukštos kokybės paslaugos ir aptarnavimas? Ar esamas slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius atitinka Vilniaus miesto gyventojų poreikius? Kokios ateities perspektyvos paliatyviosios priežiūros srityje? Šie ir kiti klausimai buvo gvildenami Vilniaus miesto savivaldybėje surengtoje tarptautinėje konferencijoje.
Paliatyvioji pagalba Vilniaus mieste: dar turime kur pasitempti
Vilniaus mieste skaičiuojamos 63 paliatyviosios slaugos lovos, iš kurių 54 - savivaldybės kuruojamose įstaigose.

Faktai
Šiuo metu Vilniaus mieste stacionarines slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikia šios Vilniaus miesto savivaldybės kuruojamos įstaigos: VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė, VšĮ Šv. Roko ligoninė, VšĮ Vilkpėdės ligoninė, VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centras.
Vilniaus mieste yra 760 slaugos ir palaikomojo gydymo lovų, iš kurių 642 lovos yra Vilniaus miesto savivaldybės kuruojamose įstaigose.
Stacionarinę paliatyviąją pagalbą Vilniaus mieste teikia 3 Vilniaus miesto savivaldybės kuruojamos įstaigos: VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė, VšĮ Šv. Roko ligoninė, VšĮ Vilkpėdės ligoninė

 
Paliatyvi slauga plėtojama gerai

Tarptautinės konferencijos tikslas - su gydytojais, slaugytojais bei kitų specialybių atstovais pasidalinti įžvalgomis bei gerąja praktika, susijusia su paliatyviąja slauga. Centro poliklinikos iniciatyva buvo pakviesti ir svečiai iš užsienio: pranešimus skaitė latvis dr. Vilnis Sosars ir vokietis dr. Ingmar Hornke.
 

„Nepaisant to, kad Vilniuje paliatyvioji slauga plėtojama pakankamai gerai, mums dar yra kur pasitempti. Latvijoje sistema sutvarkyta geriau. O Vokietija nustebino dar labiau: jei pas mus vienam gydytojui priskirtas tam tikras ligonių skaičius, Vokietijoje vienam ligoniui tenka vos ne šeši darbuotojai. Ekonomiškai pažangi valstybė gali skirti daug lėšų oriai išlydėti žmogų ir suteikti maksimalią medicininę bei kitokią pagalbą“, - sako Vilniaus miesto tarybos Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė.

 
Stacionarinės paliatyvios pagalbos paslaugos, Vyriausybės nutarimu, turi būti teikiamos ne daugiau kaip 9 lovose 100 tūkst. gyventojų. Vilniaus mieste skaičiuojamos 63 paliatyviosios slaugos lovos, iš kurių 54 - savivaldybės kuruojamose įstaigose. Vadinasi, jai pavaldžiose įstaigose 100 tūkst. gyventojų tenka 9,9 paliatyviosios pagalbos lovos, o visose savivaldybėje esančiose įstaigose – 11,6.
Pasak A.Kontrimienės, dar yra kur gerinti situaciją didinant finansavimą ir motyvuojant šioje srityje dirbančius žmones.
„Darbas turi būti ir pasišventimas, o ne vien tik prievolė. Jei tai jis bus tik pareiga, net ir didesnis lovų skaičius nesuteiks orios paslaugos gyventojams“, - įsitikinusi A.Kontrimienė.
 
Lovų poreikis nuolat auga
 

„Lovų poreikis nuolat auga. Priežastis paprasta: gyventojai sensta, jaunimas išvažiavęs, likę vyresnio amžiaus žmonės nesugeba savimi pasirūpinti. Be to, Lietuvoje pastebima tendencija artimuosius apgyvendinti ne socialinės globos įstaigoje ar pensionate, bet ligoninėje. Dėl to ir susidaro didelės eilės“, - sakė Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės 2-ojo palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėjas Alfredas Diržinauskas.

 
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė keletą kartų kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos pakeitimo, jog PSDF lėšomis būtų finansuojama „ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus“, o „120 dienų per metus nuo pirmosios hospitalizacijos dienos“. Dabar nemažai pacientų, kurie hospitalizuojami rugsėjo mėnesį, gydymą tęsia iki kitų metų balandžio mėnesio, t. y 240 dienų nepertraukiamai.
„Žmonės, kurie atsigula į gydymo įstaigą rugsėjo pirmomis dienomis, iki naujų metų išnaudoja šimtą dvidešimt dienų, o nuo sausio pirmosios ima dar šimtą dvidešimt dienų. Realiai jie guli aštuonis mėnesius, o kitiems tampa sunkiau patekti“, - dar vieną nusidriekiančių eilių priežastį įvardija A.Diržinauskas, pridurdamas, kad slaugos poreikis ir toliau augs.
 
A.Diržinauskas susidomėjęs klausėsi Vokietijos profesoriaus pranešimo, kuris daugiau susijęs su ambulatorine paliatyviąja slauga. „Vokietijoje stengiamasi kuo daugiau teikti ambulatorinę pagalbą, kada į namus atvyksta mobilios brigados. Jas galima bet kada išsikviesti ir pakoreguoti gydymą. Tai daroma praktiniais sumetimais, mat yra pigiau, negu laikyti stacionarines lovas“, - paaiškina skyriaus vedėjas.

 
Pavyzdys, kaip sutvarkyti socialinę slaugą
Vilniuje, Rasų gatvėje, jau ne pirmus metus veikia privačia iniciatyva sukurtas Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisas. Prie jo išlaikymo prisideda Vilniaus miesto savivaldybė.
Čia yra 5 slaugos ir palaikomojo gydymo bei 8 paliatyviosios pagalbos lovos, kuriose kraštutinai sunkios būklės pacientams teikiamos paliatyviosios pagalbos paslaugos leidžia oriai išgyventi likusias dienas. Konferencijoje dalyvavusi hospiso administratorė Aneta Gurnevič pasakojo ne vieną graudžią istoriją, kuomet už įstaigos sienų ne tik braukiamos ašaros, bet ir švenčiami čia esančiųjų gimtadieniai ar netgi vestuvės.
 
„Tai yra pavyzdys ir siekiamybė, kad Vilniaus mieste turėtume tokių įstaigų, kurių nepalyginsi su valstybiniais globos namais ir savivaldybės ligoninėmis. Pastarosiose irgi teikiamos aukšto lygio paslaugos, tačiau iš pranešimų buvo akivaizdu, kad viską lemia ne tik finansiniai ištekliai, bet ir čia dirbančiųjų požiūris. Meilė ir begalinė pagarba ligoniui nieko nekainuoja, bet tai gali suteikti tik žmonės, kurie gauna padorius atlyginimus ir yra pasišventę darbui.

 
Lankiausi hospise ir mačiau, kaip jie dirba. Savivaldybė kiekvienais metais iš sveikatinimo programos lėšų skiria jiems penkiolika dvidešimt tūkstančių eurų. Ir negaila nė vieno cento, nes tai - iš tikrųjų pavyzdinė įstaiga. Jie turi tik keturiolika stacionaro lovų, mobilias brigadas, kurios lanko paliatyvius ligonius namuose. Šie skaičiai nėra dideli, paslaugos – brangios, bet tai yra siekiamybė, kaip reikėtų sutvarkyti socialinę slaugą Vilniaus mieste“, - sakė A.Kontrimienė.

 
Tarp kitko
Sunkiai sergančius vaikus su bendraminčiais lankanti asociacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ meno vadovė Marija Baranauskaitė konferencijoje priminė, kad gydo ne tik medikamentai, bet ir šypsenos.
Karoliniškių poliklinikos gydytoja doc. dr.Lina Zabulienė akcentavo sergančiųjų reumatinėmis ligomis negalios prevenciją: „Jungtinėse Amerikos Valstijose viena pagrindinių neįgalumo priežasčių – būtent artritas ir reumatinės ligos. Prie jų prisijungia stuburo ligos. Tai sudaro penkiasdešimt procentų visų neįgalumo atvejų.
Paaiškėjo, kad jei pacientai gauna gydymą per pirmas dvylika savaičių, kai nustatoma liga, tai maždaug po trejų metų jaučia trisdešimt procentų mažesnius skausmus“.
Centro poliklinikos vyr. slaugos administratorė Aistė Raulušaitienė apžvelgė ateities galimybes plėtojant paliatyviąją pagalbą.


 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Vyrai jau verkia

    Nors visuomenėje apie vyrų psichoemocinę sveikatą kalbama drąsiau ir garsiau, statistika liudija, kad emocinių sunkumų slegiami vyrai nėra linkę kreiptis pagalbos. Visgi pirmasis žingsnis jau žengtas – kino salėse vyrai išdrįsta parodyti ir džiaugsmą, ir ašaras.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris