Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento Slaugos koordinavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Biekšienės, reikalavimas pacientams teikti vandens procedūras nėra naujas. „Jis buvo įteisintas 1996 metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje „Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai. Reabilitacijos ir sanatorinės gydymo įstaigos (padaliniai)“. Taigi beveik dvidešimt metų įstaigos, teikiančios medicininės reabilitacijos paslaugas, turėjo teikti vandens procedūras pacientams“, - sako R.Biekšienė.
Maža to, pasak specialistės, darbo grupėje dirbo vyriausiasis respublikos medicininės reabilitacijos srities specialistas, Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, vyriausioji medicininės reabilitacijos srities specialistė Klaipėdos kraštui, UAB „Draugystės sanatorijos“ atstovas, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.
„Iš anksto buvo nutarta, kad darbo grupės parengtas projektas bus teikiamas vertinti plačiam asmens sveikatos priežiūros įstaigų ratui bei teikiamas svarstyti visuomenei, skelbiant parengtą projektą Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje, todėl buvo sudaryta nedidelė darbo grupė iš gydytojų specialistų, gerai žinančių visų medicininės reabilitacijos etapų specifiką“, - dėsto R.Biekšienė.
Nusprendė, kad problemų nekils
Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje svarstė šį didelio nepasitenkinimo ir nepritarimo tarp paslaugų teikėjų sulaukusį papildomus reikalavimus reabilitacinėms įstaigoms nustatantį sveikatos apsaugos ministrės įsakymą ir priėjo prie išvados, kad medicininės reabilitacijos paslaugų, teikiamų pacientams, kokybė negali būti bloginama, o atskiros reabilitacinės įstaigos proteguojamos. Tokie reikalavimai, kaip dešimtis ar net šimtą tūkstančių kainuojančio baseino ar kitos infrastruktūros vandens procedūroms įsirengimas per 3 mėnesius, yra nelogiškas ir nepagrįstas, todėl neigiamai atsilieps tiek reabilitacijos įstaigoms, tiek jų pacientams.
Į klausimą, ar realu vos per tris mėnesius gydymo įstaigoms įsirengti vandens procedūras, R.Beikšienė atsakė, jog dėl to SAM atliko apklausą tarp gydymo įstaigų. „Nė viena aprašą vertinusi įstaiga ar institucija nenurodė, kad trijų mėnesių laikotarpis iki įsigaliojant teisės aktui yra per trumpas. Todėl buvo manyta, kad nė vienai įstaigai nebus keblumų įgyvendinant teisės akto nuostatas“, - sako R.Biekšienė.
Na, jei patys medikai pritarė, matyt, reikia sutikti, kad problemų nekils. Tik vienas niuansas - visos aprašą vertinusio gydymo įstaigos vandens procedūras jau turi...
Seimo Sveikatos reikalų komitetas paragino atidėti įsakymo įsigaliojimą. Ar taip bus padaryta, kol kas dar nežinia. „Seimo Sveikatos reikalų komiteto pastabos atidžiai išnagrinėtos. Ir toliau dirba atsakingų specialistų iš įvairių institucijų bei organizacijų grupė, kuri svarsto, kaip efektyviau ir kokybiškiau įgyvendinti progresyvias medicinos reabilitacijos idėjas“, - tikina R.Biekšienė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė:
- Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai komitete pristatydami šį teisės aktą negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo inicijuotos tokios pataisos. Iki šiol sanatorijos ir kitos reabilitacines paslaugas teikiančios įstaigos neprivalėjo turėti vandens procedūrų, o esant pacientų pageidavimams ir poreikiui, galėjo sudaryti sutartis su kitomis įstaigomis, kurios turi vandens procedūras ir ten suteikti tinkamas paslaugas pacientams. Tačiau šių metų liepą sveikatos apsaugos ministrė nutarė įvesti papildomus reikalavimus ir nurodė, kad nuo šių metų lapkričio pirmosios visos reabilitacines paslaugas teikiančios įstaigos privalo turėti vandens procedūras, o jeigu neturi – per tris mėnesius privalo jas įsirengti. Tai nerealu ir reikalauja tūkstantinių investicijų.
Bet gi ne kiekvienam pacientui, kuriam reikalinga reabilitacija, būtinos tokios procedūros! Situacija susidaro labai dviprasmiška, nes kai kurios gydymo įstaigos, dabar teikiančios reabilitacijos paslaugas, nebegalės jų teikti, nes neturi vandens procedūrų. Komiteto nariai suabejojo dėl šio teisės akto skaidrumo, tiksliau, įtarimų sukėlė darbo grupės, ruošusios šį teisės aktą, sudėtis, kurioje dominavo didžiųjų klinikų atstovai ir Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai. Šį įsakymą, prieš pasirašant ministrei, vizavo daug ministerijos specialistų, bet niekas net neįsigilino į diskriminacinius pasiūlymus, iškraipančius reabilitacijos paslaugų rinką.
Komentarai
VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyriaus vadovė Diana Milonienė:
- Minėtam įsakymui teikėme pataisas dėl darbo krūvio. Esu patenkinta, nes į mūsų siūlymus iš dalies buvo atsižvelgta. Gydytojų darbo krūviai pakoreguoti. Vandens procedūros mums neaktualios, nes mes jas visas turime. Žinoma, kad tokios procedūros reikalingos ne visiems pacientams. Mes tikrai ne visais atvejais ją taikome. Nes yra indikacijos ir kontraindikacijos. Jei neurologinis pacientas po insulto yra stipriai paralyžiuotas, aš gi jo nekelsiu į baseiną. Vandens paslaugos siūlomos teikti pagal profilį, bet, kaip ir sakiau, ne visiems jos tinka.
Nerimas suprantamas. Įsakymas turi įsigalioti nuo lapkričio pirmosios ir skaitant jį paraidžiui, jei ligoninė turi neurologinį ir judamojo atramos aparato profilius, ir neturi vandens procedūrų, reabilitacijos negalės teikti. Bet galbūt dar bus kokių išimčių.
VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ vadovas Kęstutis Speičys:
- Mums didžiausias galvos skausmas - pagal įstatymą mažinamas pacientų skaičius. Nes stacionarios reabilitacijos paslaugos vaikams turi būti teikiamos tuomet, kai nėra vietoje ambulatorinių reabilitacijos paslaugų.
Dėl to, kad būtų vandens procedūros, jei tai didžioji neurologija – insultai, stuburo patologijos, vertikali vonia, kurios įrengimas yra brangiausias, reikalingos. Vandens procedūros iš tikrųjų reikalingos tik tam tikroms ambulatorinėms paslaugoms teikti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad jos nėra skirstomos į profilius. Tuomet ir išeina, kad norėdamas teikti ambulatorinę reabilitaciją, turiu teikti viską. Bet jei teikiu tik tam tikras paslaugas, tuomet vandens procedūrų nereikia. Reikėtų viską suprofiliuoti ir viskas išsispręstų.
VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Reabilitacijos skyriaus vedėja Snieguolė Valečkienė:
- Teikėme siūlymus dėl ambulatorinės reabilitacijos paslaugų I ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugų II indikacijų praplėtimo. Nes iš tikrųjų ne visiems pacientams yra reikalingos vandens procedūros, todėl praplėtus šias indikacijas problemos išsispręstų. Ar į jas atsižvelgta ar ne, nežinau, nes kol kas viskas dar svarstoma. Kiek žinau, šios pataisos dar iki galo nėra patvirtintos ir viliuosi, kad bus nemažai pakeitimų, nes gydymo įstaigoms per tokį trumpą laiko tarpą įsirengti vandens procedūras bus tikrai nerealu. Tam reikia ir daug investicijų, ir pritaikytų patalpų.
Tarp kitko
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-889 patvirtintas Medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašas buvo derintas su:
VšĮ Vilniaus universiteto ligonine Santariškių klinikomis,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine VšĮ Kauno klinikomis,
VšĮ Palangos reabilitacijos ligonine,
VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialu Likėnų reabilitacijos ligonine,
VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligonine,
VšĮ Mažeikių ligonine,
VšĮ Karoliniškių poliklinika,
Nacionaline sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija (į kurią įeina visos – didžiosios ir mažosios medicininės reabilitacijos įstaigos),
Lietuvos reabilitologų asociacijos valdyba,
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba,
Ūkio ministerija,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Aprašo projektas taip pat buvo skelbtas Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje. Pastabas papildomai pateikė:
VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyrius,
VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Reabilitacijos skyrius,
VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“,
VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“,
Lietuvos gydytojų sąjunga,
Lietuvos psichologų sąjunga.
Lietuvos reabilitologų asociacijos valdyba pastabų neturėjo, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba aprašui pritarė.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: