Vakar, trečiadienį, naujai išrinktas Seimo Sveikatos reikalų komitetas ėmėsi darbų – biudžeto. Komiteto nariai negailėjo patarimų tiek Valstybinei ligonių kasai, tiek ir Sveikatos apsaugos ministerijai, nes, kaip teigė viena komiteto narių Irena Degutienė, biudžeto projektas, tiksliau, dabartinis lėšų skirstymas labiau primena „bardaką“, nei konkrečius ir ekonomiškai pagrįstus sprendimus. Maža to, naujieji komiteto nariai akcentavo per mažą investicijų kiekį sveikai gyvensenai, mat dabar didžioji dalis lėšų tenka ligoms gydyti.
Vaistų eilutei - ne
Pirmi du Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausimai skirti biudžetui. Reiktų paminėti, kad praėjusios kadencijos komitetas šiuos klausimus taip pat svarstė, pateikė savo išvadas, su kuriomis ne visai sutiko naujieji Seimo nariai. Jei ankstesnieji rekomendavo numatyti atskirą eilutę inovatyviems vaistams, naujausieji nubalsavo, kad jos visai nereikia.
O ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tikino, jog inovatyvūs vaistai ir taip yra kompensuojami. Taip, kompensuojami. Klausimas tik, kurie? Mat taip pasakius susidaro įspūdis, jog visi. Deja, pagal inovatyvių vaistų prieinamumo statistiką tarp ES šalių esame praktiškai pirmi nuo galo.
Bet pradėkime gal nuo to, kam apskritai ši eilutė prieš beveik dvejus metus buvo įtraukta į biudžetą. Kaip jau minėjau, pagal inovatyvių vaistų prieinamumą tarp Europos Sąjungos šalių mus jau lenkia net ir bulgarai, kurie ne vienerius metus kartu su mumis ir latviais užimdavo paskutines pozicijas.
Taigi dar ministraujant Vyteniui Povilui Andriukaičiui, po ilgų svarstymų ir derybų buvo nuspręsta biudžete inovatyviems vaistams numatyti atskirą eilutę. Bet ne iš karto atėjusioms naujovėms kompensuoti, o vaistams, tiems patiems inovatyviems, kurie yra įtraukti į Rezervinį medikamentų sąrašą.
Reikia sutikti, kad per pastaruosius dvejus metus į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įtraukta ir nemažai naujų preparatų. Sutinku, kad jiem kompensuoti reikia ir papildomų lėšų, bet tokie dalykai turėtų būti numatomi iš anksto. Nes abejoju, kad planas buvo papildomą eilutę į biudžetą įtraukti porai metų, o vėliau ją panaikinti. Bet jei vis dėlto toks planas buvo nuo pat pradžių?.. Viltis ir tikėtis, kad per artimiausius kelerius metus išspręsime sveikatos apsaugos sistemą kamuojančias problemas, naivu, tiksliau, net kvaila.
Neįvykdyti namų darbai
Komiteto narė konservatorė Irena Degutienė posėdžio metu užkabino ir dar vieną aktualią problemą, cituodama praėjusių metų Valstybės kontrolės audito išvadas, kuriose juodu ant balto parašyta, kad eilutė inovatyviems vaistams biudžete, teisiškai negali būti nustatyta, nes iš principo nėra tokių vaistų apibrėžimo.
Viskas logiška, bėda tik ta, kad šiuo klausimu Sveikatos apsaugos ministerija turėjo parengti aprašus, kas gi iš tikrųjų yra tas inovatyvus vaistas. Paprasčiau kalbant, per metus susitvarkyti, kaip kartais sakoma, vidinius dokumentus. Dabar susidaro įspūdis, jog nespėjus padaryti namų darbų yra kur kas paprasčiau tokią eilutę apskritai išbraukti. Mažiau darbo - mažesnis galvos skausmas.
Be to, tai atitiktų ir dabartinę ministerijos vaistų politikos strategiją – paciente, rinkis pigiausią vaistą! Tiesa, reikėtų paminėti ir dar vieną momentą, kad Valstybinė ligonių kasa, pristatydama pranešimą apie PSDF biudžeto projektą, teigė, jog skiriamų lėšų vaistams kompensuoti nepakanka, nes poreikis yra kur kas didesnis.
Per mažai pinigų
Nors akcentuojama, kad kitų metų PSDF biudžetas augs devyniais procentais, vargu ar dėl to galima labai jau džiūgauti. Valstybinės ligonių kasos Ekonomikos departamento direktorei Simonai Adamkevičiūtei Seimo Sveikatos reikalų posėdyje pristatinėjant kitų metų PSDF biudžeto projektą, kuriame nurodomos aiškios pajamos ir aiškios išlaidos, kilo nemažas parlamentarų pasipiktinimas dėl to, kad valstybės draudžiamų asmenų įmokos per mažos ir jas tenka dengti iš dirbančiųjų įmokų. Tuo, beje, nebuvo patenkinti ir ankstesnės kadencijos komiteto nariai.
„Ar galite man ne procentais, o skaičiais, tiksliau, pinigais pasakyti, kiek už vieną draudžiamą asmenį moka valstybė ir kiek moka už save dirbantieji“, - klausė I.Degutienė. Toks klausimas kilo paaiškėjus, kad Valstybės draudžiamų asmenų PSDF išlaidų poreikis yra maždaug 1 milijardas, o apdraudžiama tik už 0,4 milijardo. Skirtumą dengia dirbantieji, nes būtent jie, kurie dažnu atveju nelabai ir turi kada sirgti, moka didžiausias įmokas.
Komiteto nariai norėjo išsiaiškinti, kodėl šalyje gyventojų skaičiui mažėjant, sergančiųjų daugėja. S.Adamkevičiūtės paaiškinimu, tokia situacija susiklostė dėl to, kad šalyje mažėja darbingo amžiaus ir sveikų žmonių, bet auga ta populiacijos dalis (vyresnio amžiaus žmonės), kurie kur kas daugiau serga ir kuriems gydyti reikia daugiau lėšų. Po tokių žodžių, naujiesiems komiteto nariams kilo minčių, daugiau investuoti į visuomenės sveikatą.
Tiesa, senbuvis Antanas Matulas kolegoms pirmiausia pasiūlė susipažinti su pagrindiniais įstatymais, teisės aktais, kad jiems būtų lengviau suprasti, kas gi iš tikrųjų yra mišri sveikatos draudimo sistema, ir tik po to mojuoti siūlymais, kur, ką, kodėl ir už kiek skirti.
„Jei mes vėl kalbėsime apie neracionaliai naudojamas lėšas, visą sveikatos sistemą pasmerksime dar ketveriems vegetacijos metams. Iš principo daugelį sprendimų, kas ir kaip bus finansuojama, nulems Vyriausybės programa. Nes kol kas daug metų jokių rimtų sprendimų nebuvo priimta. O didžiausia biudžeto problema yra ta, kad sveikatos apsaugai skiriame vos 3,8 procentus nuo bendro vidaus produkto. Kitos šalys atseikėja dvigubai daugiau. Valstybė taip pat turi vykdyti savo įsipareigojimus“, - teigė A.Matulas.
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis:
- Kol kas niekas negali pasakyti, koks bus ekonominis efektyvumas įgyvendinus ketvirtąjį pertvarkos ar restruktūrizavimo etapą. Galiu pasakyti tik tiek, kad restruktūrizavus teismų sistemą išlaidos išaugo vos ne dvigubai. Ar yra skaičiuota, kiek po visų šių reformų bus sutaupyta lėšų?
Kitas klausimas - virškvotinės paslaugos. Rajonų ligoninės skundžiasi, kad joms už suteiktas virškvotines paslaugas, tas turbūt galioja ir kitoms gydymo įstaigoms, ligonių kasos visko neapmoka. Nors gydymo įstaigos kaip ir negali atsisakyti teikti paslaugas. Norėčiau tikslių skaičių, kokie yra ligonių kasos įsiskolinimai gydymo įstaigoms.
Nes paslaugos teikiamos, bet ne už viską yra apmokama. Gydymo įstaigos patiria nuostolius, tad kaip joms kelti algas personalui? Mano nuomone, tai labai svarbus klausimas. Nes šios problemos kartojasi jau daug metų.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Algimantas Kirkutis:
- Kiekvienas fondas turi savo išlaidas ir pajamas. PSDF išlaidos yra sveikata. Jei aplink sveiki žmonės, fondo lėšos auga, jei aplink sergantys – mažėja. Iš to, ką matau dabartiniame biudžete, sveikatos išsaugojimu skiriami vos penki procentai, o gydymui - devyniasdešimt penki procentai visų lėšų. Mano nuomone, tai - didžiulė disproporcija.
Kitas neaiškus dalykas, kurį labai norėčiau sužinoti, kokioms sveikatos programoms yra skiriamos lėšos, koks tų programų turinys. Valstybinė ligonių kasa akcentuoja, kad pacientų skaičius auga, nors statistiškai gyventojų mažėja. Ar planuodamos lėšas ligonių kasos domisi, dėl kokių realiai priežasčių pacientų skaičius auga?
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Darius Kaminskas:
- Visų pirma ydingas dalykas, kad iš Privalomo sveikatos draudimo fondo yra apmokamos prevencinės programos. Draudimo sąvoka tokia, kad žmogus draudžiasi nuo draudiminio įvykio ir susirgęs turi gauti paslaugą, poliklinikoje ar ligoninėje.
Sveikatos išsaugojimas ar prevencija turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto atskira eilute, nes kai šios programos mokamos iš PSDF apvagiamas mokesčius mokantis žmogus. Kalbant apie kvotas ligoninėms, kadangi pats esu iš rajono ligoninės ,galiu pasakyti, kad tarp medikų yra toks juodas juokelis – gruodžio mėnesį ministras turi išleisti įsakymą, kad žmonės nesirgtų.
Nes su kvotomis yra taip: jei į gydymo įstaigą patenka sunkesnis ligonis, jos išnaudojamos momentaliai, nes pacientui reikia daug paslaugų, ypač kalbant apie vyresnio amžiaus žmones. Todėl skirstant lėšas reikia atskirti patologijos ir gyvensenos valdymą.
Komentuoti: