Niekas nieko neskriaus? Iki rudens!
Evelina Machova
2017-06-22
Vakar, trečiadienį, Seimo sveikatos reikalų komitete Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pristatė, kaip pats sakėį logiškus argumentus, kodėl universitetinėms ligoninėms siūloma paslaugų įkainio balą padidinti. Tiesa, kilus nepasitenkinimui dėl tokio siūlymo, neva tokiu žingsniu bus ypač skriaudžiamos rajoninės ir regioninės ligoninės, ministras tikino, jog kol kas joks sprendimas nėra priimtas, o šio klausimo svarstymas atidėtas iki rudens.
Ministras Aurelijus Veryga teigia, jog susiduriama su problema, kad universitetinė¬s ligoninės investuodamos savo lėšas į aukštos kokybės paslaugas, nebegali išlaikyti čia dirbančių aukščiausio lygio specialistų, kurie darbo ieško kitose ligoninėse kur jiems mokami didesni atlyginimai
Pateikė argumentus
Privalomojo sveikatos draudimo taryba buvo pritarusi, kad nuo šių metų liepos 1 dienos universiteto ligoninėms už stacionarias aktyviojo gydymo paslaugas kainos būtų indeksuojamos 1,1 koeficientu. Po šiuo nutarimu autografą padėjo tarybos pirmininkė, sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė. Pasak ministro, toks sprendimas visai logiškas, mat būtent universitetinės ligoninės skiria brangius vaisus, yra apsirūpinusios brangia įranga ir teikia aukščiausio lygio paslaugas. Tačiau susiduriama su problema, kad universitetinės ligoninės, investuodamos savo lėšas į aukštos kokybės paslaugas, nebegali išlaikyti čia dirbančių aukščiausio lygio specialistų, kurie darbo ieško kitose ligoninėse, kur jiems mokami didesni atlyginimai. Problema, žinoma, rimta. Bet, kaip pabrėžė komitete dalyvavę rajoninių ir regioninių ligoninių medikai, reikėtų pasižiūrėti, ir su kokiais pelnais metus baigia šios universitetinės ligoninės. Tuo tarpu rajoninės dažnu atveju metus baigia su neigiamu rezultatu. Gydymo įstaigų vadovai ragino prieš priimant tokius sprendimus gerai įvertinti ir gydymo įstaigų vadovų vadybą.
Nenusišalino vadovai
Pasigirdus politikų nuogąstavimams, kad tokiu keliu, skriausdama rajonines ir regionines ligonines, ministerija stengiasi gerinti padėtį universitetinėse, ministras teigė, jog tai - netiesa. Mat lėšos, iš kurių būtų dinamas paslaugų įkainio balas, būtų skirtos iš rezervo fondo. Taigi dėl to nenukentėtų nė viena gydymo įstaiga. Tiesa, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje, kuomet buvo svarstomas šis klausimas, nuo balsavimo, kaip ir nuo klausimo svarstymo, kaip teigia posėdyje dalyvavę nariai, nenusišalino ir dviejų didžiausių universitetinių ligoninių vadovai.
Dešimčia procentų didesnis įkainis būtų skiriamas keturioms ligoninėms: Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika ir Respublikinei Vilniaus universiteto ligoninei.
„Mintis didinti įkainį tikrai nėra bloga, tačiau, mano nuomone, pasirinktas neteisingas principas. Logiškiausia šiuo atveju būtų, kad būtų didinamas įkainis už suteikiamas tretinio lygio paslaugas. Juk universitetinės ligoninės didžiąją dalį tokių paslaugų ir turi suteikti“,- sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis.
Komentaras:
- Aš tikrai nelabai suprantu, kodėl siūloma įkainį didinti tik universitetinėms ligoninėms. Jei apendicito operacija atliekama Pasvalyje, Klaipėdoje ir Vilniuje Santaros klinikose, kodėl pastarosios už tą patį darbą turi gauti didesnį apmokėjimą? Ne vienerius metus dirbau universitetinėje ligoninėje ir ne kartą teko matyti, kaip vadovai, dažnu atveju dėl prastos vadybos finansinius klausimus ar sunkumus stengdavosi spręsti ieškodami įtakingų pagalbininkų tiek ministerijoje, tiek tarp politikų.
Mano nuomone, toks sprendimas, kuris buvo pateiktas dėl įkainio didinimo neteisingas. Jei paslaugų įkainis už tas pačias paslaugas visoms gydymo įstaigoms turi būti vienodos.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: