Nora Ribokienė: „Brangios įrangos turime daugiausiai, bet tyrimų atliekame mažiausiai“

Evelina Machova
2016-04-11
Medikams, slaugytojoms, ligoninių vadovams akcentuojant, kad reikia didinti finansavimą sveikatos apsaugos sistemai, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovė Nora Ribokienė sako, kad net ir turimas lėšas ne visada naudojame efektyviai. Tiksliau, vaikomės prestižo, pirkdami brangią medicinine įrangą, nepagalvodami, ar galėsime tai efektyviai panaudoti pacientų labui.
Nora Ribokienė: „Brangios įrangos turime daugiausiai, bet tyrimų atliekame mažiausiai“
„Įsivaizduokite, sumokame kelis milijonus eurų už aparatą, padarome labai nedidelį skaičių tyrimų, jis pasensta ir vėl reikia milijoninių investicijų. Ar tai racionalu?“, - klausia Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovė Nora Ribokienė.

- Prieš porą savaičių Seimo Sveikatos reikalų komitete, prasidėjus diskusijai apie sveikatos apsaugos lėšų panaudojimą, kilo klausimas, ar tikslingai išnaudojame brangius tyrimus, o gal brangi įranga gydymo įstaigose naudojama neefektyviai? Akreditavimo tarnyba gana išsamiai yra ištyrusi situaciją. Kokie rezultatai?
- Galime didžiuotis, tiesa, labiau perkeltine prasme, kad kompiuterinių tomografų, magnetinių rezonansų turime daugiausiai Europoje. Bėda ta, kad neišnaudojame jų pajėgumų. Kitaip tariant, kai kuriose gydymo įstaigose, pacientų srautai - simboliniai. Tačiau, nepriklausomai nuo to, kaip dažnai naudojamas aparatas – jis sensta. Tyrimais įrodyta, kad dešimties ar daugiau metų senumo aparatais atlikti tyrimai praranda patikimumą. Juos rekomenduotina keisti. Įsivaizduokite, sumokame kelis milijonus eurų už aparatą, padarome labai nedidelį skaičių tyrimų, jis pasensta ir vėl reikia milijoninių investicijų. Ar tai racionalu?

Akreditavimo tarnyba atliko tyrimus, kurių rezultatai privertė susimąstyti, ar tikslingai išleidžiame sveikatos apsaugai skiriamas lėšas?
- Panašias analizes atliekame beveik penkerius metus, tačiau paskutinioji padaryta keliais skirtingais pjūviais. Paėmėme devynis brangius aparatus, kurių vertė ne mažiau nei dvidešimt aštuoni tūkstančiai eurų ir atlikome analizę, lygindami save su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, „Eurostato“ duomenimis bei Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) šalimis. Vizualiai situacija tokia: pagal kompiuterinių tomografų kiekį Lietuva tarp OSDE šalių pirmauja, atsižvelgiant į tai, koks vis dėlto kuklus mūsų biudžetas (žr. 1 lentelę). Pagal brangius aparatus lygiuojamės į ekonomiškai stiprias šalis ar net jas lenkiame.



- Na, bet gal tai nėra blogai, galima sakyti, kad užtikriname brangių tyrimų geresnį prieinamumą?
- Atsakymą į šį klausimą puikiai iliustruoja du grafikai. (žr. 2 ir 3 lenteles) Kompiuterinio tomografo tyrimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, OCDE šalyse yra 148,1. Lietuva šioje lentelėje ketvirta nuo galo. Ką tai reiškia? Aparatų turime daugiausiai, bet dirbame tuščiomis apsukomis. Įsivaizduokite, kad nusiperkate modernią bei brangią viryklę, bet ja nesinaudojate, o pasistatote tik kaip interjero akcentą, nuo kurio valote dulkes. Dar liūdnesnė magnetinių rezonansų situacija. Kitų šalių panaudojimo vidurkis penkiasdešimt keturi - tūkstančiui gyventojų, o mes ir vėl pačiame gale. Taigi, mano klausimas, ar tai - racionalu?




- Sutinku analizė iškalbinga, bet ar jūs galite turėti įtakos sveikatos politikų bei valdininkų priimamiems sprendimams?
- Analizė yra įrankis Sveikatos apsaugos ministerijai leisti ar neleisti pirki gydymo įstaigoms brangius aparatus. Juk laimė - ne aparatuose, esmė, ar žmogus gauna paslaugą. Tarkim, išlaidos, tenkančios medicinos prietaisams nuo bendrojo vidaus produkto (žr. Lentelė 4). Pagal šiuos rodiklius taip pat lenkiame Europos vidurkį. Akivaizdu, kad praeities negalime pakeisti, nes buvo laikas, kai prisipirkome brangios įrangos. Galime tai vadinti klaida ar ne, bet šiandien turime galimybę ir privalome  situaciją keisti.



- Ką turite omenyje? Iš gydymo įstaigų, neišnaudojančių šių prietaisų galimybių, perkelti juos ten, kur didžiausias pacientų srautas?
- Europos Radiologijos ir elektromagnetinių prietaisų pramonės komitetas rekomenduoja, kad gydymo įstaigose ne mažiau nei šešiasdešimt procentų naudojamų medicinos prietaisų nebūtų senesni nei penkerių metų. Iki trisdešimt šešių procentų - dešimties metų senumo ir tik dešimt procentų gali būti senesni nei dešimties metų. Pas mus šiandien daugiau nei dvidešimt trys procentai kompiuterinių tomografų yra peržengę eksploatacinę ribą. Juos reikia keisti. Paseno neišnaudojus visų galimybių. Kalbant apie magnetinį rezonansą, situacija kiek geresnė – tik penkiolika procentų yra peržengę eksploatacinę ribą. Bet žvelgiant į analizę akivaizdu, kad visur jų keisti tikrai nereikia.

- Tačiau gydymo įstaigos sakys, kad paslaugos turi būti arčiau pacientų. Tokie siekiai, kaip atnaujinti medicininius aparatus tik ten, kur yra didžiausias pacientų srautas ir tokių paslaugų poreikis, gali sukelti pyktį bei kaltinimus, kad bandote žlugdyti kai kurias ligonines...
Reikia suprasti, kad mažo miesto ligoninė, kuri turi kuklų pacientų skaičių, niekada neužtikrins tokio brangaus aparato naudojimo visu pajėgumu. Jie iš principo sukurti dideliems pacientų srautams. O dėl pykčio, manau, kad medikai – aukštos erudicijos žmonės ir puikiai supranta situaciją. Mūsų atlikta analizė, pateiktos išvados bei rekomendacijos - tarsi veidrodis. Žinoma, būna dienų, kai ir ant veidrodžio supykstame, matydami, kaip atrodome, bet po to stengiamės ką nors keisti, nes tai - pats beviltiškiausias pyktis.
 
Be to, yra ir kita problema. Net ir atlikus tyrimą rajonų gydytojai, įtardami rimtesnę patologiją, pacientus siunčia į aukštesnio lygio gydymo įstaigas. Ir kas nutinka tuomet? Pacientui dėl kelių priežasčių kartojami tie patys brangūs tyrimai. Dviguba bėda - valstybė iš esmės už tą patį tyrimą moka du kartus, pacientas gauna dvigubą apšvitą.

- Gal vis dėlto reikėtų pradėti situaciją spręsti būtent čia ir bandyti užkirsti kelią tyrimų dubliavimui?
- Kaip žinia, ligonių kasos ėmėsi problemą spręsti, įvesdamos vadinamąjį plaukiojantį balą už brangius tyrimus. Kuo daugiau tyrimų atliekama, tuo mažiau gaunama pinigų, nes skiriama suma fiksuota. Tačiau čia kyla didžiulis nepasitenkinimas. Balas krenta žemyn, tuomet reiškia nepasitenkinimą gydymo įstaigos, kurios atlieka daug ir kokybiškų tyrimų, o apmokėjimas, lyginant su tomis, kurios tokių tyrimų atlieka vos kelis, joms būna mažiausias.

 
Sveikatos paslaugos, be jokios abejonės, turi būti arti žmonių. Priešingu atveju, jie nesijaus saugūs. Tačiau ligoninės ir jų steigėjai savivaldybėse vis dėlto turėtų atsisukti veidu į žmones ir kovoti ne tik politiškai, bet ir labai gerai pagalvodami, kokių paslaugų jų gyventojams reikia kasdien, ir jas užtikrinti. Reikia kalbėti ne tik apie pinigus, bet ir saugumą. Sutinku, kad buvo laikas, kai brangius aparatus pirkome dėl prestižo. Bet tas laikas, mano nuomone, jau praėjo.

- Gal galėtumėte pateikti keletą pavyzdžių, kur brangi medicininė įranga naudojama neefektyviai?
- Tikslai perkant šią įrangą kaip ir buvo geri, tačiau rezultatai nepasiteisino. Tarkim, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kur patenka dideli skubios pagalbos pacientų srautai, brangių prietaisų efektyvumas užtikrinamas. Sostinėje yra specializuotų gydymo įstaigų, pavyzdžiui, psichiatrijos ligoninė, kuri taip pat turi kompiuterinį tomografą, tačiau juo atliekamas tyrimų skaičius - minimalus. Logika perkant šią brangią įrangą kaip ir buvo. Atveža ūmų pacientą, nežinia, ar jam baltoji karštinė, ar kiti psichikos sutrikimai, gal insultas, gal auglys – sprendimas tirti vietoje kaip ir geras, bet... klausimas, kiek tokių pacientų yra?
 
Kartais žmogus būna agresyvus, kartais linkęs į suicidą. Tokius pacientus gali stebėti tik psichiatras ir taikyti specifines priemones. Bet gal galima jo būklę stabilizuoti ir pavienius atvejus tirti kitose gydymo įstaigose? Aparato kaina - dar ne viskas. Juk turi būti ir kvalifikuotų specialistų komanda, užtikrinanti paslaugas visą parą. Jei turi Ūmių būklių skyrių, tas aparatas negali dirbti tik nuo aštuonių valandų ryto iki penkių vakaro. Tam ir reikia papildomų resursų, o viską sudėjus kyla nemažai klaustukų. Žinoma, sveikatos sektoriuje argumentus galima išradingai panaudoti paciento gerovės vardan, kaip ir minėtas psichiatrijos ligoninės pavyzdys. Viena vertus, gražu turėti tokią galimybę, bet ar galime sau tai leisti? Juk tas lėšas galėjome žymiai racionaliau panaudoti kitoms sveikatos sektoriaus sritims gerinti.


Apie brangius tyrimus
Brangiais tyrimais laikomi tyrimai, atliekami medicininiais prietaisais, kurių įsigijimo kaina viršija 28 962 eurų. Atliekami tyrimai praktiškai visais atvejais yra kompensuojami valstybės iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.




Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris