Jei situacija sveikatos apsaugos sistemoje nesikeis, simbolinis medikų žygis į oro uostą gali tapti realybe – įspėjo praėjusią savaitę mitingą surengę medikai. Jaunieji gydytojai tvirtina norintys dirbti ir kurti ateitį gimtinėje, o realybė gali būti tokia: lagaminus dabar susikrauna kone trečdalis ką tik medicinos studijas baigusių jaunuolių.
„Mūsų apklausų duomenimis, mažiausiai trečdalis baigusių vientisąsias medicinos studijas išvažiuoja net nebando stoti į rezidentūrą. Kiti išvyksta jau jos metu ar tik ją baigę, kai tiesiog nusiima rožinius akinius“, – sakė VU Rezidentų tarybos pirmininkė, rezidentė Urtė Builytė.
Kiek iš tikrųjų išvyksta?
„Per metus Lietuva netenka apie 25 procentus „šviežiai“ medicinos studijas baigusių žmonių, į kuriuos valstybė investavo daug lėšų, – sako VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius. – Iš šiemet baigsiančių vientisąsias medicinos studijas kokių 10 procentų žmonių greičiausiai nesirinks rezidentūros studijų ir išvažiuos mokytis svetur. Panašiai tiek pat būsimųjų medikų nubyra rezidentūros studijų metu ir po jų.“
Panašius skaičius pateikė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Podiplominių studijų centro vadovas doc. Juozas Kupčinskas. Visgi, docento manymu, jie nėra dideli. „Nėra iki galo aišku, ar tikrai visi tie žmonės išvažiuoja, ar dalis jų migruoja į kitą įstaigą. Taip pat nėra mechanizmo, leidžiančio apskaičiuoti, kiek baigusiųjų rezidentūrą išvyksta iš šalies. Viena aišku, kad visuomenė senėja ir gydytojų poreikis nemažės. Todėl reikėtų ir aiškesnės dešimties penkiolikos metų vizijos, kaip turėtų atrodyti sveikatos paslaugų teikimo tinklas. O šiandien valstybės finansuojamų rezidentūros vietų yra mažiau, nei baigusių medicinos mokslus studentų“, – sakė pašnekovas.
Patys rezidentai pateikia dar iškalbingesnius skaičius. „Mūsų apklausų duomenimis, mažiausiai trečdalis baigusių vientisąsias medicinos studijas išvažiuoja net nebandę stoti į rezidentūrą. Kiti išvyksta jau jos metu ar tik ją baigę, kai tiesiog nusiima rožinius akinius“, – sakė VU Rezidentų tarybos pirmininkė, rezidentė Urtė Builytė.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2016 m. pažymas, liudijančias profesinės kvalifikacijos atitikimą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos „Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ reikalavimams, gavo apie 400 gydytojų bei arti 200 slaugytojų, 2015 m. šias pažymas gavusių gydytojų buvo kiek mažiau, užtat slaugytojų – per 300. Iš viso nuo 2010 m. pažymas gavo apie 2000 gydytojų ir tiek pat slaugytojų. „Tačiau kiek iš jų išvyko, negalime pasakyti“, – informavo SAM atstovė.
Didžiųjų miestų ligoninės – ne guminės
Didžiųjų Lietuvos ligoninių vadovai tvirtina kol kas nejaučiantys, kad didžioji dalis jaunų arba patyrusių medikų ruoštųsi emigracijai. VUL Santaros klinikų direktoriaus Kęstučio Strupo teigimu, klinikose situacija tikrai nėra dramatiška: „Per metus, kiek žinoma, į užsienį išvyko trys gydytojai. Santaros klinikose medicinos paslaugos teikiamos be sutrikimų ir apimtys nemažėja.“
Kalbintų rajoninių ligoninių vadovai neįvardijo žiną nė vieno per pastaruosius metus iš ligoninės išvykusio gydytojo. Dauguma medikų – vyresnio amžiaus, jau įleidę šaknis. Pasak jų, daug didesnė bėda ta, kad sunku pritraukti jaunus specialistus.
„Visą laiką turime Priėmimo skyriuje dirbančių jaunų gydytojų-rezidentų – jų jau ilgoką laiką skaičius išlieka panašus. Regione dažnai pasitikima jaunais gydytojais, jie čia savarankiškesni, jaučia didesnį pasitikėjimą savo kompetencija. Tačiau pastebiu tendenciją – anksčiau privilioti jaunus medikų būdavo lengviau. Pavyzdžiui, šiandien galėtume finansuoti kardiologo rezidentūros vietą tiek Kaune, tiek Vilniuje su sąlyga, kad gydytojas dvejus metus atidirbs Šakių ligoninėje, tačiau norinčiųjų neatsiranda. Matyt, tai tik ženklas to, kas vyksta šalyje. Galbūt dalis išvyksta, nes nenori dirbti regione, o didžiųjų miestų ligoninės – ne guminės“, – svarstė Šakių ligoninės direktorius Algirdas Klimaitis.
L.S. skaičius
25
- apie tiek proc. medicinos studijas baigusių žmonių kasmet emigruoja į užsienį.
Regionuose nemato perspektyvos?
Nors rezidentai daug aktyviau migruoja per gydymo įstaigas, daugelis stengiasi likti didžiuosiuose miestuose. „Jauni žmonės rajonuose paprasčiausiai nemato perspektyvos. Jei neaišku, kas su rajonine ligonine bus ateityje, negi norėsi su ja sieti darbo santykius? Kol mokosi rezidentūroje, papildomai užsidirbti atvažiuoja, bet jaunus žmones, net ir žadant gerą atlyginimą, sunku prisivilioti. Turime dabar 5–6 rezidentus. Per penkerius metus liko du gydytojai, dar dvi specialistės dabar žada, bet iki rezidentūros baigimo nemažai laiko, tad bus matyti. Pavyzdžiui, vienos rezidentės vyras dirba Norvegijoje, taigi gimtinėje ji neužsibus“, – kalbėjo Prienų ligoninės vadovė Jūratė Milaknienė.
VU Rezidentų tarybos pirmininkė nebuvo linkusi sutikti, kad jauni gydytojai nenori važiuoti į regionus. „Problema atsiranda tada, kai kalbame apie tobulėjimą – turi būti užtikrinami mechanizmai, kad išvykus dirbti į rajoną nenutrūks profesinis tobulėjimas, kad bus sudarytos sąlygos stažuotėms didžiuosiuose centruose (ne tik kaip banaliems stebėtojams) tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – sakė U.Builytė.
Tačiau pašnekovė pabrėžė, kad rezidentų sukoncentravimas keliose didelėse įstaigose tikrai yra problema. „Visgi kai kurių siauresnių specialybių mokymas negali būti koncentruojamas kitur – paprasčiausiai kitose įstaigose nėra pakankamo ligonių srauto“, – pridūrė ji.
Rezidento patirtis
Anesteziologijos rezidentas Paulius Mingaila:
- Rudenį išvykau į Vokietiją rezidentūrai, kuri užtruks 5-6 metus. Kaip bus vėliau – sunku pasakyti, bet minčių apie grįžimą kol kas neturiu. Pasirinkimas nebuvo spontaniškas. Jau studijų viduryje pradėjau svarstyti, kad norėčiau mokslus tęsti užsienyje. Savarankiška vasaros praktika Berlyne padėjo galutinai apsispręsti. Baigęs studijas grįžau į gimtąjį Panevėžį, nes ten radau puikią vokiečių kalbos mokytoją. Pamokos nebuvo pigios, todėl įsidarbinau gydytoju Panevėžio miesto GMP. Galėjau sumokėti už pamokas, nenutolau nuo medicinos ir daug išmokau teikiant skubią pagalbą, o ir kolektyvas, vadovė buvo puikūs.
Šiaip dėl jaunų gydytojų nenoro vykti į regionus yra formuojama klaidinga nuomonė. Galimybę atlikti dalį rezidentūros regionų ligoninėse turi kiekvienas. Dažnas tą ir renkasi. Nemažai jų sutikau Panevėžio ligoninėje atlikdamas internatūrą. Jie buvo patenkinti, kad gauna daug praktikos ir jų iniciatyva mokytis pasitinkama teigiamai. Dalis jų pasilieka ten ir po rezidentūros. Ir tai kiekvienam savaime suprantama. Didžiosios klinikos – ne guminės...
Dabar gyvenu Šiaurės Reino – Vestfalijos žemėje. Vien čia galiu suskaičiuoti artimų draugų ir gerų pažįstamų bent 8-9. Yra ir vyresnių kolegų iš Lietuvos, kurie dar rezidentūros pradžioje mušėsi į krūtinę, kad nepaliks gimtinės. Patys vėliau susikrovė daiktus ir išvyko neapsikentę. Todėl utopiškai skamba politikų idėjos Lietuvai susigrąžinti emigrantus. Pasistengtų bent šiek tiek sumažinti išvykstančiųjų skaičių – ir tai jau būtų pakankamai aukšta kartelė.
Komentuoti: