Tikslas – informuoti šeimos gydytojus
Nacionalinis vėžio institutas jau ne pirmus metus organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją, skirtą šeimos gydytojams. Pasak NVI vadovo prof. dr. Felikso Jankevičiaus, šalyje epidemiologinė situacija onkologijos srityje nėra palanki. „Deja, nepaisant to, kad Lietuvos gyventojai gali dalyvauti net keturiose ankstyvosios vėžio diagnostikos programose, šiandien turime pakankamai daug užleisto skirtingų lokalizacijų vėžio atvejų. Jei šia galimybe pasinaudotų daugiau žmonių, turėtume priešingą situaciją. Kitas svarbus momentas situacijai keisti – onkologai ir šeimos gydytojai turi bendradarbiauti“, – įsitikinęs prof. dr. F.Jankevičius.

Onkologai teigia, kad kuo anksčiau vėžys diagnozuojamas, tuo didesnės galimybės jį išgydyti. Todėl ir konferencijos „Ankstyvoji vėžio diagnostika“ pagrindinis tikslas – paskatinti šeimos gydytojus, nes būtent jie yra pagrindinė sveikatos sistemos ašis, kad jie pacientus ragintų dalyvauti prevencinėse programose ir kartu su kiekvienu individualiai aptartų programų pliusus bei minusus“, – sako prof. dr. F.Jankevičius.

Nacionalinio vėžio instituto chirurgė onkologė dr. Daiva Gudavičienė teigia, kad remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis žmonių, dalyvaujančių prevencinėse onkologinėse programose, aktyvumas išaugo beveik dvigubai. Vadinasi, netrukus turėtume pamatyti ir teigiamus išgyvenamumo pokyčius. „Situacija po truputį gerėja. Matyt, tam įtakos turėjo ir informacijos skaida. Net ir neturėdami organizuotos ir koordinuotos sistemos sugebame pasiekti neblogų rezultatų. Tačiau norint esminių pokyčių reikia vykdomų prevencinių programų koordinavimo ir organizuotos stebėsenos, kad matytume tiek stipriąsias, tiek ir silpnąsias puses bei galėtume optimizuoti paslaugas. Kol kas mes vykdome programas, bet tiksliai nežinome jų rezultatų. Šis klausimas jau sprendžiamas Sveikatos apaugos ministerijoje,“ – sako dr. D.Gudavičienė.

Siekia tapti koordinaciniu centru
Medikės teigimu, Nacionalinis vėžio institutas nori prisidėti ir prie tokios prevencinių programų sistemos kūrimo, ir prie koordinavimo. Pasiteiravus, ar institutas imtųsi iniciatyvos tapti tokiu koordinatoriumi, dr. D.Gudavičienė sako, jog tam tikrai nebūtų jokių trukdžių. „Nacionalinio vėžio institute tiriami ir gydomi dideli pacientų srautai.
 
Kaip sako kolegos urologai, esame lyderiai pagal prostatos vėžiui nustatyti atliekamas biopsijas ir, kaip rodo skaičiai, jas darome tikslingai. Pirmaujame ir pagal atliekamas mamogramas ir šias pozicijas išlaikome ne vienerius metus. Pagal storosios žarnos prevencinę programą taip pat esame tarp lyderių, atliekame nemažai kolonoskopijų. Vykdydami šias prevencines programas ne vienerius metus renkame informaciją, todėl manau, kad drąsiai galėtume koordinuoti prevencinių programų vykdymą šalies mastu“, – sako dr. D.Gudavičienė.

Turi dalyvauti ir onkologai
Pasak prof. dr. F.Jankevičiaus, kiekviena prevencinė programa turi savų pliusų, bet neišvengiami ir kiekvienos jų minusai. Be to, ir vykdomos prevencinės programos keičiasi, todėl labai svarbu, kad apie visus pokyčius būtų informuojami šeimos gydytojai. „Šiuo metu Europoje vyrauja koncepcija, kad skatinamas ne masių, o informuotų pacientų dalyvavimas prevencinėse programose. Vadinasi, pirminė diskusija, kodėl žmogus turi dalyvauti programoje turi vykti tarp šeimos gydyto ir paciento. Tai - tarsi partnerystė siekiant bendro tikslo, kuomet pacientas informuojamas apie naudingumą ir galimus minusus.
 
Tačiau, kad galėtų pateikti visą reikiamą informaciją, šeimos gydytojas turi žinoti apie pastarojo meto onkologijos mokslo ir praktikos tendencijas, apie tai, kokius šiuolaikinius radiologinius, molekulinius genetinius tyrimus, gydymo metodus mes galime pasiūlyti mūsų pacientams. Vadinasi, norint keisti epidemiologinę situaciją šalyje šiame gydytojo ir paciento bendradarbiavime turi dalyvauti ir onkologai. Europos lygiu medikų profesinėms draugijoms pateiktas prašymas šeimos gydytojams sukurti aiškias rekomendacijas, kad būtų paprasta tą informaciją perteikti pacientams.
 
Tai padėtų išvengti klaidingų ir nereikalingų testų. Pavyzdžiui, kartais gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas atliekamas ir moterims po histerektomijos operacijos. Kam? Jei ji jau nebeturi gimdos? Pats tyrimas pacientui jau sukelia stresą. Arba kalbant apie vyrus, daugelyje Europos šalių prostatos specifinio antigeno tyrimas nerekomenduotinas vyresniems nei septyniasdešimt metų vyrams. Apie tokius programų pasikeitimus turi būti informuoti šeimos gydytojai“, – įsitikinęs prof. dr. F.Jankevičius.

---

 
Plaučių vėžio patikra – mitas ar realybė?
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. Saulius Cicėnas:

– Atrankinė plaučių vėžio programa yra sudaryta ir bandoma tiek JAV, tiek ir Europoje. Nors duomenys rodo, kad vykdant šią programą dvidešimčia procentų galima sumažinti mirtingumą nuo plaučių vėžio, taip pat septyniais procentais sumažėja ir mirtingumas nuo kitų onkologinių ligų, nes atrandami ir kitų lokalizacijų ankstyvos stadijos vėžiai. Pradėjus programą taikyti praktiškai paaiškėjo, jog jos sąnaudos tiesiog per didelės, palyginti su tuo, kiek nustatoma ligos atvejų. Tarkim, klinikinio tyrimo metu patikrinus šimtą pacientų tik vienam diagnozuota liga. Tai rodo, jog labai didelei daliai pacientų intervencijos buvo atliekamos be reikalo. Kol kas ši programa bent jau Europoje yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes kyla nemažai klausimų, kaip atrinkti ligonius, kurie turėtų dalyvauti programoje, kaip sudaryti rizikos grupes. Juk patikra atliekama tuomet, kai dar nėra jokių ligos simptomų, bet nori to ar nenori, turi dalyvauti programoje ir gauti apšvitą.

Kalbant apie plaučių vėžį yra vienas paprasčiausias ir gana nebrangiai valstybei kainuojantis būdas, kaip pabandyti užbėgti ligai už akių – kasmetinis sveikatos patikrinimas. Todėl labai svarbu, kad šeimos gydytojai primintų tiek apie plaučių vėžį, tiek apie paprastą tyrimą – plaučių rentgeninį ištyrimą. Daugiausiai ankstyvos stadijos plaučių vėžio atvejų išoperuojame būtent po profilaktinių sveikatos patikrinimų. Šis vėžys – klastingas, greitai prisitaikantis prie gydymo ir greitai metastazuoja. Todėl labai svarbu, kad šeimos gydytojai atkreiptų dėmesį į anksčiau minėtą paprasčiausią tyrimą. Nerūkantis žmogus plaučių nuotrauką turėtų pasidaryti bent kartą per metus, o rūkantis – du, ypač sulaukęs penkiasdešimties. Kaip rodo pasaulinė statistika, plaučių vėžys pasireiškia vis jaunesniems pacientams. 


 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!