L.S. nusprendė pasiteirauti regioninių ir rajoninių gydymo, jei reforma įsigaliotų šiandien, ar jos atitiktų kriterijus: skubios pagalbos teikimas visą parą, bent trijų rūšių stacionarios paslaugos, kaip chirurgija, akušerija, terapija, pediatrija ir psichiatrija. Tiesa, reikia paminėti, kad apklaustos gydymo įstaigos teikia ir kitokias paslaugas, pavyzdžiui, slaugą, reanimaciją ir daugelį kitų.
Lentelėje sudėliojome, kurios gydymo įstaigos patektų į tinklą, jei reforma pagal kriterijus įsigaliotų dabar. Nepatenkančios pažymėtos raudona spalva.
Pristatė planą be alternatyvų
Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kartu su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Asta Kubiliene pristatė patobulintą sveikatos sistemos reformą. Pirminį variantą dar vasarą po pateikimo vetavo šalies prezidentė. Šį kartą politikai tvirtina, kad į pastabas atsižvelgta: sudaromos galimybės visoms - tiek valdiškoms, tiek privačioms - gydymo įstaigoms dalyvauti sveikatos priežiūros sistemoje. Pagal naująjį planą, nuo 2020 sudarant sutartis tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų, numatomos šiokios tokios naujovės.
Bus formuojamas gydymo įstaigų tinklas, kurios turės atitikti tam tikrus kriterijus. Pavyzdžiui, įstaigose privalės būti užtikrinamas skubios pagalbos teikimas visą parą, paslaugų daugiaprofiliškumas (bent trijų rūšių stacionarinės paslaugos pavyzdžiui, chirurgijos, terapijos, pediatrijos, akušerijos, psichiatrijos), išvengiamos hospitalizacijos rodikliai, kurie, kaip aiškėja, didžiajai daliai gydymo įstaigų yra mistiniai, mat jų nežino, ir išvykstančių gydytis į kitą įstaigą, rodiklis.
Mažosios ligoninės sakosi besijaučiančios paliktos ant ledo - su jomis apie tokius planus ar alternatyvas nekalbėta. Daugelis sutinka, kad ligoninių uždarinėti nereikės. Jos užsidarys pačios, jei nebus pasirašomos sutartys su teritorinėmis ligonių kasomis.
„Nebuvome pakviesti nei į pasitarimus, nei su mumis tartasi. Uždarinėti ligoninių neprireiks, jos pačios užsidarys. Ar mums buvo siūlytos kokios nors alternatyvos? Kol kas ne. Jau nuo du tūkstantis dešimtųjų, kai buvo priimti sprendimai mažose ligoninėse uždaryti akušeriją ir chirurgiją, žadėta, kad neliksim ant ledo. Bet realybė visai kitokia“, - sako Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris.
Jam pritaria ir Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas, kuris sako, kad mažų ligoninių naikinimas vyksta jau aštuonerius metus, kai kasmet iš jų vis atimamos paslaugos. Yra sakančių, jog pateikti kriterijai rodo tik tai, kad stengiamasi mažiukių sąskaita stiprinti regionines ir respublikines ligonines.
„Mūsų ligoninė, kaip dauguma Šiaulių apskrities bei Lietuvos ligoninių, neatitiktų planuojamų kriterijų ir tai sunaikintų rajonų medicinines įstaigas bei pagalbos gavimą arčiau namų. Norėtųsi paklausti valdančiųjų, ar šis griovimas ir yra „valstiečių“ prieš rinkimus deklaruota regionų plėtros politika ? Nes dėl to daug kas balsavo už juos. Ar skubiosios, nesudėtingos medicininės pagalbos gavimui vykimas už 60 km ir yra rūpinimasis žmonių sveikata? Rajonuose liko varguomenė: bedarbiai, pensininkai, vaikai, gyvenantieji iš pašalpų ir mažai uždirbantys asmenys. Kaip jiems sugrįžti po gautos paslaugos į namus ar aplankyti ligoninėse gydomus artimuosius? Kur finansinė nauda, ar apskaičiuota, kiek kainuoja pacientą vežti nesudėtingos medicininės paslaugos gavimui už 60 km, grįžimo, lankymo kaina?
Tikriausiai reikia gyventi rajone, kad tai suprastumei, o ne stebėti iš sostinės aukštumų. Mūsų ligoninės pasiruošusios suteikti skubią nesudėtingą medicinos pagalbą gyventojams. Pora pavyzdžių. Vakar bažnyčioje moteriškę ištiko stenokardijos priepuolis, užvakar vaikas atvežtas iš lopšelio darželio dėl ūmios dilgėlinės. Jiems buvo suteikta visa būtina medicininė pagalba. Pacientai liko patenkinti, nereikėjo jiems dėl pagalbos vykti už 60 km. Rajono gyventojai ir šiandien jaučia 2010 metų reformos pasekmes, kai buvo sunaikintos reanimacijos, chirurgijos, traumatologijos, neurologijos stacionarinės paslaugos.
Valdžia žadėjo įkurti „žalią koridorių“, kur pagalba bus suteikta skubiai, bet rajono gyventojams ir šiandiena reikia pusę dienos laukti Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje, kol bus suteikta „skubi“ pagalba. Sveikatos apsaugos ministerija labai greitai viską naikina, bet neįstengia sukurti geresnių ir prieinamų medicinos paslaugas. Rajono ligoninėse stacionarinė pagalba yra būtina, nes žmonės serga „eilinėmis“ ligomis (pneumonijos, hipertoninės krizės, cukrinis diabetas ir t.t.). Prašymas Sveikatos apsaugos ministerijai – rūpinkitės visos Lietuvos žmonių sveikata“, - sako Naujosios Akmenės ligoninės direktoriaus pavaduotoja gydymui Irena Vorevičienė.
Veiks ką nors kita
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus sako, jog dėl minėtų kriterijų sulaužyta nė viena ietis.
„Reforma reikalinga, nes taip veikti sistema, kaip dabar, nebegali. Tai, manau, akivaizdu. Suprantu rajonų ligoninių, kurios neatitinka kriterijų, vadovus. Tarkim, mes matydami, kokia situacija tvyro sveikatos apsaugos sistemoje, patys ieškojome, kaip optimizuotis ir teikti reikalingiausias paslaugas gyventojams. Šiems žingsniam ruošėmės iš anksto“, - teigė Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus.
Reformos projekte teigiama, jog, siekiant efektyviau suformuoti stacionarias paslaugas teikiančių gydymo įstaigų tinklą, siūloma įtvirtinti, kad jis būtų formuojamas tiek iš valstybės įstaigų, tiek iš privačių įstaigų, jei jos atitinka įstatyme numatytus tinklo formavimo kriterijus. Spaudos konferencijos metu ministras pabrėžė, jog viliasi, kad šių žingsnių būtinumą supras opozicija ir be reikalo nekels sumaišties visuomenėje. Svarbu paminėti ir tai, jog reformos projekte siūloma įtvirtinti sutarčių su TLK apdomėjimo tvarką. Įstaigos, priklausančios tinklui, dėl stacionarių aktyviojo gydymo paslaugų turės prioriteto teisę sudaryti sutartis su TLK. O įstaigos, teikiančios stacionarias paslaugas, tačiau nepriklausančios tinklui, jeigu šis nebūtų pajėgus jų užtikrinti, dėl teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis konkuruotų vienodomis teisėmis. Kaip sako ministras, į tinklą nepatekusios įstaigos dirbs, tik kol kas... nežinia ką, nes yra paslaugų, kurių prieinamumo neužtikriname.
„Pagal iki šiol pateiktą informaciją suprantame viena - kad mažosios rajoninės ligoninės, įskaitant ir Šilalės rajono ligoninę, į formuojamą aktyvaus gydymo stacionarinių įstaigų tinklą nepaklius vien dėl planuojamo paslaugų daugiaprofiliškumo kriterijaus, nes šiose įstaigose teikiamos dviejų rūšių aktyvaus gydymo stacionarinės paslaugos - terapijos ir pediatrijos, o ne trijų, kaip numatyta. Todėl svarstymas, ar atitiktume kitus kriterijus – išvengiamos hospitalizacijos, išvykstančių pacientų, - nebetenka prasmės. Labiausiai neramina, kad planuojant reformą visiškai nekalbama apie skubios pagalbos teikimo organizavimą (skubios pagalbos skyrių išsidėstymą, greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičiaus didinimą, reanimobilių tinklo plėtrą). Mūsų ligoninėje skubi pagalba iki šiol užtikrinama visą parą, bet ar tai išliks, jei nebegalėsime teikti stacionarinių aktyvaus gydymo paslaugų?“ - klausia Šilalės rajono ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Jolanta Milišiūnienė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: