„Salfordo plaučių tyrimas“ (angl. Salford Lung Study) yra pirmasis pasaulyje tyrimas, kuriame įprastos pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis siekiama įvertinti farmacijos bendrovės „GlaxoSmithKline“ vaisto astmai gydyti veiksmingumą ir saugumą, o taip pat padėti gydytojams geriau suprasti, kaip šis vaistas padeda pacientams klinikinėje praktikoje. Pirminė tyrimo baigtis atskleidė, kad GSK vaistu gydyti pacientai turėjo dvigubai didesnę tikimybę pagerinti astmos simptomų kontrolę, palyginti su įprastu būdu gydytais pacientais. Rugsėjo 10 d. tyrimo duomenys buvo pristatyti mokslinio žurnalo „Lancet“ internetinėje svetainėje, o po dienos ir Europos plaučių ligų specialistų (ERS) kongrese dalyvaujančiai medicinos bendruomenei.
Tirti įprastomis sąlygomis
Manoma, jog „Salfordo plaučių tyrimo“ rezultatai padės gydytojams geriau įvertinti ligos kontrolei skiriamus vaistus.
„Prasta ligos kontrolė turi didelę įtaką sergančiojo gyvenimo kokybei, todėl tai tampa iššūkiu ir visai sveikatos apsaugos sistemai. Kalbant apie šio tyrimo išskirtinumą reikia pabrėžti, jog jis buvo vykdomas pacientams įprastoje kasdienėje aplinkoje. Kodėl pasirinktas toks variantas? Tiriant skirtingų gydymo būdų įtaką astmos kontrolei įprastais dvigubai koduotais atsitiktinių imčių kontroliuojamaisiais tyrimais, pacientai yra intensyviai stebimi, o tai gali veikti jų elgesį. Mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, kaip pacientas laikosi paskirto gydymo režimo jam įprastomis gyvenimo sąlygomis“, – sako prof. Ashley Woodcock.
„Salfordo plaučių tyrimas“ yra skirtas sprendimus priimantiems sveikatos priežiūros specialistams padėti įvertinti galimą gydymo reikšmę, pateikiant kasdienės klinikinės praktikos sąlygomis surinktus duomenis.
Dar vienas svarbus aspektas, yra tai, kad tyrime dalyvavo 4233 pacientai – didžioji dalis Salfordo miesto astma sergančių pacientų, o ne palyginti maža, pagal siaurus kriterijus atrinkta populiacija, kaip įprastuose dvigubai koduotuose atsitiktinių imčių tyrimuose.
Vertino astmos kontrolės testu
Pradedant tyrimą jame dalyvaujantiems pacientams atliktas Astmos kontrolės testas. Tyrimo autoriai pastebi, kad net 72 proc. dalyvių nustatyta nekontroliuojama astma.
Viena tyrimo autorių dr. Sue Collier pasakojo, jog tyrimo metu 12–ąją, 24–ąją ir 40–ąją savaitėmis pacientai buvo apklausti telefonu, kad būtų galima sužinoti, ar jie patyrė sunkių nepageidaujamų reiškinių arba nesunkių nepageidaujamų reakcijų į vaistinį preparatą.
„Visų pokalbių metu buvo prašoma pacientų atlikti astmos kontrolės testą, 24–ąją ir 40–ąją savaitėmis taip pat pacientai telefonu buvo apklausiami naudojant standartinį astma sergančiųjų pacientų gyvenimo kokybės klausimyną“, – teigė dr. S.Collier.
Situacija Lietuvoje
Skaičiuojama, jog pasaulyje astma serga apie 358 mln. žmonių, kasmet apie 400 tūkst. jų miršta. Lietuvos statistika taip pat nedžiugina: skaičiuojama, jog maždaug kas dešimt dienų astma diagnozuojama maždaug trims šimtams žmonių. Be to, skaičiuojama, kad iki 74 proc. sergančiųjų astma turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui.
Savo ruožtu ekonomistai skaičiuoja, jog nekontroliuojama astma ir ligos paūmėjimai sukelia didžiulę finansinę naštą visai sveikatos apsaugos sistemai. Tačiau, kaip sako medikai, liga dar nėra gyvenimo nuosprendis, nes šiuolaikinis bei savalaikis gydymas leidžia sergantiesiems gyventi visavertį gyvenimą. Tirtas naujas vaistas yra prieinamas ir Lietuvos pacientams, jį kompensuoja valstybė.
Apie kontrolės testą
Astmos kontrolės testas yra visuotinai pripažinta pasaulyje naudojama priemonė. Testą sudaro 5 savarankiškai atsakomi klausimai. Gauti atsakymai pagal 5 kategorijų skalę (nuo 1 iki 5 balų) leidžia įvertinti astmos kontrolę per pastarąsias 4 savaites.
Atsakęs į penkis klausimus, astma sergantis pacientas sumuodamas balus gali gauti nuo 5 iki 25 balų. Specialistų teigimu, bendrasis testo balas nuo 5 iki 19 rodo, kad paciento astma yra blogai kontroliuojama arba visai nekontroliuojama. Bendrasis balas nuo 20 iki 25 rodo, kad paciento astma greičiausiai yra gerai kontroliuojama. Pasak specialistų, net ir trijų balų pokytis yra kliniškai reikšmingas pacientui.
Tyrimo išskirtinumai
Pacientai tyrimui buvo atrinkti iš 74 pirminės sveikatos priežiūros centrų Salforde ir Pietų Mančesteryje, Jungtinėje Karalystėje. Dalyvauti tyrime pacientus pakvietė juos gydantys šeimos gydytojai. Tyrimo trukmė – 52 savaitės. Pirmieji tyrimo veiksmingumo analizės populiacijoje vertinimai atlikti 24–ąją tyrimo savaitę.
Pasak autorių, Salfordo tyrime dalyvavo įvairūs pacientai. Amžiaus vidurkis – 49,8 metai, o jauniausiam tyrimo dalyviui buvo 18 metų. Tyrime dalyvavusiems pacientams astma turėjo būti pagrindinė jų kvėpavimo sistemos liga, kurios gydymui ar kontrolei vaistus jie privalėjo būti vartoję ne trumpiau nei keturias savaites.
Tyrimo komanda, sekdama elektroninius sveikatos įrašus, galėjo stebėti paciento gydymą ligoninėje, jo apsilankymus ambulatorinėje įstaigoje ar skubios pagalbos skyriuje, taip pat pirminės sveikatos priežiūros duomenis (įskaitant visus apsilankymus sveikatos priežiūros įstaigoje, vizitus po darbo valandų ir antibiotikų ar geriamųjų kortikosteroidų skyrimo atvejus).
Naujas aspektas tyrimo dizaine buvo tai, kad buvo leidžiama keisti paciento gydymą tyrimo metu. Todėl sergančiojo būklė pneumonijos požiūriu buvo įvertinta du kartus: pirmąjį kartą – atsitiktinai suskirsčius į grupes, antrąjį – gydymo metu, kai pacientas patyrė šią nepageidaujamą reakciją.
Be to, dar vienas tyrimo išskirtinumas tas, kad pacientai stebėti kasdieniame gyvenime, apsilankymų pas šeimos gydytojų metu. Tyrimo duomenys rinkti naudojant elektroninių medicinos dokumentų įrašus, kuriuos pildė bendrosios praktikos gydytojai, gydytojai specialistai bei vaistininkai. Pažangios Salfordo elektroninės sveikatos įrašų sistemos dėka su pacientų duomenimis galėjo susipažinti vietos pirminės priežiūros kabinetai ir ligoninės, todėl pacientus galima buvo stebėti realiu laiku, tačiau beveik nesikišant į jų kasdienį gyvenimą.
Tyrimo rezultatai
Atviras atsitiktinių imčių tyrimas atskleidė, kad reikšmingai didesnė dalis astma sergančių pacientų, kurie pradėjo gydytis nauju, kartą per parą vartojamu vaistu, pasiekė geresnę astmos kontrolę, palyginti su pacientais, kurie tęsė įprastą gydymą.
Pasak tyrėjų, remiantis pirmine veiksmingumo duomenų analize po 24 savaičių, 71 proc. pacientų, kurių astma buvo nekontroliuojama, pradėję gydymą nauju vaistu pasiekė žymiai geresnę astmos kontrolę, palyginti su tais, kuriems buvo tęsiamas įprastinis gydymas.
Pasak vieno tyrimo autorių dr. David Leather, pirminė šio tyrimo baigtis atskleidė faktą, kad pacientai, gydyti flutikazono furoatu / vilanteroliu, turėjo dvigubai didesnę tikimybę pagerinti astmos simptomų kontrolę, palyginti su pacientais, kurie tyrimo metu buvo gydomi įprastu būdu.
Tyrimas tapo įmanomas dėl unikalaus Šiaurės Vakarų sveikatos priežiūros elektroninės sistemos (angl. the North West e–Health, NWEH), Mančesterio universiteto, Salfordo karališkojo nacionalinės sveikatos apsaugos draudimo fondo (angl. the Royal NHS Foundation Trust), Pietų Mančesterio universitetinės ligoninės (angl. the University Hospital of South Manchester, UHSM), Salfordo nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos, Salfordo bendrosios praktikos gydytojų, vaistininkų, akademinės bendruomenės bei sveikatos priežiūros ir farmacijos bendrovės „GlaxoSmithKline“ bendradarbiavimo.
Dokumentą su tyrimo protokolu galima peržiūrėti
www.clinicaltrials.gov
Daugiau informacijos sveikatos priežiūros specialistams –
www.lsveikata.lt
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros ir farmacijos bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“
Kodas LT/FFT/0024/17, parengta 2017 m. rugsėjo mėn.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: