Šiandien, ketvirtadienį, Seimas svarstys patobulintą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Tiesa, dar antradienį dėl jo aršios diskusijos vyko Seimo Sveikatos reikalų komitete. Medikai sako, jog šis variantas atitinka pacientų poreikius. Teisininkai gi perspėja, kad jį gali tekti tobulinti atsižvelgiant į Vaiko teisių konvenciją.
Antradienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas grįžo prie pagalbinio apvaisinimo įstatymo patobulinimų. Bene daugiausiai dėmesio šįkart sulaukė donoro anonimiškumo klausimas.
Galvos skausmas dėl anonimiškumo
Antradienį Seimo Sveikatos reikalų komitetas grįžo prie pagalbinio apvaisinimo įstatymo patobulinimų. Tiesa, jei gruodį ietys buvo kryžiuojamos dėl embrionų skaičiaus bei jų šaldymo, šį kartą atsirado naujų temų diskusijoms. Bene daugiausiai dėmesio sulaukė donoro anonimiškumas.
Nemaža dalis komiteto narių teigė, jog jį panaikinus, kas jau yra padaryta kai kuriose šalyse, norinčiųjų tapti lytinių ląstelių donorais skaičius gerokai sumažės. O tai tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva gali sukelti papildomų problemų. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Jolantos Nadišauskienės teigimu, anonimiškumo atsisako tokios didelės šalys kaip Švedija, Norvegija, kur populiacija gerokai didesnė nei Lietuvos.
Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinsknienė tokius teiginius atremia teigdama, jog Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos sąjungos (ESHRE) duomenimis, panaikinus anonimiškumą donorų skaičius išauga.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėja Angelija Valančiūtė teigia, kad visiškai uždrausta sužinoti biologinius tėvus yra tik Baltarusijoje, Bulgarijoje, Izraelyje ir Slovėnijoje, o daugumoje šalių teismo keliu tėvų tapatybes galima sužinoti.
Gali tekti taisyti dar kartą
„Kalbant apie donoro anonimiškumą galima padaryti, kaip yra transplantacijų atveju. Jei pacientas labai nori sužinoti, kieno kamieninės ląstelės jiems persodinamos, mes patys susisiekiame su donoru ir paklausiame, ar jis norėtų atskleisti savo tapatybę. Taip ir dėl lytinių ląstelių donoro atskiedimo būtų galima padaryti. Vaikas norėdamas sužinoti, kas yra jo biologinis tėvas kreiptųsi į gydymo įstaigą ir donorui sutikus tokia informacija būtų atskleista“, - sako prof. Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir trasnfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius.
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto prof. dr. Jonas Juškevičius įsitikinęs, kad toks sprendimas nebūtų teisingas. „Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę žinoti, „kiek tai įmanoma“, biologinius tėvus, o valstybėms – pareigą įgyvendinti šią teisę.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto kritika paskatino daugelį Europos valstybių, pavyzdžiui, Norvegiją, Nyderlandus ar Jungtinę Karalystę atsisakyti įstatymuose įtvirtintos lytinių ląstelių donorų anonimiškumo privilegijos. Taigi, ši tendencija praktiškai konsolidavosi, ir būtų tik laiko klausimas, kada po Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto ataskaitos dėl vaiko teisių padėties Lietuvoje mūsų įstatymų leidėjas būtų priverstas spręsti šią problemą“, - sako prof. dr. J.Juškevičius
Žinote, kokiu būdu buvote pradėti?
Įstatymo pataisose šiuo metu numatyta, kad vaikas gimęs po pagalbinio apvaisinimo procedūros, biologinius tėvus gali sužinoti tik teismo keliu, jei tam yra rimta priežastis. „Ką, tėvai būtinai turi pasakyti vaikui, kad jis gimė po pagalbinio apvaisinimo?“ – klausė vienas pataisų rengėjų Seimo narys D.Kaminskas.
„Ar jūs visi žinote, kokiu būdu buvote pradėti? Kodėl tai išvis turi rūpėti?“ – svarstė I.Degutienė. Į diskusiją dėl donoro anonimiškumo įsitraukė ir Vyskupų konferencijos atstovas teisininkas Vygantas Malinauskas. Jis tikino, kad vaikams turi būti suteikta teisė žinoti tėvus, bet jie nebūtinai turi ja pasinaudoti.
Konservatorius Antanas Matulas abejojo, ar vaikui privalu žinoti apie donorą, ar būtina jam sukelti šoką informuojant apie jo pradėjimo būdą. „Vaikui tėvai yra tie, kurie jį užaugino, o mes kažkaip per prievartą brukame, kad vos tik sulaukus pilnametystės jam pranešti, kokiu būdu jis pradėtas“, - piktinosi Seimo narys.
Be to, jis svarstė, ar kas nors norėtų tapti donoru iš anksto žinodamas, kad po dviejų dešimtmečių gali sulaukti pretenzijų. Komiteto pirmininkė A.Širinskienė nuramino, kad lytinių ląstelių donoras niekada nesulauks po pagalbinio apvaisinimo procedūros gimusių vaikų turtinių pretenzijų, mat taip numatyta įstatyme.
Netiksli statistika
Viešojoje erdvėje dažnai skamba skaičius - 50 tūkst. Esą tiek šeimų Lietuvoje susiduria su nevaisingumo problemomis. Seimo narys Dainius Kepenis posėdyje klausė, iš kur tokie skaičiai. Atsakyti ryžosi prof. R.J.Nadišauskienė. „Šie skaičiai - išvestiniai.
Kol kas neturime duomenų, kiek tokių šeimų yra, dėl elementarios priežasties - nėra registro. Privačių klinikų medikai, kurie atlieka tokias procedūras renka savo duomenis, tačiau jais nesidalina. Todėl, kiek nevaisingų porų yra šalyje, tiksliai nėra žinoma“, - sako prof. R.J.Nadišauskienė.
Svetur
Donoro tapatybės neslepia Norvegija, Suomija, Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Liuksemburgas, Šveicarija ir Švedija. Sprendimas grindžiamas vaiko teise žinoti savo tapatybę, kuri yra teisės į privatų gyvenimą dalis.
Švedijoje donoro anonimiškumas yra panaikintas nuo 1985 m. ir kiekvienas pakankamai subrendęs asmuo turi teisę sužinoti donoro tapatybę.
Jungtinėje Karalystėje iki 2006 m. asmeniui, gimusiam po pagalbinio apvaisinimo procedūrų ir sulaukusiam pilnametystės, buvo leidžiama sužinoti apie donoro etninę kilmę bei jo genetinę sveikatą. Donoro tapatybė galėjo būti atskleista tik teismo nurodymu ir tik išimtiniais atvejais. Tačiau nuo 2006 m. donoro anonimiškumo JK atsisakyta ir kiekvienas vaikas, gimęs panaudojus pagalbinio apvaisinimo procedūras, sulaukęs 18 m. amžiaus turi teisę sužinoti donoro tapatybę.
Kai kuriose šalyse vaiko teisę žinoti donoro tapatybę yra pripažinę teismai. 2015 m. Vokietijos Aukščiausiasis teismas pripažino, kad vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus turi prioritetą prieš donoro teisę į anonimiškumą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: