Paaiškėjo, ką apie lyčių lygybę mano savivaldybės

Donatas Paulauskas
2018-05-25
„Man savivaldybėje jokių karjeros galimybių nėra, nes aš esu moteris“, – taip lyčių nelygybės barjerus apibūdino vienos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotoja. Tačiau dešimtyje regionų atliktas tyrimas atskleidė, kad jų vadovai ir darbuotojai nepastebi moterų ir vyrų nelygybės nei savo įstaigoje, nei savo rajone.
Paaiškėjo, ką apie lyčių lygybę mano savivaldybės
Atlikę interviu su savivaldybių atstovais, tyrimo autoriai tikino, kad įgyvendinti lyčių lygybę savivaldoje trukdo būtent stereotipinis požiūris į moterų ir vyrų vaidmenis, dėl kurio daugelis vadovų nesugeba pastebėti lyčių nelygybės problemų.

Merai baiminasi „atvirkštinės vyrų diskriminacijos“
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu buvo apklaustas 71 respondentas, tarp kurių buvo savivaldybių merai, administracijos direktoriai, švietimo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėjai, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Kokybinį tyrimą atlikę mokslininkai siekė išsiaiškinti, kaip savivaldose vykdoma lyčių lygybės politika ir kiek motyvacijos tam turi skirtingos savivaldybės.
 
„Nuo dūšios galvoju, kad tai tikrai nėra ta bėda, dėl kurios reikėtų eiti iš proto“, – taip mokslininkų paklaustas apie lyčių nelygybę atsiliepė vienos savivaldybės administracijos direktorius. Dauguma apklaustų šias pareigas einančių darbuotojų iš skirtingų savivaldybių teigė tą patį: lyčių nelygybė yra išspręsta problema, todėl savivaldos gyvenimui neaktuali. Švietimo skyrių darbuotojai sutartinai jiems pritarė, teigdami, kad „šita problema neiškyla“.

 
Kiek kitaip apie lyčių nelygybę atsiliepė merai. Visi apklausti merai pripažino, kad lyčių nelygybės politika yra svarbi, daugelis sugebėjo įvardyti tokias problemas kaip moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas, šeimos ir darbo derinimas, smurtas prieš moteris. Tačiau net pusė jų laikėsi nuomonės, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas ir šių problemų sprendimas gali pavirsti „atvirkštine vyrų diskriminacija“.
 
Apklausa atskleidė ir moterų žeminimą
Didžiausią sąmoningumą moterų ir vyrų lygybės klausimais rodė socialinės paramos skyrių vadovai. Jie dažniau negu kiti atpažino nelygybės problemas savo darbo praktikoje: akcentavo, kad nuo smurto labiau nukenčia moterys, kad dėl socialinės paramos dažniau kreipiasi tai pat moterys, todėl joms suteikiama pagalba yra efektyvesnė.
 
Šie specialistai pabrėžė ir vidines įstaigų problemas. Jų teigimu, socialinio darbuotojo profesijos vyrai beveik nesirenka, juos atbaido menkas profesijos prestižas ir maži atlyginimai. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į atlyginimų netolygumus pačiose savivaldybėse: „tarp darbuotojų tas moters atlygis yra žemesnis už vyro, užimančio tas pačias pareigas. Tai turbūt diskriminuoja mano skyriaus darbuotojus“, – pastebėjo vienas skyriaus vadovas.
 
Pasak tyrimą vykdžiusių mokslininkų, apklausa atskleidė ir daug vidinių savivaldybių problemų, kai, pavyzdžiui, vadovaujančius postus užimantys vyrai leidžia sau netinkamai pajuokauti apie moteris, skeptiškai vertina moterų galimybes siekti paaukštinimo ir aiškiai deklaruoja stereotipines nuostatas, kad vyrai geriau vadovauja nei moterys.
 

„Iš aukštesnių instancijų dažnai pasakoma: „Ką čia tos moterys“, – pasakojo viena švietimo skyriaus vadovė. – Tarkim, aš esu moteris, ir man savivaldybėje jokių karjeros galimybių nėra, nes aš esu moteris. Kadangi yra toks požiūris iš aukščiausios valdžios, kad gerai turi uždirbti vyrai, nes jie turi išlaikyti šeimas, o moterys... ir taip aukštai stovi. Kai vyko konkursas į švietimo įstaigos vadovus, buvo pasiūlytas vyras, nors buvo ir moterų. Tada buvo pasakyta: „Kad ir koks vyras – jis žymiai geriau vadovaus įstaigai negu moteris“.
Atlikę interviu su savivaldybių atstovais, tyrimo autoriai tikino, kad įgyvendinti lyčių lygybę savivaldoje trukdo būtent stereotipinis požiūris į moterų ir vyrų vaidmenis, dėl kurio daugelis vadovų nesugeba pastebėti lyčių nelygybės problemų.
 
Motyvacijos tikisi iš Seimo ir Vyriausybės

Tyrimo autoriams paklausus, kas yra svarbiausias veiksnys, motyvuojantis siekti lyčių lygybės, merai sutartinai kartojo, jog tai – lygybės reikalavimai, numatyti teisės aktuose ir kituose dokumentuose. Savivaldybės vadovaujasi lygių galimybių įstatymais ir Darbo kodeksu, kuriuose numatytos pareigos darbdaviui. Tiesa, kai kuriems formalūs reikalavimai neatrodo pakankami ir motyvuojantys.
 
Labiausiai merus motyvuotų galimybė pasiekti apčiuopiamus rezultatus lyčių lygybės srityje, įvardijant aiškias problemas ir taikant joms konkrečias priemones. Vienos savivaldybės meras interviu metu pateikė pavyzdį: „Turim jaunų mamų sambūrį, jaunos mamos pageidavo vienam mikrorajone padaryti joms atskirą aikštelę, kur jos atvažiuotų su mažais vaikais vežimėliuose, kad galėtų ramiai būti ir niekas joms netrukdytų. Tai va, šitokią aikštelę ir darysim. Paprašė – darom.“
 
Tačiau ir šiems sprendimams reikia proaktyvaus požiūrio ir politinės valios, kurios stinga kalbant apie lyčių lygybę. Merai tvirtina, kad tokią valią galėtų paskatinti didesnis nacionalinės valdžios (Seimo, Vyriausybės) atstovų dėmesys ir raginimas imtis veiksmų. Buvo pabrėžtas ir lygių galimybių kontrolieriaus vaidmuo, motyvuojant savivaldybes siekti tokių tikslų.
 
Daugiau apie tyrimą galite sužinoti ČIA.
Tyrimas buvo vykdomas dešimtyje savivaldybių – Akmenės rajono, Alytaus miesto, Birštono, Jonavos rajono, Pasvalio rajono, Rietavo rajono, Tauragės rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybėse. Ši publikacija parengta įgyvendinant projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“, bendrai finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija. 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris