Neatsakingi tėtušiai „išdūrinėja“ ir valstybę

Deimantė Zailskaitė
2016-04-22
„Nereikia svaigti: mes niekada nesusigrąžinsime visų pinigų“, - tokia frazė išlėkė iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų, kuomet trečiadienį Seimo Vaiko gerovės parlamentinės grupės posėdyje buvo svarstomas valstybės skolininkų, neišlaikančių savo vaikų, klausimas. Galima kurti juodojo humoro filmus apie tai, kaip vienišos mamos, likusios su mažamečiais vaikais ant rankų, vaikosi nuo atsakomybės „į krūmus“ sprunkančius vyrus, kurie piktybiškai nemoka alimentų. Už juos iš mokesčių mokėtojų kišenės sumoka valstybė. Tik šie vadinamieji skolininkai neskuba atsiskaityti...
Neatsakingi tėtušiai „išdūrinėja“ ir valstybę
Iš Vaikų išlaikymo fondo po teismo sprendimo skiriamos ir mokamos lėšos vaikui išlaikyti, jei vienas iš tėvų to nedaro. Toks asmuo tampa valstybės skolininku ir siekiama, kad skolą jis grąžintų į valstybės biudžetą. Tačiau susidarė užburtas ratas: valstybė moka už vaikų išlaikymą, bet pinigai iš skolininkų kišenės į biudžetą negrąžinami.

Nepažino vaikų
„Dabartinė situacija vargina ir mamas, kurios dažniausiai vienos yra atsakingos už vaikelio priežiūrą. Juk negali du mėnesius vaiko neprižiūrėti, o trečią mėnesį, kai tėvelis alimentus sumoka, jau užsiimti vaiko priežiūra. Vietoj to, kad išlaikymas būtų pakankamai stabilus, nuolat esi emociškai išvargusi, nežinai, turėsi už ką vaiką aprengti, pamaitinti ar ne“, - dabartinę tvarką, kuomet iš nepavyzdingų tėvų neskubama „išmušti“ alimentų, kritikuoja Motinos ir vaiko paramos – labdaros fondo „Aušta“ direktorė Inga Dulinskienė.
 
Socialinėje srityje dirbantys specialistai gali papasakoti ne vieną istoriją, kaip neatsakingas tėvas vengia įsidarbinti, kad nereikėtų mokėti alimentų, arba slapstosi užsienyje. Neretai moteris jo paieškai samdo seklius.
„Galėtų greičiau iš vyro išieškoti alimentus. Pavyzdžiui, kai aš pradėjau ieškoti, jis sodybą pardavė, nes tvarka tokia, kad tik po metų pradedama aiškintis, kokio turto jis turi. Susilaukėme keturių vaikų. Su juo nepalaikau santykių nei aš, nei vaikai. Vasarą buvome nuvažiavę į kaimą aplankyti giminių (jis šalia gyvena). Buvęs vyras vaikų nepažino...“ – graudinosi Kaune gyvenanti Ramutė Selevienė.
 
Efektyviau „purtys“ skolininkus

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo projektui, kurio tikslas - efektyviau išieškoti iš skolininkų lėšas.
Iš Vaikų išlaikymo fondo po teismo sprendimo skiriamos ir mokamos lėšos vaikui išlaikyti, jei vienas iš tėvų to nedaro. Toks asmuo tampa valstybės skolininku ir siekiama, kad skolą jis grąžintų į valstybės biudžetą.
 
Tačiau susidarė užburtas ratas: valstybė moka už vaikų išlaikymą, bet pinigai iš skolininkų kišenės į biudžetą negrąžinami.
„Didžiausia spraga – ilgas skolų išieškojimo procesas, kurį trumpiname naujuoju įstatymu“, - sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė.
Vaiko išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo projektas šią savaitę buvo registruotas Seime. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, skolos išieškojimas pradedamas praėjus dvidešimt keturiems mėnesiams nuo išmokos paskyrimo datos arba, kai skola pasiekia 724 eurus.
„Manome, kad įstatymo pakeitimas leis pagreitinti fondo išmokų atgavimo procesą, nes numatyta, kad sprendimas dėl fondo išmokos mokėjimo kartu yra ir vykdomasis dokumentas.
 
Per tris darbo dienas nuo sprendimo mokėti išmokas priėmimo dienos jis bus išsiunčiamas skolininkui.
Tokiu būdu skolininkas bus informuojamas apie tai, kad valstybė pradeda teikti išlaikymą vaikui, apie jo – skolininko - teises, pareigas, atsakomybę bei pasekmes. Tai reiškia, kad dar iki išmokos mokėjimo (išmoka mokama kitą mėnesį po kreipimosi) skolininkas informuojamas apie tai, kad pradėjus Vaikų išlaikymo fondo administracijai teikti išlaikymą vaikams, jis tampa valstybės skolininku, o jo skolai išieškoti netaikomi jokie senaties terminai.
 
Per mėnesį skolininkui nepradėjus teikti išlaikymo vaikui, fondo administracija perduoda sprendimą antstoliui priverstiniam išieškojimui vykdyti. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą skolos išieškojimas yra pradedamas tik praėjus dvidešimt keturiems mėnesiams nuo išmokos paskyrimo datos arba tuomet, kai skolos dydis pasiekia 724 eurus. Tai nėra efektyvu, nes dėl ilgo atgavimo proceso skolos didėja, o, kaip rodo praktika, kuo skola didesnė, tuo sudėtingiau ją išieškoti“, - sako D.Bernackienė.
 
Beje, mūsų kaimynai latviai su vaikų neišlaikančiais tėvais tvarkosi be skrupulų – jiems taikomos griežčiausios priemonės: pavyzdžiui, apribojamas paskolų gavimas, automobilio pirkimas ir panašiai.


 
Tarp kitko
Per aštuonerius veiklos metus į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl išmokos skyrimo kreiptasi dėl daugiau nei 50 tūkst. vaikų. Nuolat išmokas gauna apie 23 tūkst. vaikų. Iš visų besikreipiančių į fondą 93 proc. sudaro moterys ir 7 proc. – vyrai.
 

Komentarai
Seimo Vaiko gerovės parlamentinės grupės pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė:

- Daug metų gvildenau šią temą ir pati rengiau teisės aktą, kuris vadinosi Vaikų išlaikymo fondas, stebėjau situaciją, kas vyksta toliau.
Kai alimentų vaikams nemoka vyras ar moteris, juos sumoka valstybė. Tuomet paskelbusi šį pilietį skolininku, išsireikalauja sumą, kurią išmoka, be senaties termino. Šiuo metu į fondą sugrąžinama suma iš skolininkų nėra didelė. Išgyvenome, kad tai nepakankamai veikia, nes į biudžetą sugrįžta per mažai lėšų. Todėl ir sakome, kad reikia naujų būdų, naujų priemonių, kad galėtume tikėtis didesnės iš skolininkų susigrąžinamos sumos.
Pagrindinė mintis – kad būtų galima vesti skolininkų registrą su kitomis pasaulio šalimis. Nes, kai žmogus išvyksta į užsienį, kaipgi tada? Dažnas bėga nuo alimentų mokėjimo į kitas šalis, galvodamas, kad taip išvengs vaikų išlaikymo. Vienas argumentų – kad nėra taikomas senaties terminas. Vadinasi, bet kada sugrįžęs į Lietuvą vis tiek turės sumokėti iš bet kokio turto, netgi paveldėjus namą.
 
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis:

- Tokia situacija, kad skolų išieškojimas praktiškai buvo nulinis. Išieškojimą vis dėlto turėtų atlikti profesionalai – tai yra antstoliai. Atitinkamai išieškojimas prasidėtų nuo pirmos dienos, o ne kaip būdavo anksčiau – nuo tam tikros sumos arba nuo tam tikro laikotarpio. Yra ir tokių atvejų, kai išieškojimai prasidėdavo ir po aštuonerių metų. Taip neturi būti, nes mes tikrai turime labai daug skolininkų. Šiuo metu baigiame sutvarkyti informacinę sistemą – tai palengvins darbą. Mes norėtume, kad valstybė taip pat turėtų skolininkų registrą, kur patektų visi prasižengusieji. Tai galėtų būti daroma per Mokesčių inspekciją, bet tam irgi reikalingi papildomi kaštai.
 
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė Svetlana Kastanauskienė:

- Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tėveliai, kurie neskiria vaikams išlaikymo, labai dažnai patys yra išlaikomi valstybės, gaunantys socialines pašalpas. Jiems skiriant pašalpas, ko gero, reikėtų atsižvelgti ir į tai – penkiasdešimt septyniais eurais, kuriuos jie turi sumokėti vaikui, sumažinti jiems pašalpas. Nes iš socialinių pašalpų negali išieškoti jokių išmokų. Tad būtų galima numatyti, kad jeigu tėvelis nesugeba išlaikyti vaiko, bet gauna socialinę pašalpą, ją kažkuria dalimi sumažinti.
fondą grąžinti daugiau lėšų“, - sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris