Nulla dies sine linea (nė dienos be tikslo)

Henrikas Vaitiekūnas
2018-09-25
Jei nori, kad skaitytojas nepabėgtų, turi jį prie rašinio pririšti jau pirmuoju sakiniu. Arba antruoju, kuris šiandien yra štai toks: šiame pasakojime jūs išgirsite niekada negirdėtų faktų apie Kristijoną Donelaitį. Gali būti, kad tarp skaitytojų pasitaikys net koks literatūros profesorius. Bet neabejoju, kad net jam tai bus absoliuti naujiena.
Nulla dies sine linea (nė dienos be tikslo)
„Labiausiai mane neramina mūsų jaunystės žiedas – abiturientai. Dažnas jų jau šiandien turi šešis ar septynis išgędusius dantis. Ir mažesni jų broliai ar sesės – taip pat. Turėtume pasekti švedų pavyzdžiu ir saldumynus vaikams dalinti tik šventės dieną. Pavyzdžiui, tik šeštadieniais“, - sako profesorė Irena Balčiūnienė.

O dabar pakelkite ranką tie, kurie noriai ir su dideliu entuziazmu einate pas dantų gydytoją! Žinau, kad tenka nueiti. Bet didelio noro tikrai nėra. O aš pasikartojau pasaką apie dantukų fėją ir lipu į antrąjį aukštą.
Profesorė odontologė Irena Balčiūnienė užburiančiai (kaipgi kitaip?) šypsosi ir iškart primena, kad jau prieš porą metų išsiuntė kelis šimtus laiškų: ištikimiausiems pacientams ir kolegoms pranešė, jog nutraukia praktinę veiklą. Žinoma, mokslo ir kūrybos reikalų tai neliečia. Bet ne apie mokslą klausiu: pirmiausia - apie odontologiją.
 
- Visi prisimenam tas kankinimų kėdes ir tas trumpalaikes anų – blogųjų laikų - plombas. Dabar jau esam gerokai pažengę? – klausiu profesorės. 
- Pažengę, - sako ji. – Ir technika kita, ir medžiagos geros, ir specialistai puikūs. Bet štai, sovietiniais laikais Lietuvoje buvo apie dešimt procentų bedančių, o dabar – gerokai daugiau...
 
- Gal dėl to, kad mokyklose odontologų nebeliko?

- Nereikia jose odontologų. Pakaktų burnos higienistų, - sako profesorė. - Bet problema sena kaip pasaulis. Tada nesutarė, ir dabar nesutartų, kas už tai sumokės: švietimo ar sveikatos ministerija? Ir nėra, kas pajėgtų suskaičiuoti, jog auginti vaikus be dantų valstybei kainuoja brangiau...
 
- Ir įpročių vis dar neišsiugdom. Gal odontologo ieškoti reikia ne tuomet, kai žandas ištinsta, o vos vos suskaudus...
- Ne taip: ne suskaudus reikia daktaro ieškoti, o... dukart per metus. Praėjo pusmetis – ir žengte marš į dantų kabinetą! Šitą įprotį privaloma išsiugdyti.
Tuomet ir pradėjom apie kitus įpročius bei neteisingas tradicijas. Į klausimą, kodėl aukso į burnas nebededam, profesorė atsakė paprastai: nebemadinga ir negražu. Nors auksas burnoje, jei jo nesimato, - puiki medžiaga dantų įklotams.
Apie dantų pastų ir šepetėlių pasirinkimą: geriausios – skandinaviškos ir amerikietiškos pastos. Šepetėlį pasirinkti padės odontologas. O ar žinai, Vaitiekūnai, kad sovietiniais laikais dantų šepetėlius mums gamino Kazanės šluotų fabrikas?
 
Apie dantų miltelius ir dantų valymą soda: milteliai – tai abrazyvas. Tinka gal tik kietmedžiui ar metalui šlifuoti. Na, o tie, kurie bando dantis soda balinti, turės, kai jiems sukaks penkiasdešimt, nemažus pinigus implantams išleisti.
Apie raudoną vyną ir kavą, kurių merginos bijo gerti, nes, girdi, tamsina dantų emalį: profesorės nuomone, jos tuomet turėtų ir barščių nevalgyti. Nes ir tie spalvoti...
Ir apie mūsų neturtą bei brangias odontologų paslaugas: šiandien gaminami tokie puikūs išimamieji protezai ar plokštelės, kad net aš, specialistė, kartais nepastebiu, jog tai – tik plokštelė. Kainuoja tikrai nebrangiai.
Štai čia ganėtinai staiga pasibaigia pirmoji mūsų pokalbio dalis ir prasideda netikėti siužeto vingiai bei atradimai.
 
Žinoma, jei skaito odontologai, jie žino, o jūs, jei girdėjote, seniai pamiršote, kad mūsų dantų raštas – toks pat unikalus, kaip ir mūsų pirštų atspaudai. Todėl jums dar kartą pristatau Ireną Balčiūnienę: šįkart – kaip habilituotą biomedicinos mokslų daktarę bei antropologę. Ir dar primenu, kad antropologija – tai lauko tyrimais paremtas socialinis mokslas, nagrinėjantis žmonijos bei kultūros ištakas.
Ir dabar su profesore bandysim jums įrodyti, kaip dantų mokslas bei antropologijos išmanymas padeda suprasti pasaulį bei istoriją.
 

Viduramžiai. Kryžiuočiai lietuvius visuomet puldavo vasaros gale. Kai pelkės išdžiūdavo (kai jau per jas prajoti galėdavo), ir kai jie, kviečių laukus prajoję, šiuos padegdavo. Mąstymas buvo paprastas: bus badas, užkariausim išbadėjusius lietuvius lengviau. O žiemą – išpjausim gyvulius: lietuviai neturės mėsos. Žinojo kryžiuočiai: badmiriaujantį visuomet nugalėti lengviau. Bet lietuviai suprato kėslus. Arba gudresni buvo, ir iš patirties pasimokė. Tad vietoj kviečių pasėjo kas ropes, kas žirnius, kas pupas. Na, pabandyk padegti pupas - neišdegs! Na, pabandyk arkliais išspardyti ropes - nepavyks!
Iš kur mes žinom, kad taip buvo? Ogi iš antropologinių tyrinėjimų. Iš dantų, kurie ir po šimtų metų išdavė, kad valgyti buvo angliavandeniai ir krakmolas (ropės, žirniai ir pupos). Iš masinio ėduonies pagausėjimo.
 
Antropologija, jei labai pasistengia, kartais net moralės pamoko. Štai tyrinėjo profesorė I.Balčiūnienė kapus Rumšiškėse. Nustebino kai kurių vaikiškų kaukolių priekiniai dantys. Absoliučiai mongolidiniai. Tad iš kur viduramžiais – pačiame Lietuvos vidury – mongolidai? Ilgokai su istorikais teko aiškintis. Bet išsiaiškino. Pasirodo, toj vietoj, ant buvusio Nemuno kranto, viduramžiais muitinė stovėjusi. Na, ir prekijai su nelietuviškom kaukolėm ten lankėsi. Tikėtina, kad dažnai lankėsi. Nes nuo ko kito, jei ne nuo svečių tos lietuvaitės mergelės (buvusios mergelės) mongolidukus pagimdė?
 
- Profesore, iš tų laikų dar vieną legendą girdėjau: ji iki mūsų dienų keliauja. Ar tiesa, kad anų laikų moterys tikėjo (ir dabar kai kurios dar tiki), kad kiekvienas naujagimis kiekvienai moteriai po vieną dantį „kainuoja“? Girdi, vos pagimdo, danties ir netenka?
- Absoliuti netiesa. Pirmame tūkstantmetyje vidutinė Lietuvos šeima turėdavo šešis devynis vaikus. Viduramžiais – jau tik pekis septynis. Ir vyrus, ir moteris tyrėm bei lyginom. Pagimdytų vaikų skaičius įtakos dantims visiškai neturi... Tiesiog istorijoj, kaip ir šiandien, nėščiosioms sunkiau yra burnos higieną palaikyti. Nes tai saldaus norisi, tai rūgštaus. Viskas priklauso nuo vietinių veiksnių ir elgsenos. O ne nuo pagimdytų vaikelių...
 

- Na, o dabar, gerbiama profesore, papasakokit apie savo susitikimą su Kristijonu Donelaičiu.
- Keistai susitikom. Užeinu į laboratoriją, o ten profesorius Česnys pila kruopas į klasiko kaukolę. Sakau „Gintai, ką čia darai?“. O jis man: „Matuoju smegenų apimtį. Geriausias matavimas – kruopų pripilti“.
 
- Tai unikalios buvo tos smegenys?
- Niekuo jos nuo kitų to amžiaus žmonių nesiskyrė. Ir tik dantys mane stipriai nustebino: kitų to laikotarpio žmonių dantys tokio amžiaus sulaukus jau beveik visi būdavo iškritę. O Donelaičio – stati ir tvirtai stovintys. Manau, kad jis kažkokiu nežinomu būdu juos buvo surišęs. Žinoma, siūlai neišliko...
 
- Gerbiama profesore, baigdamas interviu paprastai klausiu kokio nors paprasto, gyvenimiško patarimo. Tokio, kurį gal ir patys žinom, bet laiko jam įgyvendinti nerandam arba, paprasčiausia, pamirštam.
- Labiausiai mane neramina mūsų jaunystės žiedas – abiturientai. Dažnas jų jau šiandien turi šešis ar septynis išgędusius dantis. Ir mažesni jų broliai ar sesės – taip pat. Turėtume pasekti švedų pavyzdžiu ir saldumynus vaikams dalinti tik šventės dieną. Pavyzdžiui, tik šeštadieniais.
 
- Čia pastaba tėveliams?
- Deja, ne: tėveliai su šia problema susitvarko. O štai seneliai – niekaip.
Atsisveikinam. Ant Daktarės rašomojo stalo lieka jau daug metų – nuo pat profesorės jaunystės – jos pačios ranka rašyta Plinijaus Vyresniojo sentencija: „Nulla dies sine linea“. Nė dienos be tikslo.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris