Seime pradėtas svarstyti naujasis Darbo kodeksas pasėjo intrigą, į kurią pusę - darbdavių ar darbuotojų - vis dėlto nusvers svarstyklės?
Kaip žinia, ilgai lauktas socialinio modelio, kuris yra vienas didžiausių įstatymų paketų, svarstymas parlamente prasidėjo šią savaitę. Opozicija jau dabar rauko nosį, jog „dingo“ svarbios nuostatos, kuriomis siūloma sukurti lankstesnius darbo santykius.
Antradienį Seimas plenariniame posėdyje pradėjo svarstyti naujos redakcijos Darbo kodekso projektą, kuris jau yra aptartas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Nepritarta dviems šimtams siūlymų
Antradienį Seimas plenariniame posėdyje pradėjo svarstyti naujos redakcijos Darbo kodekso projektą, kuris jau yra aptartas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. „Turime maždaug du šimtus pasiūlymų, kuriems nebuvo pritarta. Pagal statutą iniciatoriai turės teisę pristatyti pasiūlymus ir dėl jų bus balsuojame Seime. Tad prognozuoti, kiek užtruks svarstymai, sunku“, - antradienį sakė
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.
Socialinę sritį kuruojanti parlamentarė pripažįsta, jog laukia ilgas, diskusijų kupinas kelias. O pats kodeksas, suprantama, – apipaišytas, papildytas, braukytas ir keistas, aplipdytas naujais pasiūlymais.
„Paskutiniai siūlymai, kuriuos pateikė verslo atstovai, nebuvo įregistruoti nustatyta tvarka. Visus tuos klausimus iš tikrųjų reikia svarstyti, aptarti, kai kurie pasiūlymai – visiškai nauji. Dėl kai kurių jau buvo apsitarta Trišalėje taryboje, - sakė K.Miškinienė. – Pavyzdžiui, pritarta lengvesniam atleidimui iš darbo, kaip ir numatyta pateiktame projekte. Yra tam tikrų nesutarimų dėl ilgalaikių išmokų, nes Vyriausybės pateiktame projekte buvo vienaip, Trišalėje taryboje nuspręsta kitaip. Plenariniame posėdyje teks galutinai apsispręsti. Po svarstymo visą dokumentą dar peržiūrės Teisės departamentas.“
Žinoma, daugiausia baimės kelia tai, jog lankstesni darbo santykiai, kuriuos įtvirtintų naujasis kodeksas, gali dar labiau suvaržyti darbuotojų teises.
„Komitetas pritaria, kad ginčų atveju būtų pasisakoma darbuotojų naudai. Kaip apsispręs Seimas, man sunku pasakyti“, - sakė komiteto pirmininkė K.Miškinienė.
Neliko svarbių nuostatų
Savo ruožtu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius ir Seimo narys Dainius Kreivys frakcijos vardu pasirašė du Darbo kodekso pataisų paketus ir prisijungė prie bendro Seimo frakcijų siekio „ištaisyti klaidas, padarytas Socialinių reikalų ir darbo komitete naujojo Darbo kodekso svarstymo metu“.
„Iš esmės pritariame naujai pateiktam Darbo kodekso projektui, tačiau tas projekto variantas, kuris Seimui buvo pateiktas po svarstymo Socialinių reikalų ir darbo komitete, sulaukė daugelio teisingų socialinių partnerių priekaištų. Komiteto pateiktame variante nebeliko svarbių nuostatų, kuriomis yra siekiama sukurti lankstesnius darbo santykius. Todėl pozityviai vertiname tai, kad po neformalių diskusijų Seime su socialiniais partneriais valdančiųjų ir opozicijos frakcijų atstovai sutarė pateikti pataisas, kurios ištaisytų tokias komiteto padarytas klaidas“, - savo nuomonę išreiškė opozicijos lyderis A.Kubilius.
„Suprantame, kad reikalingas lankstesnis darbo santykių reguliavimas, nes šiuo metu kalbame apie darbo vietų trūkumą, apie investicijų pritraukimą.
Ir tik vienas atgrasymas užsienio investitoriams yra nelankstus mūsų Darbo kodeksas, kuris, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, gerokai atsilikęs, - sakė Seimo pirmininkės pavaduotoja konservatorė Irena Degutienė. – Tačiau mūsų pozicija labai aiški – kad būtų atsižvelgta ir į žmonių, kurie augina vaikus, situaciją. Pirminiame projekte buvo kalbama apie tai, kad net ir nėščias darbuotojas galima atleisti neišsaugant jų darbo vietos, buvo panaikinti „mamadieniai“ bei „tėvadienei“. Aš tikrai džiaugiuosi, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto dėka visa tai yra grąžinta.
Bet dar yra labai daug pataisų – didžiausi paketai, todėl pasakyti, koks bus Darbo kodeksas, tikrai negali nė vienas Seimo narys. Bet mūsų pagrindinis tikslas – kad darbo santykiai būtų lankstesni, tačiau nebūtų diskriminuojami darbuotojai, kad jie turėtų galimybę kurti normalius tarpusavio santykius su darbdaviais, būtų atsakingi už verslą. Tokiu būdu būtų kuriamos naujos darbo vietos, galų gale mažinama ir emigracija“.
Pozicija
Apie tai, kaip svarbu greičiau svartyti ir priimti naująjį socialinį modelį, „Lietuvos sveikatai“ yra pabrėžęs ir finansų ministras Rimantas Šadžius:
- Jeigu būtų įgyvendintas socialinis modelis, tai žymiai pagerintų mūsų pozicijas investuotojų akyse, palengvintų mūsų ekonomikos procesus, padidintų darbo jėgos judrumą. Darbo rinkos lankstumas mums yra būtinas. Jeigu nepatvirtiname šio socialinio modelio, liekame su tuo, ką turime.
Iš tiesų, tarptautinės organizacijos, kurios analizuoja mūsų padėtį, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, šiuo metu vertina Lietuvą kaip potencialią būsimą savo narę.
Komentuoti: