„Onkologų klube“ – apie protezavimo paslaugų kompensavimą, brangių tyrimų apmokėjimą ir melanomos gydymą

Liana Binkauskienė
2018-05-03
Prie apskritojo stalo „Onkologų klube“ diskutuojant ieškota sprendimų dėl itin  aktualių onkologiniams ligoniams klausimų. Tai jau antrasis toks susitikimas. Jei pirmajame ieškota sprendimų, kaip priartinti inovacijas prie pacientų, antrame aiškintasi, kaip optimizuoti paslaugas onkologiniams ligoniams.
„Onkologų klube“ – apie protezavimo paslaugų kompensavimą, brangių tyrimų apmokėjimą ir melanomos gydymą

Palikti likimo valiai
Į diskusiją, inicijuojamą Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA), Lietuvos onkologų draugijos ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI), susirinko įvairių gydymo įstaigų medikai, pacientų, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovai, žurnalistai. Diskusijoje grįžta prie pirmajame susitikime svarstyto klausimo – galimybę įtraukti į kompensuojamųjų paslaugų sąrašą prieš dešimtį metų iš jo išbrauktą veido, žandikaulių protezavimo ir chirurginio funkcijos atkūrimo paslaugą pacientams, kuriems gydomas galvos ir kaklo srities vėžys.
 

NVI gydytoja Auristida Gerliakienė pristatė itin opią onkologiniams pacientams problemą – kompensuojamą protezavimo paslaugų gavimą po radikalių operacijų: „Šiuo metu gydymo įstaigoms palikta neadekvati finansinė našta, dėl to gydymas negali būti baigtas iki galo, taigi pacientai pašalinus naviką yra palikti likimo valiai. Dauguma jų neturi finansinių galimybių atkurti gydymo metu prarastų gyvybinių rijimo, kalbos ir kramtymo funkcijų.“

 
„Nors veikia trys įstatymai, negalime jais pasinaudoti, nes trūksta svarbių elementų, kuriuos pasitelkus veiktų onkologinių pacientų sanavimo ir protezavimo sistema. Be to, nėra kompetencijos centrų, kuriuose tokiems pacientams būtų suteikiama saugi, visavertė ir specializuota pagalba.
Tvirtinant 2018-2020 m. sveikatos apsaugos biudžetą ši ligonių grupė nebuvo išskirta ar kaip nors pažymėta ir įtraukta į dabar galiojančius kompensuojamų paslaugų sąrašus. Minėtiems pacientams įstatyminė bazė nesuteikia garantijų, kad protezavimo paslaugos bus kompensuojamos, jiems nesuteikiamas ir neįgalumo statusas. VLK siūlo tokiems žmonėms stoti į bendrą eilę su sveikais piliečiais ir jiems suteikiamas, tarkim, 1421 eilės numeris. Vadovaujantis įstatymų numatyta tvarka skubi odontologinė sanacija prieš onkologinį gydymą taip pat sunkiai pasiekiama ir gaištamas laikas“, – teigia A.Gerliakienė.
 
Toks sprendimas, gydytojos nuomone, yra nekorektiškas. „Onkologiniai ligoniai turi gauti pagalbą dabar, jų negalima prilyginti sveikiems piliečiams“, – įsitikinusi A.Gerliakienė.
„Kalbant apie veido ir žandikaulių funkcijų atkūrimą negalima nepaminėti neadekvačių dabartinių chirurgijos įkainių. Atliekamos didžiulės 7-8 val. trunkančios vėžio pašalinimo operacijos, kurių metu šalinami kaklo limfmazgiai, atliekama rekonstrukcija, 3D modeliavimas, – sakė NVI veido ir žandikaulio chirurgas Linas Senkus. – Pasiruošimas protezui, individualios plokštės pagaminimas prasideda nuo trijų penkių ir iki dešimt tūkstančių eurų ir visa tai apmokama individualių iniciatyvų keliu.“
Kolegai pritarė Žalgirio klinikų Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas doc. Linas Zaleckas sakydamas, jog kol nebus normaliai apmokama kompleksinio gydymo dalis – chirurgija, nebus ką protezuoti.

 
Skaičiai
2013-2015 m. buvo atliktos 34 apatinio žandikaulio rezekcijos, 17 ausies kaušelio rezekcijų, 9 viršutinio žandikaulio rezekcijos, 4 nosies rezekcijos. Visiems šiems pacientams reikalinga tinkama reabilitacija – veido srities protezavimas (Tyrimą atliko LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos vyr. gyd. rezidentė Gabrielė Šulcaitė su kolegomis).


 
Prieš dešimtmetį galiojęs SAM ministro įsakymas dėl sunkios ligos nepagijimo pacientų nediskriminuodavo. Jie galėjo gauti protezavimo paslaugas. Dabar įstatyme šios nuostatos nėra. Nors jau nemažai buvo įvairių žingsnių žengta, kol kas sprendimo šiuo klausimu nėra.
POLA prezidentas Šarūnas Narbutas teigė, kad iš esmės šioje diskusijoje nežinomųjų nebėra, taigi liko padaryti labai nedaug. „Iš tikrųjų siaubinga pagalvoti, kad dabartinėje Lietuvoje, ES valstybėje, yra pacientų, kuriuos valstybė tiesiog pamiršo, nes jie nepatenka į jokias ministerijų (Sveikatos apsaugos ir Socialinės ir darbo apsaugos – aut past.) sistemas ir niekas jais nesirūpina: jiems nepriklauso neįgalumo, socialinės išmokos“, – stebėjosi POLA prezidentas.

Taigi, akmenukai buvo mėtomi į dviejų ministerijų daržus. Dėl nepriimamų teisės aktų priekaištauta Sveikatos apsaugos ministerijai, už nesirūpinimą pacientais, po sėkmingo gydymo grįžtančiais į visavertį gyvenimą, kritikuota Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kaip teigia POLA prezidentas, tokie pacientai tiesiog pamirštami. „90 procentų reikalingų lėšų randame visiems, bet kai reikia labai mažo žingsnelio – surasti 10 procentų, kad sistema pradėtų veikti, nerandame.“
 
Valdininkai suteikia vilčių
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Antrinio ir tretinio lygio koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Cechanovičienė, patikino, kad yra gautas Nacionalinio vėžio instituto raštas su siūlomomis indikacijomis, kurioms esant tikslinga atlikti dantų protezavimą. Gegužės mėn. planuojamas darbo grupės posėdis, kuriame bus sprendžiami konkretūs techniniai klausimai.
VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas išdėstė atstovaujamos institucijos poziciją. Anot jo, pasipriešinimo šitos problemos sprendimui nėra. Principiniai momentai suderinti. Sudėtingų atvejų apmokėjimą galima išspręsti ir visada buvo galima išspręsti per retų ligų mechanizmą, tik reikia juo naudotis. Mažiau sudėtingus atvejus bus galima apmokėti kaip dantų protezavimo išlaidas. „Visiškai sutinkame, kad tokie pacientai turėtų paslaugą gauti be eilės, – teigė V.Zaksas.
 
– Šiemet pinigų dantų protezavimui buvo skirta 33 procentais daugiau nei pernai, tai yra daugiau kaip 21 milijonas eurų. Taigi papildomai skirti pinigų tokiam nedideliam pacientų kiekiui nereikės. Reikalingas sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimas, numatant jame naują pacientų, kuriems gali būti kompensuojamos dantų protezavimo išlaidos, kategoriją – pacientus po onkologinių veido ar žandikaulio operacijų, suteikiant jiems teisę gauti paslaugas be eilės ir suskirstant juos į dvi kategorijas pagal kompensavimo sumą.“
 
Tyrimai keli – pinigai už vieną
Intensyviai diskutuota ir dėl brangiųjų radiologinių tyrimų apmokėjimo tvarkos, kuri dabar ypač nepalanki onkologiniams ligoniams. Šią problemą pristačiusi NVI Radiologijos skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė akcentavo, jog norinti išsiaiškinti ligos išplitimą, dažnai būtina ištirti visą kūną, tai yra atliekami krūtinės, pilvo, dubens kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, o įstaiga gauna apmokėjimą tik už vieną tyrimą, kadangi visi minėtieji atliekami dėl tos pačios priežasties – vėžio.
 
„Negalime apsiriboti tik vienu brangiu tyrimu – reikia sisteminio paciento ištyrimo. Be to, negalime laukti ir kito epizodo, kuris būtų už mėnesio ar dar vėliau, nes tai ilgintų pacientų eiles ir būtų neetiška jų atžvilgiu. Žmonėms reikėtų laukti ar atvykti į įstaigą kelis kartus. Instituto nuomone, pirminis ir metastazavęs navikas turi būti laikomi skirtingomis priežastimis tyrimui atlikti. O šie turi būti apmokami kaip už atskiras anatomines sritis. Nes kitaip visos išlaidos gula ant įstaigos pečių“, – sako dr. J.Ušinskienė.
NVI direktorius bei Lietuvos onkologų draugijos pirmininkas prof. Feliksas Jankevičius antrindamas kolegei sakė, kad tokio įsakymo laikymasis ne tik itin ilgina pacientų eiles, bet ir atsiliepia gydymo kokybei.
 

„Tam, kad įvertintume labai brangių taikinių vaistų efektyvumą, atsakymo mums reikia iš karto. Jeigu tarp atliekamų tyrimų bus ilgas laiko tarpas, vaistai galbūt bus naudojami netikslingai, be reikiamo efekto“, – sakė instituto vadovas prof. Feliksas Jankevičius.

 
Diskusijoje ieškota logiško sprendimo, kaip rasti resursų šiems tyrimams.
„Sprendimų ieškoma ne tom priemonėm. Kalbama apie rutininius tyrimus, be kurių onkologinių ligų nediagnozuosi. Jeigu tyrimai dubliuojami kelis kartus vietoj to, kad vienu tyrimu ištirtų, pavyzdžiui, tris sritis, nematau kur čia bus taupymas? Kur paslaugos kokybė, jei žmogus turės ateiti ne kartą? Juk taip didinamos eilės, pacientas gauna papildomą apšvitą. NVI puikiai tvarkosi su eilėmis, jos čia statistiškai tris kartus trumpesnės negu Santaros klinikose ir du kartus trumpesnės negu Kauno klinikose. Kitose klinikose pacientas siunčiamas į privačias klinikas, kad suspėtų laiku pasidaryti tyrimus. Kur čia požiūris į pacientą?“ – klausė POLA prezidentas.
 
SAM vyriausioji specialistė Inga Cechanovičienė patikino, kad ministerijai svarbi socialinių partnerių nuomonė, pozicija, Tarybos posėdžiuose svarstoma daug radiologams svarbių klausimų. Siūlė radiologams identifikuoti prioritetinius klausimus ir klausimą dėl MRT įkainių svarstyti artimiausiame gegužės 3 d. posėdyje. „Trejų metų laikotarpiu SAM planuoja įkurti branduolinių tyrimų centrą. Tai būtų didelė parama PET tyrimams atlikti. Iki centro veikimo pradžios planuojama iš esmės peržiūrėti brangių tyrimų skyrimo tvarką, nustatant atvejus, kada PET galės būti atliekami iš karto, prieš tai neatliekant KT ar MRT tyrimų“,  – sakė I. Cechanovičienė.
 
„Radiologinių tyrimų indikacijos yra smarkiai pasikeitusios, – teigė VUL SK prof. Algirdas Tamošiūnas. – Deja, ministerija negirdi argumentų, kad reikia diferencijuoti tyrimus – dabar gi visi apmokami vienodai. Klinikinės ligoninės, kurios gydo pacientus, neturi nieko bendro su privačiomis institucijomis ar nedidelėmis ligoninėmis, kuriose veikia ir nelyginamos kokybės aparatai.“

Negirdima argumento, kad onkologiniams ligoniams tyrimai atliekami trimis aspektais – nustatyti diagnozę, ligos stadiją ir gydymo efektyvumą siekiant pagrįsti brangių medikamentų taikymą. Pripažinkime, kad brangius sudėtingus tyrimus dotuoja netiesiogiai ligoninės, – atvirai dėstė prof. A.Tamošiūnas. – Jeigu norime toliau turėti galimybę atlikti šiuolaikiškus tyrimus, reikia labai detaliai aptarti situaciją. Priešingu atveju, kentės mūsų pacientai.“
 
Paslaugos kainos gimimas
V.Zaksas paaiškino teisės akto nuostatos, reglamentuojančios brangių radiologinių tyrimų apmokėjimą, gimimą. Pasirodo, tai – kelių didelių gydymo įstaigų iniciatyva.
„Buvo baiminamasi, kad įstaigos, kurios tik atlieka tyrimus, bet negydo pacientų, dėl vienos priežasties atliks daug tų pačių arba skirtingų anatominių sričių tyrimų. Tuomet didėtų bendras jų skaičius, paslaugų apmokėjimo balo vertė mažėtų ir nukentėtų visos įstaigos, atliekančios brangius radiologinius tyrimus. Būtent didelių gydymo įstaigų siūlymas apmokėti kelis tyrimus arba kelių anatominių sričių tyrimus kaip vieną tyrimą, jeigu jie buvo atlikti dėl vienos priežasties, yra realizuotas dabartiniame sveikatos apsaugos ministro įsakyme“, - aiškino V.Zaksas
 

„Atsisakyti dabartinių apmokėjimo principų, tai yra apmokėti visus tyrimus atliekamus dėl vienos priežasties ir apskaičiuoti kainos koeficientą, kai atliekamas kelių anatominių sričių tyrimas, galima tik kartu perskaičiavus dabartines kompiuterinės tomografijos ir branduolinio–magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų kainas. Tokiu atveju šios kainos ženkliai mažėtų – greičiausiai siūlymo apmokėti visus tyrimus realizavimas net nepareikalautų papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų,“ – aiškino VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.

 
Viltis – greitesni sprendimai
Pirmojoje Onkologų klubo apskritojo stalo diskusijoje kalbėta ir apie pacientų, sergančių melanoma bei negaunančių adekvataus gydymo, situaciją. Šia vėžio forma sergantiesiems ir turintiems mutacijų buvo kompensuojamas vienas iš dviejų vaistų, o neturintiems mutacijos melanomos gydymas visai nekompensuojamas. Apžvelgdama situaciją NVI Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėja dr. Birutė Brasiūnienė akcentavo, kad nors poslinkiai vyksta, kol kas Lietuvoje melanomos gydymas inovatyviais vaistais išlieka problematiškas. Kodėl akcentuojama būtent melanoma?
 
„Tai ta vėžio lokalizacija, kuriai gydyti inovatyvūs vaistai ypač reikalingi. Pacientams, sergantiems ketvirtos stadijos melanoma, tokių vaistų reikia čia ir dabar. Klasikinė chemoterapija čia veikia labai mažai“, – argumentavo gydytoja.
Itin stengiamasi, kad inovatyvūs vaistai kuo greičiau pasiektų reikiamą onkologinių pacientų grupę. Tikimasi, kad gegužę arba birželį imunoterapiniai vaistai pacientams, neturintiems BRAF geno mutacijos, pasieks gydymo įstaigas ir jie bus kompensuojami. Gydytojai norėtų greitesnių tokių procesų apsukų: nuo praėjusio posėdžio rugsėjį iki naujo vaisto atsiradimo ligoninėse praeis beveik 10 mėnesių.
 

„Melanomai tai – didžiulis laikotarpis. Diskusijos vyksta, poslinkiai vyksta, bet procesas yra per lėtas“, – akcentavo NVI Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėja dr. Birutė Brasiūnienė.

 

Tačiau tai dar ne viskas. Pasirodo, dalis 4 stadijos melanoma sergančių pacientų, tiksliau, turintieji mutacijų, yra paliekami be sprendimo. „Yra patvirtintas tarptautinis gydymo standartas dviejų vaistų taikinių deriniu. Valstybė kol kas kompensuoja tik vieną vaistą. Tačiau gydymas tik juo yra neefektyvus. Atkreipiame dėmesį, kad ketvirtos stadijos melanoma sergantys pacientai, nepriklausomai, ar jie turi mutaciją ar neturi, privalo būti gydomi lygiaverčiai, o ne palikti likimo valiai“, – sakė dr. B.Brasiūnienė.
 
SAM atstovės I.Cechanovičienės atsakymas teikia vilčių, kad kada nors tai bus išspręsta. „Yra parengtas vaistų politikos įgyvendinimo priemonių planas, kuriame numatyta nemažai priemonių, skirtų pagreitinti vaistų kompensavimo procesą, nustatyti naujus vaistų terapinės vertės vertinimo kriterijus, prioriteto tvarka įrašyti į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus medikamentus, įvertintus aukštesniais balais, periodiškai peržiūrėti Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Atsakingų institucijų specialistai intensyviai dirba šiais klausimais“, – sakė atstovė.

 
Skaičiai
Kasmet diagnozuojama daugiau kaip 600-700 melanomos atvejų. Apie 30 proc. jų, t.y. apie 200 iš jų yra 4 stadijos. Pusė jų turi BRAF geno mutaciją, pusė – ne.

 
Pažadų būta visokių
Tad kokią žinią po diskusijos galime pasakyti pacientams, kuriems aktualios keltos problemos? „Gautas pakankamai tvirtas VLK ir SAM atstovų pažadas artimiausiu metu spręsti veido ir žandikaulių protezavimo kompensavimo onkologiniams ligoniams klausimus. Klausimas dėl brangiųjų radiologinių tyrimų įkainių, deja, buvo sprendžiamas gan vangiai. Akivaizdu, kad dar trūksta nuoseklios valstybinės strategijos gerinant ankstyvąją onkologinių ligų diagnostiką. Tikiu, kad pavyks išspręsti situaciją dėl inovatyvaus gydymo prieinamumo melanoma sergantiems pacientams – tiek esant išplitusiai BRAF teigiamai, tiek ir BRAF neigiamai ligai,“ – apibendrino NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė.

 
Komentarai
NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė:

- Diskusija buvo labai naudinga. Jau vien dėl to, kad prie vieno stalo susėdo įvairių sveikatos apsaugos sistemos institucijų ir sergančiųjų atstovai. Svarstyti net keli onkologiniams pacientams aktualūs klausimai. Akivaizdu, kad „Onkologų klubas“ tampa veiksmingu įrankiu sprendžiant aktualias onkologijos problemas ir siekiant priartinti pasaulio bei Europos inovacijas prie Lietuvos pacientų.
Šįkart galėjome pasidžiaugti, kad po pirmosios „Onkologų klubo“ diskusijos melanomos inovatyvaus gydymo prieinamumo klausimas išsisprendė bent daliai pacientų. Tiesa, liko kita pacientų grupė, kol kas negaunanti vieno vaisto iš inovatyvios preparatų schemos. Tai lyg ir nedidelė problema, tačiau konkrečiam pacientui šiuo metu tai galbūt gali kainuoti gyvybę. Judame į priekį – nors ir mažais žingsneliais.
 
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas:

- Tik visiems susėdus už vieno stalo galima suprasti ko dar reikia. Man tai – tobulas skirtingų institucijų ir pacientų organizacijų bendradarbiavimo pavyzdys. Mes čia keliame klausimus, kurie neranda sprendimų darbo grupėse, įvairiuose susitikimuose, ministerijose. Labai svarbu, kad apie šias problemas kartu kalba specialistai, valdininkai, žiniasklaida. Taip lengviau rasti sprendimus ir vienodai suprasti problemą. Čia nėra ugnies nukreipimas vieniems į kitus, tikslas – suremti pečius ir pabandyti išspręsti problemą.
Labai nedaug trūksta, kad pacientai Lietuvoje būtų gydomi gerai. Ateityje diskusijų formatą reikia plėsti ir už stalo susėsti su Kauno klinikų, kitų ministerijų, farmacinių kompanijų bei kitų institucijų atstovais.

 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris