Neįgalieji studentai, kremtantys mokslus mūsų šalies aukštosiose mokyklose, jaučiasi atsidūrę tam tikrame labirinte. Nepasisekus egzaminui ir gavus akademinę skolą, jie nebetenka teisės į neįgaliojo studento paramą, nors socialinė stipendija jiems ir toliau skiriama. Socialinės paramos siejimą su egzaminų rezultatais kritikuoja ir studentų organizacijos, tačiau pokyčių šioje srityje praktiškai nematyti.
Norintys gauti socialinę stipendiją neįgalūs studentai turi turėti ne daugiau kaip vieną akademinę skolą, o išmokos neįgaliesiems skiriamos tik tuomet, kai studentas neturi akademinių skolų.
Neteko visos paramos
Mūsų šalies studentai, turintys negalią, gali pretenduoti į dviejų rūšių finansinę paramą studijų aukštojoje mokykloje metu. Valstybės nustatytus neįgalumo kriterijus atitinkantys asmenys kiekvieną semestrą gali teikti prašymus dėl socialinės stipendijos ir išmokų neįgaliesiems. Tačiau jei socialinė stipendija skiriama ir tiems, kurie turi ne daugiau kaip vieną akademinę skolą, tai kita paramos rūšis – išmokos neįgaliesiems gali būti skirta tik tuomet, kai studentas neturi akademinių skolų.
Vilniaus universitete slaugą studijuojančios Miglės (pavardė redakcijai žinoma), turinčios klausos negalią, situacija puikiai iliustruoja stipendijų skyrimo problematiką. Mergina gavo dvi akademines skolas, todėl neteko teisės ne tik į paramą neįgaliesiems, bet ir į socialinę stipendiją.
„Finansinė parama yra labai svarbi mums, neįgaliems studentams. Atsižvelgiant į kiekvieno studento problemas, jis gali gaunamą paramą panaudoti ne tik gyvenimo išlaidoms, bet ir reikalingoms techninėms priemonėms, kurios kainuoja labai brangiai, tačiau kurių labai reikia studijuojant“, – sakė VU studentė.
Pasidomėjus, ar neįgalaus studento rezultatai gali prilygti sveikųjų pasiekimams, Miglė atsakė, kad tai labai priklauso nuo studento turimos negalios ir jos lygio. „Studentas, turintis klausos negalią, nors ir turėdamas kokybiškus klausos aparatus, FM sistemą, sėdėdamas auditorijoje, praktiškai negirdi dėstytojo dėstomos medžiagos. Be to, jis negirdi vedamos diskusijos, negirdi ir užduodamų klausimų, kadangi garsas didelėje patalpoje išsiskaido ir turima techniką praktiškai bejėgė padėti“, – pabrėžė Miglė. „Tai ar tokio studento mokymosi rezultatai nenukenčia dėl jo turimos negalios?“ – retoriškai klausia neįgali studentė.
Argumentuoja pažangumo skatinimu
Nors tokia sistema, kai neįgalieji netenka dalies ar net visų socialinių išmokų dėl nesėkmės egzaminų sesijos metu sukelia nemažai sunkumų šiems studentams, valdininkai didelių problemų tame nemato.
Pasak Neįgaliųjų reikalų departamento atstovės Violetos Mikšienės, finansinė pagalbą neįgaliesiems teikiama vadovaujantis Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarkos aprašu, kuriame numatyta, kad šią paramą gauti gali tik neįgalieji, neturintys įsiskolinimų bei drausminių nuobaudų.
„Studijos aukštojoje mokykloje yra viena iš neįgaliųjų asmenų integracijos į visuomenę bei darbo rinką priemonių. Vyrauja nuomonių, kad ši priemonė bus efektyvesnė, jei studijos nebus savitikslės. Neįgalusis studentas turėtų būti motyvuojamas ne tik studijuoti, bet ir siekti geriausių rezultatų, todėl manome, kad finansinė parama kaip motyvavimo priemonė skirtina tik pažangiems studentams“, – pabrėžė V. Mikšienė.
Pokyčiai vyksta lėtai
Studentų atstovai apie šią situaciją taip pat turi savo nuomonę. „Kaip tik neseniai sulaukėme oficialių projekto PL4SD (Socialinės dimensijos Lietuvos aukštajame moksle vertinimas) išvadų. Labiausiai šio tyrimo ekspertus nustebino socialinės paramos studentams sistema – Lietuvoje sunkiau gyvenančiam studentui reikia nusipelnyti socialinę paramą gerais studijų rezultatais“, – teigia Indrė Širvinskaitė, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės socialinės srities koordinatorė.
Pasak I.Širvinskaitės, neįgaliesiems ar nepasiturintiems studentams studijuoti apskritai yra sunkiau. „Paradoksalu, kad išmokai neįgaliesiems nutraukti užtenka vienos akademinės skolos. Tokiu atveju negalią turintis asmuo vis dar gautų socialinę stipendiją, tačiau specialiosios išmokos būtent neįgaliesiems gauti nebegalėtų“, – pabrėžė ji.
I.Širvinskaitė pasakojo, kad keldami socialinės paramos studentams klausimą Vilniaus universiteto Studentų atstovybė dažnai sulaukia atsakymo: ,,jei nežiūrėsime į rezultatus, studentai nustos stengtis“. Pasak jos, toks argumentas tiktų skatinamosioms stipendijoms, į kurias socialiai remtini studentai taip pat gali pretenduoti, tačiau ne socialinei paramai.
„Jau ilgą laiką stengiamės kelti klausimus dėl socialinių stipendijų bei neįgaliųjų išmokų skyrimo tvarkos koregavimo. Kai kurie procesai lyg ir vyksta, tačiau yra stabdomi biurokratinio aparato, tuo tarpu esminiais klausimais pokyčio apskritai beveik nematyti“, – pasakojo ji.
Tarp kitko
2014 m. paremtas 1021 neįgalus studentas: išmokas specialiesiems poreikiams tenkinti gavo 1021 studentas, tikslines išmokas studijų išlaidoms iš dalies padengti gavo 513 studijuojančių neįgaliųjų.
Neįgalieji studentai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą. Pirmoji – socialinė stipendija, kurios dydis mūsų šalyje siekia 114 EUR (arba 393,62 Lt) per mėnesį. Kita paramos rūšis – išmokos neįgaliesiems. Jos skirtos specialiesiems poreikiams patenkinti (52,13 EUR, arba 180 Lt kas mėnesį) bei mokamų studijų kainai iš dalies kompensuoti (121,6 EUR, arba 419,86 Lt vienkartinė išmoka).
Komentuoti: