Pacientai, kurie užsiregistruoja pas gydytoją ir paskirtu laiku neatvyksta, gąsdinami baudomis. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apie tai prakalbo grįždamas prie eilių gydymo įstaigose klausimo. Tiesa, kol kas daugiau filosofuojama, negu imamasi konkrečių žingsnių. Tiek gydymo įstaigoms, tiek pacientų organizacijoms neaišku, kaip veiktų baudų mechanizmas. „Jeigu iš užsimiršusio pensininko, kuris gauna kelių šimtų eurų pensiją, atims trisdešimt ar dvidešimt eurų, jam bus tragedija“, – sako pacientų atstovai.
Sveikatos apsaugos ministras svarsto galimybes, kaip bausti pacientus, kurie registruojasi, tačiau piktybiškai neatvyksta pas gydytojus. Tikimasi, kad tokios priemonės leis sumažinti eiles gydymo įstaigose.
Nėra aiškaus mechanizmo
Sveikatos apsaugos ministras svarsto galimybes, kaip bausti pacientus, kurie registruojasi, tačiau piktybiškai neatvyksta pas gydytojus. Tikimasi, kad tai leis sumažinti eiles gydymo įstaigose.
„Dabartinis siūlymas turi racionalumo, tik reikia pripažinti, kad pas mus nėra aiškios statistikos. Be to, reikia įvertinti ir neatvykimo priežastis, kurios gali būti objektyvios ir subjektyvios. Pavyzdžiui, jeigu senas žmogus užmiršo – subjektyvu ar objektyvu – sunku pasakyti. O kaip bausti? Aš atnešiu pažymą, kad man - senatvinė demencija. Jeigu dabar iš užsimiršusio pensininko, kuris gauna dviejų trijų šimtų eurų pensiją, atimsi trisdešimt ar dvidešimt eurų, jam tai bus tragedija“, - sako
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidentas Gediminas Žižys.
Neabejojama, kad gydymo įstaigoms atsirastų ir daugiau administracinio darbo: „Ar nebus taip, kad gydymo įstaigoje kas nors turės fiksuoti, pranešti apie paciento neatvykimą, skaičiuoti, išsiųsti pranešimą. Ar tai nesikerta su teisės aktais? Būna, žmogus gauna siuntimą į teismą ir neateina. Neateina vieną, kitą kartą, paskui jį gąsdina atvesdinimu, galiausiai jis „suserga“ ir ilgai gydosi. Dešimt metų niekaip negali jo nuteisti. Tai gal geriau su tuo neprasidėti...“ - šypsosi G.Žižys.
Jis siūlo remtis gerąją kitų šalių, kurios susitvarko su nedrausmingais pacientais, praktika. Lietuvoje irgi yra pavyzdžių, kai įstaigos primena pacientams atvykimo laiką.
Sudėtinga „išmušti“ pinigus
Sveikatos apsaugos ministras pasisakė, kad pacientus sudrausmintų pinigai, kuriuos šie prarastų, jeigu be pateisinamos priežasties neatvyktų pas specialistą.
„Pinigai rezervuojami užsiregistravus ir jeigu žmogus be pateisinamos priežasties neateina pas specialistą, pinigai nurašomi. Galvojame įvairiausius variantus“, – žurnalistams sakė A.Veryga.
„Manau, kad tai įgyvendinti būtų sudėtinga. Kaip pacientas registruojasi ir rezervuoja tuos pinigus? Nebent sistema fiksuoja, kad jis neatvyko ir nesuteikia naujos paslaugos kito apsilankymo metu, jeigu pacientas nesusimokėjo už praleidimą“, - svarsto
Kauno centro poliklinikos vadovė Danutė Pavilionienė, kuriai nemažai klausimų kelia, kokiu būdu galėtų būti nuskaitoma piniginė bauda.
„Pirmiausiai reikia šviesti visuomenę, kad paciento neatvykimas įstaigai yra didžiulis nuostolis. Bet tam tikras simbolinis konsultacijos ar apsilankymo mokestis šiek tiek sudrausmintų pacientą.
Tikrai būna daug atvejų, kada pacientas net po kelis kartus užsiregistruoja sistemoje ir neatvyksta. Specialistai dėl neatvykstančiųjų iš tikrųjų patiria finansinį nuostolį, nes ir darbo užmokesčio skaičiavimo metodika įpareigoja atsižvelgti į suteiktų konsultacijų skaičių“, - sako Kauno centro poliklinikos direktorė.
Neatvyksta tiek jaunimas, tiek pensinio amžiaus žmonės. „Iš tiktųjų daug pacientų neatvyksta – ir pas odontologus, ir pas šeimos gydytojus, ir pas specialistus. Neateina, nors vietoj jų galėtų būti aptarnaujami kiti pacientai, ir taip didina eiles.
Viena pacientė pas mane buvo užsiregistravusi tris kartus ir neatvyko. Geriausiai veiktų piniginė bauda. Manau, kad tvarka turėtų būti padaryta vienoda visoje Lietuvoje“, - sako Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Janina Galiauskienė.
Sumoka dalį konsultacijos kainos
Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys sako, kad baudomis vargiai pavyktų suvaldyti nedrausminguosius:
„Įsivaizduokite, iš kamino rūksta dūmai ir juos sklaidai. Taip būtų su baudos. Bet reikia nusileisti apačion ir pasižiūrėti, kaip kūrenasi ugnis. Sveikatos sistemos finansavimą arba priemokas reikia tvarkyti, o ne dūmus vaikyti“, - sako Šeškinės poliklinikos direktorius J.Kairys.
Gydymo įstaigos vadovas įsitikinęs, kad yra veiksmingesnių priemonių suvaldyti neatsakingus pacientus.
„Kitų šalių patirtis tokia, kad jeigu yra numatytas vizitas pas gydytoją, nesvarbu, ar pas šeimos gydytoją, ar konsultantą, turi sumokėti, pavyzdžiui, Prancūzijoje dvidešimt procentų konsultacijos kainos. Jeigu guli stacionare ir yra atliekama netgi labai rimta procedūra, dvidešimt procentų irgi turi sumokėti iš savo kišenės.
Jeigu ką nors panašaus pritaikytume Lietuvoje ir žmonės žinotų, kad vieną ar dešimt procentų vizito kainos turės sumokėti, tikrai nesiregistruotų tie, kurie net negalvoja ateiti. Žinoma, gali būti pateisinamų priežasčių, kad atsitiko nelaimė ir žmogus negali atvykti, jų tikrai nereikėtų bausti“, - sako J.Kairys.
Anot jo, pas gydytojus konsultantus neatvyksta apie dvidešimt penkis procentus užsiregistravusiųjų.
„Jeigu iš mūsų reikalaujama pacientą priimti per penkias dienas pas šeimos gydytoją, pas konsultantą – per savaitę ar dvi, nauja tvarka tikra pagelbėtų. Nes dabar, kai nieko nereikia prisidėti iš savo lėšų, nesvarbu, ar pensininkas ar dirbantysis, būna taip, kad pas šeimos gydytoją ateina pacientas ir pasako: man reikėtų kardiologo, endokrinologo, nefrologo, neurologo – tegul mane apžiūri. Aš taip noriu. Šeimos gydytojas, žinoma, norėdamas, kad pacientas iš jo apylinkės neišsirašytų, nes jo alga priklauso nuo apylinkės gyventojų skaičiaus, randa priežasčių išrašyti siuntimus. Vien tam, kad įtiktų pacientui. Bet jeigu pacientas žinos, kad dalį pinigų turi prisidėti eidamas pas konsultantą, jis be reikalo tikrai nereikalaus: tegul mane apžiūri visi, kas tik yra pastate“, - sako J.Kairys.
Komentarai
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė:
-Tai tik viena idėjų, kaip būtų galima paskatinti pacientus pranešti gydymo įstaigoms, kai neatvyksta pas gydytoją, pas kurį yra užsiregistravę. Tai tikrai nėra piniginės baudos. Tai kol kas diskusija ir kokia forma galėtų vykti toks skatinimas bei pacientų sąmoningumo ugdymas galime visi tartis. Tad SAM yra atvira pasiūlymams, kuriuos gali teikti tiek pacientų organizacijų atstovai, tiek medikai, tiek visos kitos suinteresuotos pusės.
Respublikinės Kauno ligoninės direktoriaus medicinai pavaduotojas, Konsultacijų poliklinikos vadovas Raimondas Kunickas:
- Tikrai pasitaiko tokių atvejų, kad pacientai užsiregistruoja ir neatvyksta. Tai nėra labai dažna, kad reikėtų kelti aliarmą, o taikyti bausmes pacientams tikrai nesinorėtų. Žinoma, galima sugalvoti kokių nors priemonių. Tarkime, Švedijoje yra taikoma tokia sistema, kad užsiregistruodamas pacientas sumoka tam tikrą mokestį, kuris atitinka tam tikrus administravimo kaštus. Atgauna tą sumą, jeigu atvyksta. O jeigu ne, ši suma nebegrąžinama. Laba norėtųsi, kad visuomenė būtų sąmoninga. Ligoninės direktoriaus įsakymu yra numatyta tvarka, kad pacientas per dvidešimt keturias valandas iki atvykimo turi pranešti, jei nori atšaukti konsultaciją. Registravimo talone irgi yra pažymėta, kad būtina pranešti apie neatvykimą. Suprantama, kad ta vieta, kuri buvo laikoma jam, galėtų būti panaudota kitam eilėje laukiančiam pacientui.
Vienas klausimas
Vilniečių gatvėje paklausėme, ką jie mano apie baudas už neatvykimą pas gydytoją?
Romanas, 42m.:
- Manau, kad siūlymas yra teisingas, nes tada gali suteikti paslaugą kitiems žmonėms. Įsivaizduokite, aš paskirsiu laiką klientui ir neatvyksiu – taigi bus nesąmonė. Tik bausti pinigine bauda yra per griežtai. Galbūt reikia imtis kitų priemonių. Arba simboliškai skirti penkis eurus – galbūt tada žmonės susimąstys. Kokiam seneliui ar senelei, bet jie atvyksta, nes neturi ką daryti. Jiems tai yra kaip pramoga – kaip į kiną nueiti. (Juokiasi.)
Justas, 75 m.:
- Be abejo, jeigu užsiregistravai pas gydytoją, reikia arba atvykti, arba pranešti apie neatvykimą. Manau, kad turime atsakingiau elgtis tokioje situacijoje. Aš pažadėjęs stengiuosi vykdyti susitarimą ne tik šiuo atveju, bet ir visais kitais. Kalbant apie baudas... Žiūrint kokio dydžio jos yra – didelės ar mažos. Tegul specialistai nusprendžia, kokios neatvykimo priežastys yra pateisinamos. O antras dalykas – atsakingumo mūsų visuomenei tikrai trūksta.
Ieva, 32 m.:
- Bausti pacientus? Už ką? Kokio dydžio bauda? Nieko apie tai negirdėjau! Nesuprantu, kur yra problema – juk galima atšaukti vizitą pas gydytoją, jeigu negali atvykti. Negi daugelis taip nedaro? Aš turiu mažą vaiką. Dažniausiai užsiregistruoju internetu. Jeigu negaliu atvykti – visada atšaukiu. Aišku, ir nuėjus pas gydytoją kartais būna gyvos eilės. Šiaip jeigu užsirašai tuo laiku, tada ir pakviečia. Nežinau, gal čia pas mus Centro poliklinikoje tokia tvarka normalesnė. Mane labiausiai piktina, kai kiti pacientai be eilės braunasi pas gydytoją į kabinetą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: