Netylančios aistros dėl naujojo darbo kodekso
Violeta Bučiūtė
2016-07-21
„Darbo kodekso veto ne tik suerzino jį atvirai palaikančius politikus, tačiau sustabdė profesinių sąjungų, darbuotojų ir protestuojančios visuomenės diskreditaciją. Tačiau kartu Prezidentės dekretas išprovokavo revanšistines nuotaikas, bei koordinuotas „atakas“ prieš protestuotojus, profesines sąjungas ir pačią Prezidentę, netylančias viešojoje erdvėje“, - teigiama Lietuvos profesinės sąjungos „sandrauga“ pranešime.
Pasak profesinės sąjungos atstovų lieka tik tikėtis, kad visa i revanšistinė kampanija baigsis spalio 9 dieną rinkimų į Seimą dieną
Viešojoje erdvėje netyla įvairių politikų ir verslo atstovų kritika Prezidentei dėl Darbo kodekso straipsnių veto. Tačiau kritikuojami ne jos vetuoti konkretūs straipsniai, o išsakyta mintis, kad minimi įstatymai „įteisina darbdavių dominavimą“.
„Prezidentės pastabos apie socialinės atsakomybės trūkumą Darbo kodekse yra ignoruojamos arba „atremiamos“ teiginiais apie verslą, neva „jei verslui bus gerai, tai [kaip nors, kada nors] bus gerai ir visiems kitiems“. Tačiau pamirštama, kad įstatymai turi apsaugoti jautriausias, labiausiai pažeidžiamas socialines grupes. Seime Darbo kodeksas mechaniškai balsuojant priimtas vos per 1 dieną. Seime, kuriame ne vienam parlamentarui iš skirtingų partijų šiuo metu yra mesti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo su stambiojo verslo magnatais. Po šimtatūkstantinių sumų ir sukrėtusių skandalų, klausimų politikai verslui neuždavė. Savo „makiavelišką“ nuomonę išsakė net Premjeras, teigdamas, jog pastabų yra daug, todėl jeigu „niekas nebūtų daroma“ ir būtų pritariama veto, šitas darbo kodeksas būtų blogesnis negu dabartinis galiojantis. Kitaip tariant, toliau raginama negilinti į socialinę pusę ir aklai įteisinti Darbo kodeksą tokį, koks jis parengtas, t.y. patogų tik verslui. Trišalės tarybos priimti sprendimai jo nejaudina“, - teigiama profsąjungos pranešime.
Pasak profesinės sąjungos atstovų lieka tik tikėtis, kad visa ši revanšistinė kampanija baigsis spalio 9 dieną rinkimų į Seimą dieną, kai didesnė verslo-politikų dalis taps paprastais piliečiais kaip ir dauguma Lietuvos darbuotojų.
Komentaras
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė:
- Nuolat bendraujame su gyventojais ir klausiame, ką jie mano apie Seimo priimtą Darbo kodeksą. Išties penkiasdešimt procentų žmonių mano, kad priimtas Darbo kodekso variantas buvo visai neblogas, o kita pusė - kad socialiai atsakingo verslo mūsų šalyje nėra daug. Gyventojai sako, jog pasitaiko išnaudojimų atvejų, matyt, tai labiausiai gąsdina žmones.
Reikia pripažinti, kad naujo kodekso viešinimui buvo skirta mažai dėmesio. Kiekviena įmonė ar įstaiga turėjo susipažinti su kodeksu, kad nekiltų nepagrįstų baimių. Mano nuomone, darbo tarybos turėjo paskatinti socialinio dialogo atsiradimą, kaip pagrindą interesų pusiausvyrai atrasti. Reikia, kad darbdavys ir darbuotojai įprastų daugiau kalbėtis. Trišalėje taryboje vyko diskusijos. Jeigu jau buvo susitarta dėl tam tikrų straipsnių tai ir atkeliavo į Seimą. Bet, ką mes pamatėme? Profesinės sąjungos per atskirus Seimo narius vis tik iš naujo registravo dabar galiojančio kodekso nuostatas. Mums teko svarstyti tūkstantį pasiūlymų ir ieškoti kompromiso. Kita vertus, diskutuojant su profesinėmis sąjungomis mes niekada neturėjome problemų. Tik šį kartą tų diskusijų galėjo būti daugiau. Mūsų pareiga socialiai jautrias grupes apsaugoti ir atrodo darėme viską, bet Prezidentė su komanda rado vietų, kurios buvo praleistos. Protestuojantys sako, kad Darbo kodeksas primena baudžiavą, bet kai su jais imi kalbėtis ir klausti, kur jie įžvelgia baudžiavą, tuomet argumentų svarių jie neturi.
Tarp kitko:
Iš 260 Darbo kodekso straipsnių Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė redaguoti 22 nuostatas.
Komentuoti: