Neįgalios moterys patiria dvigubą diskriminaciją

Evelina Machova
2018-12-20
Neįgalios moterys Lietuvoje patiria dvigubą diskriminaciją tiek dėl lyties, tiek ir negalios. Tokius rezultatus atskleidė Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotas tyrimas. Tačiau specialistai tvirtina, jog situaciją galima pakeisti keliant neįgalių moterų savivertę bei keičiant visuomenės požiūrį. Procesas ilgas, bet specialistai tiki, jog tai - realu.
Neįgalios moterys patiria dvigubą diskriminaciją
43 proc. neįgalių moterų neturi darbo patirties. Iš tų moterų, kurios turi tokią patirtį, maždaug pusė jų teigia, kad negali laisvai pasirinkti tokio darbo, kokio jos nori.

Apie tyrimą
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pasitelkdamas neįgaliuosius atstovaujančias organizacijas, atliko Lietuvos neįgaliųjų moterų ir mergaičių nuomonės apklausą apie jų padėtį įvairiose kasdieninio gyvenimo srityse. Šios sritys atliepia visas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje išskirtas sritis: prieinamumą ir mobilumą, sveikatą, švietimą, darbą ir užimtumą, dalyvavimą politiniame ir visuomeniniame gyvenime, pajamas ir socialines garantijas, saugumą ir privatumą, šeimos neliečiamumą.
Apklausos imtis ir tikslinė grupė - 800 neįgalių moterų ir 150 mergaičių, reprezentuojančių 14-65 m. negalią turinčias moteris ir mergaites, apimant visus Lietuvos regionus.

 
Tyrimas patvirtino situaciją
Specialistų teigimu, nagrinėjant žmonių su negalia situaciją pastebima, kad neįgalios moterys ir mergaitės patiria dvigubą diskriminaciją ir yra labiau pažeidžiamos tiek dėl negalios, tiek dėl to, kad yra moterys. Jos patiria diskriminaciją ne tik smurto, bet ir švietimo bei ugdymo, įsidarbinimo, socialinės politikos, pilietinio dalyvavimo bei sprendimų priėmimo, seksualumo, prietarų bei socialinės reprezentacijos, motinystės, šeimos ir kitose kasdienio gyvenimo srityse.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko sako, kad pagaliau turi statistiškai pagrįstų duomenų, iliustruojančių problemas, apie kurias kalbama ne vienerius metus. „Tyrimas parodė, kad teisinėje bazėje dar yra daug „pilkųjų zonų“. Vadinasi, neįgalios moterys nėra išskiriamos kaip atskira visuomenės grupė, todėl visos teisės ir garantijos yra pagrįstos lygiateisiškumo principu. Gavome statistiškai pagrįstų duomenų, patvirtinančių nuomonę, kad neįgalios moterys patiria skirtingą diskriminaciją skirtingose srityse, tokiose kaip mobilumo, švietimo, sveikatos, laisvalaikio. Dabar sieksime, kad situacija keistųsi“, - sako J.Ivančenko.

Draugijos pirmininkė sako, kad vargu ar įmanoma išskirti vieną sritį, nuo ko reikėtų situaciją keisti, ir viltis, kad jau rytoj ji gerės. „Taip, visuomenės požiūris į moteris, turinčias negalią, turi keistis, kaip ir pastarosioms vertėtų išmanyti teisės aktus, taip pat viešinti diskriminacijos atvejus, idant turėdami duomenis galėtume situaciją keisti. Manau, kad mūsų visų interesai bendri, tad turime dirbti kartu. Ir galbūt po penkerių metų atlikę naują tyrimą matysime visai kitokią situaciją bei įvertinsime poveikį“,- sako J.Ivančenko.
 
Pirmas toks Lietuvoje
Jei diskriminacija dėl negalios turėjimo Lietuvoje jau yra sulaukusi tyrėjų dėmesio, diskriminacija dėl lyties neįgaliųjų grupėje yra dar mažai tyrinėta. Vienas svarbesnių tyrimų šioje srityje – „Negalią turinčių moterų padėties tyrimas“ – buvo inicijuotas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir atliktas 2014 m., remiantis kokybine metodologija ir panaudojant pusiau struktūruotus interviu pirminių duomenų rinkimui. Šiame kiekybiniame tyrime remiamasi minėto kokybinio tyrimo įžvalgomis patikrinant jas kiekybinės apklausos nacionaliniu mastu būdu.
Užsienyje panašių tyrimų yra nemažai, tačiau Lietuvoje tokio masto jis yra pirmas. Pasak draugijos pirmininkės, apie problemas daug kalbama, atrodo, kad ir žinoma, tačiau skaičiais pagrįstų respondentų atsakymų nebuvo.


Reikia tik trupučio pagalbos, kad patikėtum savimi
 
Neįgaliųjų reikalu departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė dr. Asta Kandratavičienė:

- Tyrimo rezultatai manęs nenustebino. Matome, kad keičiant visuomenės požiūrį į negalią dar reikia nemažai dirbti. Žinoma, tai - sunkus ir ilgalaikis darbas. Džiugu, tai, kad, kaip rodo tyrimo rezultatai, moterys, turinčios negalią, pagal gyvenimo kokybės pasitenkinimo indeksą nelabai atsilieka nuo statistinio Lietuvos vidurkioTiesa, moterys, beje, tai galioja ir neįgalioms, ir sveikoms, turi investuoti kur kas daugiau, kad galėtų užimti vienodas pareigas su vyrais ar gauti tokį patį atlyginimą. Čia susiduriame ir su dar viena problema – reikia, kad moterys pirmiausia patikėtų savimi.
 
Dažnu atveju, kalbant apie karjerą, jos šiek tiek išsigąsta, abejoja, ar galės joms paskirtas pareigas atlikti tinkamai. Kartais net atsisako galimybių, nes mano, jog nesugebės. Žinoma, ir visuomenėje dar gajus požiūris, kad moteris, norėdama stovėti ant to paties laiptelio su vyrais, turi būti tris kartus protingesnė. Todėl neįgaliosioms reikėtų padėti ugdyti savivertę. Nes dažnu atveju ji - gana žema: neįgalios moterys apie save mąsto gana negatyviai ir tai, be abejo, atsiliepia jų gyvenimo kokybei. Galiu pasakyti iš savo patirties, kad reikia ypač pasistengti, idant patikėtum savimi. Esu dalyvavusi savivertės mokymuose. Jie man suteikė galimybę pažvelgti į save visai kitaip, padėjo darbo srityje prisiimti atsakomybes, kurių anksčiau baiminausi. Be šių mokymų vargu ar būčiau tam ryžusis. Todėl po šio tyrimo siūlysiu nevyriausybinėms organizacijoms bendradarbiauti ir rengti savivertės mokymus neįgalioms moterims. Juk nuo to, kaip vertini save, taip tave vertina ir aplinka. Žinoma, dar turime keisti ir visuomenės požiūrį į neįgalius žmones. Daugeliu atveju jiems tereikia postūmio, šiek tiek pagalbos, kurią kiekvienas galime suteikti.


Komentaras
Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja Marija Oleškevičienė:


- Tiek užsienio tyrimai, tiek atliktas Lietuvoje rodo, kad diskriminacija dėl negalios moterų ir mergaičių jaučiama stipriau nei dėl lyties. Moterų, patiriančių vienoką ar kitokią diskriminaciją, yra 52,7 proc., mergaičių – 41 proc.
Ką galime padaryti, kad situacija pasikeistų?

Pirmiausia, reikia šalinti kliūtis, trukdančias dėl negalios pasinaudoti paslaugomis, prekėmis ir kitais resursais bei dalyvauti švietimo ir darbinio užimtumo veiklose  – tai nepritaikyta aplinka.
Antra, būtina šalinti diskriminaciją dėl negalios, o lygiagrečiai ir dėl lyties. Šviesti visuomenę formuojant palankų požiūrį į neįgaliuosius. Trečia, imtis priemonių ir mažinti skurdą bei socialinę atskirtį, ypač tarp neįgaliųjų.
 
Kaip parodė tyrimas, daug kas priklauso nuo moterų ir mergaičių savivertės – tad pasitikėjimo ugdymas būtinas. Neįgalios moterys ir mergaitės turi gauti tinkamą švietimą apie smurtą ir savigyną, kad galėtų suvokti smurto riziką ir nuo jo apsisaugoti. Reikia siekti, kad už tą patį darbą būtų mokamas toks pats atlyginimas tiek vyrams, tiek moterims, nes kol kas socialinis draudimas ir pensijos yra sistemiškai susietos su jo dydžiu. Šviesti žmones nuo pat mažumės apie neįgaliuosius ir jų galimybes, kad būsimi darbdaviai jau būtų susiformavę palankų požiūrį į neįgaliųjų įdarbinimą.
Stiprinti aktyvesnių neįgalių moterų lyderystės gebėjimus dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime, skatinti dalyvauti visuomeninių organizacijų veikloje, neįgalių moterų tinkluose ir savipagalbos grupėse.


Tyrimo rezultatai
Neįgalios moterys ir mergaitės Lietuvoje savo situaciją vertina gana palankiai, tik 15 proc. nepatenkintos gyvenimu. 52 proc. neįgalių moterų ir 65 proc. mergaičių yra patenkintos. Atsakymų vidurkis siekė 6,48 balo, tai, palyginti su Lietuvos gyventojų pasitenkinimo gyvenimu vidurkiu, 2016 m. siekiančiu 6,51 balo, yra tikrai neblogai. Labiausiai neįgalios moterys ir mergaitės nepatenkintos savo sveikata ir pajamomis, o neįgalios moterys ir darbo situacija.
 

Beveik dešimtadaliui apklaustų neįgalių moterų teko susidurti su atkalbinėjimu dėl negalios gimdyti, sterilizacija, prievartine kontracepcija ar abortu. Pagrindinės tokios diskriminacijos priežastys – neįgalioms moterims tradiciškai yra uždedama daugiau atsakomybės dėl pastojimo ir vaikų gimdymo nei vyrams bei dėl tradicinio gydytojų ir visuomenės nusistatymo, kad daugumos neįgalių moterų vaikai paveldės negalią, kad neįgalios moterys negalės dėl sveikatos būklės išnešioti kūdikio, kad neįgalios moterys negalės taip gerai, kaip moterys be negalios, prižiūrėti vaikų.

Apie trečdalis neįgalių moterų gyvena vienos savarankiškai, daugiau nei trečdalis – neturi vaikų. Apie dešimtadalis nurodė, kad patyrė diskriminaciją susirandant partnerį, sukuriant šeimą ir norint susilaukti vaikų. Pagrindinės tokios diskriminacijos šeimoje srityje priežastys yra susijusios su atkabinėjimu nuo šeimos sukūrimo, vaikų gimdymo, teisės susirasti partnerį ignoravimu ir nesudarytomis sąlygomis prižiūrėti vaikus. Tačiau paminėti ir atvejai, kai buvo atimta vaiko(-ų) globa skyrybų atveju ar neleista įvaikinti vaiko dėl negalios.
Daugiausia neįgalios moterys - 32 proc. ir mergaitės 39 proc. nurodė patyrusios psichologinį smurtą, 21 proc. moterų ir 23 proc. mergaičių – fizinį smurtą, 6 proc. moterų ir 4 proc. mergaičių – seksualinį smurtą. Pagrindinės įvardintos priežastys: neįgalios moterys ir mergaitės turi didesnę riziką patirti smurtą dėl ilgalaikio priklausymo nuo kitų pagalbos, bejėgiškumo, smurtaujantys prieš jas žmonės mažiau tikisi, kad jų nusikaltimas bus atskleistas, jaučiasi nebaudžiami.


Diskriminacija dėl darbo
43 proc. neįgalių moterų neturi darbo patirties. Iš tų moterų, kurios turi tokią patirtį, maždaug pusė jų teigia, kad negali laisvai pasirinkti tokio darbo, kokio jos nori. Trečdalis nedirba tokio darbo, kokio norėjo. Pagrindinė pažymėta kliūtis darbo srityje - neigiamas požiūris, nenorėjimas priimti į darbą dėl negalios. Arti ketvirčio moterų taip pat pažymėjo šias priežastis: nepritaikyta arba netinkamai pritaikyta darbovietės fizinė aplinka, nesudaromos poreikius atitinkančios darbo sąlygos: lankstus grafikas, darbas iš namų bei atleidimas iš darbo dėl negalios progresavimo.
Maždaug penktadalis apklaustų moterų pritaria, kad neįgalios moterys labiau nei vyrai su tokia pačia negalia patiria diskriminaciją darbo srityje. Dažniausiai pažymimos priežastys yra susijusios su tuo, kad vyrai su negalia turi daugiau galimybių pasirinkti norimą darbą, darbdaviai labiau linkę į tą pačią poziciją priimti tokius vyrus nei moteris. Neįgalios moterys patiria daugiau patyčių, neetiško elgesio iš bendradarbių nei neįgalūs vyrai. Neįgalioms moterims, besirūpinančioms savo vaikais ar artimaisiais, sunkiau suderinti darbą su įsipareigojimais šeimoje nei tokiems vyrams. Tai susiję su tradiciškai vis dar gaju įsitikinimu, kad vyrai turi aktyviau veikti viešojoje erdvėje, o moterys – privačioje.

16 proc. apklaustų moterų pritaria, kad neįgalios moterys labiau nei vyrai su tokia pačia negalia patiria diskriminaciją susijusioje su pajamomis ir socialinėmis garantijomis srityje. Dažniausiai minimos priežastys: neįgalių moterų atlyginimas už darbą yra mažesnis nei neįgalių vyrų, su tuo susijusi ir socialinio draudimo, pensijų sistema, pagal kurią moterys gauna mažesnį socialinį draudimą ir pensiją, neįgalios moterys dažniau dėl šeimyninių įsipareigojimų dirba nepilnu etatu, todėl, vėlgi, gauna mažesnį socialinį draudimą ir pensiją, neįgalios moterys gauna mažesnes pajamas nei neįgalūs vyrai, todėl joms sunkiau įsigyti ar išsinuomoti būstą. Identiškos priežastys įvardijamos ir diskriminacijos palyginti su moterimis be negalios atveju.

 
Mielieji,
Artėjančios gražiausios žiemos šventės vėl suburia ir suvienija šeimas, sukviečia prie bendro stalo visus tuos, ką labiausiai mylime. Kūčių vakarą pajuntame mums brangių žmonių artumą, dalydamiesi su jais dvasios šiluma. Kalėdų šventė pakylėja mus nuo darbais ir rūpesčiais persmelktos kasdienybės prie amžinųjų vertybių.
Įsiklausykime į Kalėdų varpų skambėjimą, sulėtinkime žingsnius, primirškime kasdieninius rūpesčius ir su viltimi pažvelkime į netrukus ateisiančius Naujus Metus!
Būkime vieni kitiems atidesni ir geranoriški. Išklausykime ir išgirskime. Tegul artėjančios šventės išsaugo mūsų jautrumą ir gerumą, dovanoja džiaugsmą, viltį, ramybę bei išpildo svajones. Šiltos ir tikros mūsų mintys bei žodžiai tegul tampa žvakės liepsnele visiems, ieškantiems stebuklo Kalėdų rytą.
Linkiu jaukių, šviesių ir kvapnių šventų Kalėdų! Tegu ramybė, laimė ir geri norai lydi Jus ne tik per Kalėdų šventę, bet ir visus ateinančius metus!
Dr. Asta Kandratavičienė
Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM direktorė


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris