„Jeigu labai skubus atvejis, iki Klaipėdos ligoninės pacientas nugabenamas per maždaug keturiasdešimt minučių. Vienintelė problema – ilgieji savaitgaliai, kuomet greitoji pagalba dėl spūsčių negalėtų privažiuoti iki kelto“, - sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis (42 m.), jau pajutęs poilsiautojų antplūdį. O kur turistai – ten ir nelaimingi atsitikimai.
„Man liūdna, kad kurortams yra skiriamas per mažas dėmesys, o grožėtis ir čia poilsiauti nori visi. Dėl to labiausiai širdį ir skauda, nes, pavyzdžiui, krantinės tiek Nidoje, tiek Preiloje yra avarinės būklės“, - sako Neringos meras Darius Jasaitis.
- Jau turbūt pajutote poilsiautojų antplūdį Kuršių nerijoje?
- Savaitgalį pas mus vyko didelė miesto sporto šventė. Tad poilsiautojų antplūdį tikrai pajutome. Sezono pradžiai pasirinkta kryptis - labai teisinga, nes koncentruotai išskirstėme poilsiautojus po skirtingas zonas: pavyzdžiui, orientacininkai sportavo miške, tenisininkai - korte, bėgikai ir dviratininkai leidosi savais maršrutais. Miestas atrodė tvarkingai. Tik šeštadienį vakarop buvo galima pamatyti poilsiautojų užpildytą paplūdimį.
- Su karščio pliūpsniu turbūt prie jūros traukia ir didžiausi šiukšlintojai?
- Atvirai sakant, Neringos turistų negalima vadinti šiukšlintojais. (Juokiasi.) Aišku, jie atsiveža atliekų, tačiau jas palieka tam skirtose vietose. Daugiau problemų kyla žiemą, kuomet ant ledo sėdi žvejai ir jie tikrai sugeba atsinešti visko, o išsinešti nelabai... Matyt, per dieną stintas begaudydami pavargsta... Jeigu dar papučia vėjas, tuomet pakrantėse randame daug „gėrio“. Sezono metu surenkame aštuoniasdešimt procentų visų atliekų, kurias išvežame į Klaipėdą per metus.
- Opi problema – nuorūkos, kurios tiesiog „sodinamos“ į paplūdimio smėlį.
- Iš tikrųjų Neringos taryba paplūdimyje jau yra seniai uždraudusi rūkyti. Su kontrole, neslėpsime, yra ganėtinai sunku.
Tačiau Neringos komunalinių paslaugų įmonė bene vienintelė Lietuvoje turi nusipirkusi specialią priekabą ir iki dešimties ar penkiolikos centimetrų išvalo smėlį ne tik nuo nuorūkų, bet ir nuo kitokių atliekų, pavyzdžiui, popieriukų ar stiklo šukių. Šią problemą sprendžiame automatizuotai.
Patys baisiausi ir nesuvokiami atvejai, kuomet pasiruošiant sezonui aplinka yra gražiai sutvarkoma, atliekų tvarkytojai, vežėjai viską sugrėbia ir ryte atsikėlęs žiūri, kad prie konteinerių vėl tie patys sąvartynai – karučiais suvežama krūvos žolių, baldų, plytų. Kaip reikia nemylėti savo krašto, kad taip galėtum pasielgti? Imsimės visų įmanomų prevencinių priemonių ir gyventojus bausime už tokius pažeidimus bei miesto veido darkymą.
- Nemažai gyventojų pyksta dėl didelių įvažiavimo į kurortą mokesčių.
- Ir brangus kalafioras, ir kava, kainuojanti du eurus, ir Vilniuje parkuojantis, kai už valandą reikia sumokėti daugiau nei vieną eurą, irgi kelia pyktį. Įvesdami mokestį stengiamės sumažinti lengvųjų automobilių atvykimą nuo birželio dvidešimtosios iki rugpjūčio dvidešimtosios.
Noriu atkreipti dėmesį, kad dešimt mėnesių šis mokestis yra mažesnis, negu kad buvo anksčiau – penki eurai. O kada prasideda didžiausi lengvųjų automobilių srautai, tuos du mėnesius mokestis siekia dvidešimt eurų.
Kitokio pasirinkimo neturime. Aš visų prašau, kad jeigu kas sugalvotų kitokį būdą, kaip sumažinti Kuršių nerijoje lengvųjų automobilių antplūdžius, su mielu noru taryboje svarstysime ir priimsime pasiūlymus, jeigu jie bus realūs ir įgyvendinami.
- Mere, turbūt sezono metu atostogų neimate?
- Kai visi kiti merai poilsiauja, kurortinių teritorijų valdžia įtemptai dirba, nes sezono metu pas mus lankosi aukščiausio rango delegacijos, pradedant prezidentais ir įvairiausių šalių ambasadoriais.
Kaip bebūtų keista, finansavimams kurortams yra skiriamas per mažas. Vien tik regionų investicijoms skirti pinigai tiesiogiai nepasiekia kurortų. Visi norime poilsiauti, esame nepatenkinti tam tikrų struktūrų nebuvimu, tačiau gi suprantame, kad infrastruktūra sukuriama tik už pinigus.
Man liūdna, kad kurortams yra skiriamas per mažas dėmesys, o grožėtis ir čia poilsiauti nori visi. Dėl to labiausiai širdį ir skauda, nes, pavyzdžiui, krantinės tiek Nidoje, tiek Preiloje yra avarinės būklės. Su sporto mokyklos treneriu apiplaukiau laiveliu Nidos uostą ir pamačiau, kad jis katastrofiškos būklės. Pasižiūrėjau ir net išsigandau, toks jausmas, kad jis tuoj grius. Netgi įvedus penkiasdešimties eurų rinkliavą, tai nebūtų tokie pinigai, už kuriuos būtų galima atlikti tokio lygio darbus.
- Kur yra poilsiautojai, ten pasitaiko ir nelaimių. Per kiek laiko ekstra atveju keltu nugabentumėte pacientą Klaipėdos medikams?
- Iš tikrųjų poilsiautojai aktyviai sportuoja, važinėja dviračiais, riedučiais ir buitinių traumų būna nemažai, bet beveik visos užgydomos vietoje. Nidoje turime pirminės sveikatos priežiūros punktą. Gelbėjimo stotyse vasaros metu budi medikai. Visi gelbėtojai yra apmokyti suteikti pirmąją pagalbą. Esame pasirašę su Klaipėdos ligonine bendradarbiavimo sutartį, kad jeigu yra poreikis, jie iš karto atsiunčia medicinos pagalbą.
Jeigu labai skubus atvejis, iki Klaipėdos miesto ligoninės pacientas nugabenama per keturiasdešimt keturiasdešimt penkias minutes. Vienintelė problema – ilgieji savaitgaliai, kuomet greitoji pagalba techniškai negalėtų pravažiuoti iki kelto. Keltas geranoriškai laukia greitosios, bet kada mūsų siaurame kelyje yra kilometrinė eilė ir iš priekio važiuoja automobiliai bei reisiniai autobusai, fiziškai greitoji neturi galimybės pravažiuoti.
Tai yra didžiulė problema, tačiau mūsų iniciatyva ji labai stipriai sprendžiama. Susisiekimo ministerija žadėjo šiais metais, bet, ko gero, jau rudeniop, kad jau turėsime išplatintą kelią į Smiltynės perkėlą nuo centrinio kelio, ir tikėkimės, kad pagrindiniame kelyje spūsčių nebebus.
Dosjė
1993 –1994 m. VM UAB „EDITA“ žvejas-motoristas (laivo įrangos priežiūra, žvejyba).
Nuo 1994-2009 m. VM UAB „EDITA“ direktorius.
1995-1996 m. Kuršių Nerijos nacionalinio parko miškų urėdijos darbininkas-miškininkas (miško sodinimas, daigyno priežiūra).
Nuo 1995 m. Neringos miesto savivaldybės administracijos
kasininkas- inspektorius.
2004 m. baigė Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultetą.
2005 m. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultete baigė edukologijos magistrantūros studijas.
2006-2008 m. VŠĮ „Pasienio žuvys“ valdybos pirmininkas.
2008 – 2013 m. UAB „ KRATC“ vadybininkas-administratorius.
Neringos savivaldybei vadovauja nuo 2013 metų sausio 28 d.
2011 m. už aktyvią veiklą Preilos bendruomenėje ir nuoširdų darbą atliekų tvarkymo srityje įteiktas Neringos savivaldybės garbės ženklas.
2014 m. už nuopelnus Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai gesinant miško gaisrą Neringoje apdovanotas Vidaus reikalų ministerijos 2-ojo laipsnio kryžiumi „Artimui pagalbon“.
2014 m. Lietuvos metų mero rinkimų komisija Dariui Jasaičiui suteikė nominaciją - „Metų meras – racionalus protas“.
Komentuoti: