Pagal skandinavišką pavyzdį
Mes labai mėgstame remtis skandinavų patirtimi, ypač, kai kalbame apie sveikatos apsaugos sistemą. Įsivaizduokite, kad esate gydytojas ir jums kaip Skandinavijoje yra nustatytas normatyvas, kiek pacientų turite pririmti per dieną. Papildomą pacientą, laukiantį prie kabineto durų, priimsite tik tuo atveju, jei jam išties labai reikalinga pagalba. Visi kiti prašinėtojai pratęsti recepčiuką, išrašyti siuntimą, ar kuriems reikia kokios nors pažymos, trypčiotų ne prie gydytojo durų, o registratūroje. Būtent medikų darbo krūvio nustatymas ar, tiksliau, kiek pacientų per darbo dieną turi priimti šeimos gydytojas arba specialistas konsultantas, sukėlė Seimo narių pasipiktinimą, kai SAM atstovai pristatinėjo, kaip jiems sekasi ruoštis prezidentės inicijuotam eilių mažinimo planui gydymo įstaigose.

„Pacientai skundžiasi ne tik, kad jiems yra sunku patekti pas gydytoją, bet ir kad jam skiriamas labai trumpas laikas. Savo ruožtu medikai nepatenkinti nežmoniškais darbo krūviais, nes per dieną turi priimti didelį pacientų srautą. O ką kalbėti, kai, tarkim, prasideda gripo epidemijos. Esame kaip ir numatę, per kiek laiko pacientas turi gauti paslaugą, tačiau ar peržiūrėjome gydytojų darbo krūvius? Jis juk irgi žmogus! Todėl jau ne pirmą kartą klausiu, ar ministerija yra numačiusi, kiek laiko vienam pacientui gali skirti gydytojas? Ar yra apskaičiuota, kiek pacientų per dieną turi priimti gydytojas? Dabar per dieną jis priima keturiasdešimt penkiasdešimt pacientų. Apie kokią paslaugų kokybę galime kalbėti, kai per valandą turi priimti mažiausiai šešis pacientus? Yra atliktos didžiulės studijos ir įrodyta, kad jei pacientui skiriama per mažai laiko, jis grįžta ir grįžta pas gydytoją. Jei gerai pamenu, tarėmės, kad Sveikatos apsaugos ministerija atliks skaičiavimus, bet jų nėra“, - posėdžio metu teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Darius Kaminskas.

 
Nepatenkinti ir gydytojai, ir pacientai
SAM Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vedėja Edita Bišop tikino, jog ministerija dabar ir svarsto, kaip sumažinti medikų darbo krūvį, nuo jų pečių nuimant popierių pildymą bei kitas, su medicina nesusijusias funkcijas. „Yra numatyta ne viena priemonė medikų administracinei naštai mažinti. Tačiau prognozuoti, kiek pas vieną ar kitą gydytoją apsilankys pacientų, sunku. Tai, manau, turėtų spręsti gydymo įstaigos vadovai. Mes dabar sprendžiame kokio dydžio apylinkės turėtų būti, kad paslaugos būtų teikiamos kokybiškai“, - teigė E.Bišop.
„Kaminskas uždavė gerą ir logišką klausimą. Tačiau jūsų atsakymas nei į tvorą, nei į mėtą! Visais laikais ministerija nustatydavo normatyvus medikams. Žinoma, daug kas keitėsi, kai kas nepasiteisino, tačiau faktas, kad dabartine sistema nepatenkinti ir pacientai, ir gydytojai. Bet jūs neieškote sprendimų“, - piktinosi Seimo narė Irena Degutienė.

Posėdyje dalyvavusi Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė Jurgita Sejonienė pritarė, kad reikia atkreipti dėmesį į medikams tenkančius krūvius. Beje, pridūrė, kad peržiūrėti reikia ne tik gydytojų bet ir slaugytojų krūvius. Taip pat medikė atkreipė dėmesį į ministerijos planą slaugytojų sąskaita plėsti šeimos gydytojo instituciją. „Kol kas neaišku, kaip bus paruošta daugiau slaugytojų, kokių kompetencijų joms reikės bei kaip jų darbas bus apmokamas“, - teigė medikė.
Medikų sąjūdžiui, tiksliau, jo vadovams komiteto pirmininkė Asta Kubilienė perdavė aiškią žinutę, kad posėdžiuose, turėtų dalyvauti institucijų  ar organizacijų vadovai, o ne eiliniai nariai. Tai esą galioja visiems. Na, tenka pastebėti, kad vakar komitete sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nebuvo. 
 
Registruosis tik kartą
Pirminei sveikatos priežiūrai, kaip yra ir kitose šalyse, pasak sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, finansavimas turi būti ne mažesnis nei 20 procentų nuo lėšų skiriamų paslaugoms apmokėti. Kaip ir gera žinia, kuri reiškia, kad finansavimas turi didėti. Be to, tęsė viceministrė, reikia adekvačiai apmokėti ir toms apylinkėms, kur yra prisirašiusių daug ne viena liga sergančių pacientų. Vėlgi panašu, kad einama tinkama linkme. Pasak viceministrės, prie eilių mažinimo prisidės ir receptų išrašymas nuotoliniu būdu. Be to, nemaža dalis eilių susidaro, nes pacientai registruojasi į kelias įstaigas. Tiesa, nuo kitų metų pradžios startuos išankstinė registravimosi sistema, tad pacientai piktnaudžiauti tuo nebegalės. Žmogus galės registruotis tik vieną kartą, o visi duomenys bus matomi vienoje sistemoje. Dabar ji kaip tik ir kuriama, ją irgi valdys... VšĮ Registrų centras.
 
Kaip sako K.Garuolienė, niekas nesitiki, kad nuo sausio pirmosios viskas iš karto pasikeis. Klausimas, ar pacientai ims naudotis dar vienu e.sveikatos moduliu? Mat, kaip rodo nesena patirtis, sistema turi tiek spragų, kad žmogaus duomenys gali būti prieinami bet kam. Nors VšĮ Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius patikino, jog spragos taisomos, tačiau pripažino, jog žinant, kaip buvo kuriama visa sistema, ateityje jų dar gali išlysti.
Viceministrės įsitikinimu, prie eilių mažinimo neabejotinai prisidės ir plečiamos teleradiologijos paslaugos. Tiesa, jų plėtra nėra sparti, tai pripažįsta ir SAM atstovė, dėl per mažo paslaugos įkainio. Ateityje planuojama įdiegti ir teleoftalmologijos paslaugas.
 
Kai pilnesnė kišenė aplenkia eilę
Seimo narė I.Degutienė viceministrės klausė, kaip bus sprendžiamas klausimas dėl mokamų paslaugų. Mat ne paslaptis, jog kai kurie pacientai dabar eiles trumpina tiesiog sumokėdami į kasą ir paslaugą gauna iš karto, o ne po kelių mėnesių.
„Kaip tik dabar yra peržiūrimas mokamų paslaugų aprašas. Reikia suprasti vieną dalyką, kad šitokiu būdu aplenkdami eilę didiname socialinę nelygybę. Nes statistiškai žmonės, turintys mažiau pajamų, serga dažniau. Norėdami užtikrinti geresnį paslaugų prieinamumą svarstome didinti finansavimą, kad gydytojai, gydytojai konsultantai antriniame arba tretiniame lygyje galėtų priimti daugiau slaugytojų, kurios tvarkytų dokumentaciją, siuntimus ar pažymas. Be to, nuo sausio, kai bus registruojamasi per išankstinę sistemą, realiai matysime, kokios tos eilės yra, nes turės būti skelbiami trijų mėnesių gydytojų darbo grafikai“, - teigia K.Garuolienė.
Maža to, viceministrė pabrėžė, jog pacientai kartais yra nereikalingai siunčiami konsultuotis pas specialistus, kai daugeliu atvejų sprendimus gali priimti ir šeimos gydytojai.

---

Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas:
- Viceministrė įvardino daug priemonių, kurios bus įgyvendintos, kai nuo kitų metų pradžios įsigalios vadinamasis prezidentinis eilių mažinimo įstatymas, kuriame numatytos aiškios priemonės, liečiančios paslaugų apmokėjimo tvarką, tiek numatyti laikotarpiai, per kokį paslaugos turi būti suteiktos. Jei gydymo įstaiga to neįvykdo, numatytos ir bausmės. Bet apie tai šiandien neišgirdau nieko. Buvo kalbama apie tai, ką planuojama daryti. O juk liko vos du mėnesiai. Noriu klausti ministerijos, ar tikrai esate nuo sausio pirmos pasiruošę įgyvendinti tuos įstatymus visa apimtimi? Galbūt vis dėlto reikia dar atidėti? Ar bent atidėti tas dalis, kurios apima bausmes? Nes iš to, ką matau, įstatymui įgyvendinti nėra pasiruošta. Jei ministerija nesiims jokių veiksmų, sveikatos sistemos laukia chaosas, o baudomis dar ir pusę įstaigų įstumsime į bankrotą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!