Nesupranta, ko siekia ligonių kasos

Pacientų teisėms atstovaujanti asociacijos „Gyvastis“ vadovė Ugnė Šakūnienė stebisi, kodėl pacientas turėtų domėtis, kiek valstybė skiria lėšų jo sveikatai palaikyti: „Galbūt norima parodyti, kad valstybei sergantysis kainuoja labai brangiai? Jeigu mes patys nemokame draudimo įmokų, kurios automatiškai atskaitomos nuo mūsų atlyginimų, turbūt sunku tikėtis, kad žmogui bus įdomu, kiek sumokama už jo gydymą. Reikia iškelti klausimą: koks ligonių kasų tikslas, kad žmonės pradėtų domėtis? Kodėl gydymo įstaigos neinformuoja pacientų – neturi laiko, negalvoja, kad tai yra svarbu, ar piktybiškai nesuteikia informacijos.“
 
U.Šakūnienei teko susidurti tik su vienu atveju, kuomet pacientas gulėdamas ligoninėje vis pasitikrindavo, kiek valstybei jis jau yra kainavęs. „Galbūt dar nesuprantame, kad valstybė yra visų mūsų kišenė. Kada žmogus yra vertingesnis – kai jis brangiau ar pigiau kainuoja? (Juokiasi.) Nebent pacientams norima ištransliuoti tokią žinutę: pažiūrėkite, už jus valstybė sumokėjo „olialia“ kokius pinigus! Įsivaizduoju, kad jeigu pasižiūrėsi ligonių kasų tinklalapyje ir pamatysi, kad atlikta operacija, sakykime, kainuoja penkiasdešimt tūkstančių eurų, turbūt jau nebeeisi pas gydytoją su penkiais šimtais eurų kišenėje.
 
Jeigu norima parodyti prikišamai, kad tu esi brangus pacientas ir tarsi esi dėl to kaltas, žmogui nelabai ir bus noro domėtis. Bet jeigu ligonių kasos transliuotų žinutę, kad pažiūrėkite, kiek valstybė už jus moka ir tikrai papildomai gydytojams pinigų nereikia nešti – visiems būtų aiškiau, kodėl visi pacientai turi domėtis tokia informacija“, - svarsto asociacijos vadovė.
 
Tikimasi, kad sumažės korupcija

„Pirmiausia kiekvienoje ligoninėje po gydymo išrašomam pacientui turi išduoti atmintinę, kurioje paaiškinta, kad sveikatos duomenis, ligoninėje suteiktas paslaugas ir jų kainas pacientas gali sužinoti teritorinėje ligonių kasoje.
 
Be to, visose gydymo įstaigose, turi būti skelbiama informacija apie pacientui nemokamas, arba, kitaip tariant, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas paslaugas. Taigi, tokiu būdu gydymo įstaiga turi informuoti pacientą, už kokį gydymą, procedūras, tyrimus joje apdraustam asmeniui mokėti nereikės.
Gydymo įstaigoms nuolat primename, kad nepamirštų išduoti šių atmintinių“, - sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė.
 
Jos teigimu, svarbu, kad kuo daugiau gyventojų sužinotų, kiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų skirta apmokėti įstaigoms už jiems suteiktas paslaugas. „Pagyrimo verti Panevėžio TLK specialistai, kurie apsilankiusiems nuolat primena, kad yra galimybė sužinoti, kiek kainavo jų gydymas ir įteikia tokias duomenų suvestines. Tai sveikintina antikorupcinė priemonė, skatinanti visuomenės domėjimąsi valstybės viešųjų lėšų panaudojimu. Tikimės, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kitos ligonių kasos“,– sako Ž.Abelienė.
Kaip pateikiama VLK informacijoje, neretai tokių atmintinių žmonės negauna. Kitiems, kuriems tokios atmintinės buvo įteiktos, nebuvo suteikta informacija, kokiu tikslu ji duota.
 
Vadovų patirtis
Anot Visagino ligoninės direktoriaus Kastyčio Matulevičiaus, nė vienas pacientas dar nėra parodęs iniciatyvos siekdamas išsiaiškinti, kiek valstybei kainavo apmokėti jo gydymą.
„Prievarta mes gi jiems nekimšime informacijos. Pas mus atmintinės yra kiekvienoje palatoje. Pacientų teisės ir pareigos susegtos ir sudėtos į plastmasines įmautes, kad nesusitrintų ar neišsiteptų.
 
Bet aš matau prieštaravimų. Visų pirma, kada viršijame kvotas ir ligonių kasa neužmoka, ligonis galvoja, kas mes gavome pinigus, bet iš tikrųjų negauname. Antras dalykas, ligonių kasos informaciją teikia nurodydamos oficialius įkainius. Bet kuomet keičiasi oficialus balo įkainis arba, jeigu ligoninė iš naujo atlieka arba ne iki galo suteikia sveikatos priežiūros paslaugas – tai yra slidūs reikalai. Gali būti pateikta viena informacija, bet realiai ji truputį skirsis“, - sako K.Matulevičius.
 
Dar paprasčiau daugelį duomenų sužinoti naudojantis elektroninėmis paslaugomis. Šiuo metu elektroninės valdžios vartų portale galima peržiūrėti pasirinkto laikotarpio apsilankymų pas gydytojus istoriją, sužinoti, kokios ligos diagnozuotos ir gydytos, kiek sumokėta už kompensuojamuosius vaistus bei ortopedijos technines priemones, kokios paslaugos suteiktos, kiek jos kainavo.
 
„Mes teikiame ligonių kasoms informaciją, kurią pacientai susižino per ligonių kasų duomenų bazes. Ši tvarka gyvuoja jau dvejus, jei ne daugiau metų, bet iki šios dienos neturėjau nė vieno paklausimo ir iš gydytojų nesu išgirdęs, kad pacientas domėjosi ar nežinojo, kur galėtų susirasti tokios informacijos. Tokios iniciatyvos iš pacientų pusės visiškai nėra. Mes visą informaciją suteikiame ir, aišku, jeigu pacientai išreikštų pageidavimą, galėtų su ja susipažinti. Bet ar tai yra esminis dalykas, kuriam turėtume skirti didžiausią dėmesį, labai abejoju“, - sako Raseinių ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas.

---

 
Komentaras
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidentas Gediminas Žižys:

- Tai yra kiekvieno asmens privatus reikalas: nori domiesi, nori – ne. Tik represinėje valstybėje gali būti prievarta. Žinoma, patogu, kada žmogus gali susižinoti, už ką sumokėta ir kiek kainavo gydymas. Informacijos buvimas yra geras dalykas. Bet apie ką mes kalbame - kad informacija yra pateikiama ligonių kasų tinklalapyje, ar apie tai, kad kiekvienas ligonis, išeidamas iš gydymo įstaigos, turi sužinoti, kiek kainavo gydymas.
 
Ligoninei nereikėtų užkrauti šios papildomos funkcijos, nes, aš galvoju, kad ne jų reikalas vesti dar vieną atskirą buhalteriją. Bet kadangi visos paslaugos yra užkoduotos, jos visos turi piniginį vertinimą ir visa informacija plaukia į ligonių kasas, ten turi būti centralizuotas priėmimas susivedus atitinkamus kodus, gimimo metus ir panašiai. Nors sveikatos paslaugomis naudojuosi, bet niekada nežiūrėjau ir praktiškai nesu išbandęs ligonių kasų sistemos.
Ši informacija turi būti pacientui prieinama būtent per ligonių kasas. Daktaro pareiga yra gydyti, o ne visokius lapelius išdavinėti. Mes ir taip esame gydytojus užkrovę būtais nebūtais dalykais.

---

 
Tarp kitko
Remiantis TLK duomenimis, smalsiausi pacientai gyvena Panevėžio bei Utenos apskrityse. Per devynis šių metų mėnesius Panevėžio TLK 1261 žmogui yra išdavusi net 2665 ataskaitas apie jiems suteiktas gydymo paslaugas. Tuo tarpu Vilniaus TLK tokių ataskaitų išdavė – 5, Kauno TLK – 4, Šiaulių TLK – 9, Klaipėdos TLK – 1.