Ministerija viliasi, jog iš Registrų centro perėmus ir perleidus e.sveikatos administravimą Valstybinei ligonių kasai, prie sistemos prisijungusių gydymo įstaigų skaičius iš karto išaugs. Tiesa, aktyviausiai prie sistemos besijungiantis ir aktyviai ja besinaudojantys bus paskatinti. Tiesa, kol kas dar nėra žinoma, nei kiek, nei tiksliai kaip. Maža to, ministras teigia ir tai, jog toks e.sveikatos perdavimas į sveikatos sistemos rankas - jokia naujiena. Mat tai, kad Registrų centras yra tik laikina stotelė, visiems buvo aišku nuo pat pradžių. Nors pastarasis teigia, kad šią žinią susižiojo praėjusią savaitę ministerijos surengtoje spaudos konferencijoje.
Pasikeis tvarkytojas
Šimtmečio projektu dažnai pavadinama, kuriama ir tobulinama e.sveikatos sistema, kaip viliasi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, jau nuo kitų metų liepos veiks be priekaištų. Mat jos pagrindiniu tvarkytojų taps Valstybinė ligonių kasa. Tiesa, informacinių technologijų specialistai nėra tokie optimistiški. Tačiau, kaip teigia ministerija, pasikeitus sistemos tvarkytojui tikimasi kur kas didesnio medikų bei pacientų aktyvumo ja naudojantis. Tikėtis, žinoma, galima daugelio dalykų, bet vargu ar šia sistema tiek medikai, tiek ir pacientai nesinaudojo tik dėl to, kad jos tvarkytojas buvo Registrų centras. Vangumo ja naudotis priežastys, tikėtina, slypi kažkur giliau...
Pačių medikų teigimu, sistema daug kur dar naudojamasi vangiai dėl to, jog gydymo įstaigų vadovams stinga ryžto pareikalauti iš pavaldinių išmokti ja naudotis. Nors sistema esą daugeliu atveju leidžia sutaupyti laiko, ypač vyresnio amžiaus medikai ja naudojasi vangiai, jie dokumentus vis dar pildo ranka. Medikai taip pat įvardija problemas, jog kai kuriose poliklinikose ar ligoninėse nėra užtikrintas sistemai būtinas geras interneto ryšys, kai kuriuose kabinetuose tėra vienas kompiuteris, kuriuo naudojasi ir slaugytojas, ir gydytojas. Be to, kai kurios klinikos pateikia per mažai duomenų apie pacientus, tad tenka ieškoti ranka rašytų jų ligos istorijų, tyrimų rezultatų. Ne visos tarnybos dar yra prisijungusios prie sistemos.
SAM Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento direktorė Justina Januševičienė sako, kad daugelis šių problemų yra žinomos ir stengiamasi jas spręsti. „Tarkim, kompiuterinės įrangos atnaujinimui skaičiuojama, jog gali prireikti maždaug milijono eurų, kad būtų sutvarkyti šeimos gydytojo kabinetai. Yra galimybės šį klausimą išspręsti pasinaudojant Europos struktūriniais fondais.
Ši sistema – nacionalinis produktas sveikatos priežiūros sistemoje, tad mums labai svarbu, jog ji taptų kiekvieno sveikatos priežiūros specialisto pagalbininku teikiant paslaugas“, - sako J.Juškevičienė.
„Gali kilti klausimų, kodėl būtent dabar. Atsakymas paprastas – todėl, kad prasideda naujas e.sveikatos sistemos plėtros etapas, kurio metu turi būti maksimaliai sustiprinti technologiniai šios sistemos pajėgumai, ji turi pradėti pilnu pajėgumu teikti visas numatytas paslaugas per elektroninę platformą. Svarbu ir tai, kad šiame etape visi sveikatos sistemos duomenys turi būti konsoliduojami – sutelkiami į vieną vietą, o ne išbarstyti kaip yra dabar. Tai leis sumažinti administravimo kaštus“, – sako sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.
Skatins ir medikus, ir gydymo įstaigų vadovus
Pasak laikinai Valstybinei ligonių kasai vadovaujančio Aurimo Baliukevičiaus, kad gydymo įstaigos aktyviau jungtųsi prie sistemos yra numatytas ir finansinis paskatinimas. Tiesa, kiek ir koks, kol kas nelabai dar aišku. Kaip sakoma, detalės paaiškės vėliau. Kaip žinia, prie sistemos iki kitų metų kovo turi būti prisijungusios visos šalies gydymo įstaigos, šiuo metu tai padarė dar tik pusė. Taip pat tikimasi, jog prie sistemos prisijungs ir privačios gydymo įstaigos. Beje, joms taip pat kol kas tik mintyse numatomas ir finansinis paskatinimas. Nors A.Baliukevičius pripažįsta, jog pradžioje prioritetas buvo teikiamas valstybinėms gydymo įstaigoms. Numatyta ir gydymo įstaigų vadovus skatinti pridedant viena kitą procentėlį prie algos.
„Džiaugiamės, kad mūsų profesionalų darbas yra vertinamas ir mums bus patikėta nacionalinės svarbos sistema. Tai mus įpareigoja ir esame nusiteikę labai rimtam, skaidriam darbui. Turime didelę patirtį, esame kompetentingi ir pakankamai gerai valdome 19 informacinių sistemų iš jų - penkias valstybines IT sistemas“, – sako VLK laikinasis direktorius A.Baliukevičius.
Jo teigimu, tik atlikus detalią dabartinės e.sveikatos sistemos
analizę, kurią ketinama užbaigti iki rugsėjo 15 dienos, bus parengtas detalus šios sistemos perėmimo planas. Po jos galutinai paaiškės, kokių techninių resursų bei kiek darbuotojų reikia VLK.
„VLK įsipareigoja užtikrinti kokybišką veiklos tęstinumą, tobulinti jau esančią sistemą, žodžiu, esame pasirengę padaryti e.sveikatą patrauklią vartotojui. Sistemos tobulinimui labiau pasitelksime medikų bendruomenę ir pacientų organizacijas, kad sistema maksimaliai atitiktų pagrindinių jos vartotojų
– medikų ir pacientų
– lūkesčius“, – teigia VLK laikinasis direktorius A.Baliukevičius.
„Po dviejų ankstesnių bandymų sukurti vieningą e.sveikatos sistemą, kai niekas iš sveikatos apsaugos sistemos nesutiko tapti sistemos tvarkytoju, buvo ieškoma institucijos, kurios turimi žmogiškieji ištekliai, technika ir infrastruktūra ženkliai prisidėtų prie E. sveikatos sistemos sukūrimo ir kuri prisiimtų atsakomybę už techninę projekto dalį. Tokia institucija tapo Registrų centras. Apie dalyvavimo e.sveikatos projekte laikinumą išgirdome pirmą kartą konferencijos metu“, - sako A.Bagdonavičius.
Taupymo aritmetika
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, sprendimas e.sveikatos sistemą perimti neturėtų nieko stebinti, nes toks planas buvo ir ją kuriant, paprastai kalbant, taip buvo suplanuota nuo pat pradžių, kad ilgainiui ji turėjo atsirasti sveikatos priežiūros sistemoje. O Registrų centras tebuvo laikina stotelė.
„Gali kilti klausimų, kodėl būtent dabar. Atsakymas paprastas – todėl, kad prasideda naujas e.sveikatos sistemos plėtros etapas, kurio metu turi būti maksimaliai sustiprinti technologiniai šios sistemos pajėgumai, ji turi pradėti pilnu pajėgumu teikti visas numatytas paslaugas per elektroninę platformą. Svarbu ir tai, kad šiame etape visi sveikatos sistemos duomenys turi būti konsoliduojami – sutelkiami į vieną vietą, o ne išbarstyti kaip yra dabar. Tai leis sumažinti administravimo kaštus“, – sako ministras A.Veryga.
A.Baliukevičius sako, kad preliminariais ligonių kasos skaičiavimais „E.sveikatos“ veiklai administruoti per metus reikėtų 1,5 mln. eurų. Taip pat papildomai reikėtų maždaug dvidešimties specialistų, kurie būtų atsakingi už perimtą sistemą. Tiesa, dar anksčiau prie ankstesnės ministerijos vadovybės buvo nuolat akcentuojamas faktas, jog už e.sveikatos tvarkymą ministerija Registrų centrui moka 1 mln. eurų per metus. Dabar gi ministras A.Veryga sako, jog pasikeitus tvarkytojui kaštai bus mažesni. Mažiau lėšų reikės ne tik sistemos administravimui – vietoj 30 darbuotojų, šiuo metu su šia sistema dirbančių Registro centre, VLK preliminariai reikės 20 informacinių technologijų specialistų.
E.sveikatos išlaikyti skirtos lėšos
2016 m. e.sveikatai išlaikyti SAM skyrė 1 mln. eur per metus, iš jų – apie 345 000 darbo užmokesčiui su E. sveikata dirbantiems darbuotojams, įskaitant IT specialistus, o likusios lėšos buvo skirtos licencijoms pirkti ir techniniams poreikiams.
2017 m. metais e.sveikatai išlaikyti SAM skyrė 1,998 mln. eur, iš jų darbo užmokesčiui - 648 tūkst. eur, o likusios lėšos – licencijoms (ORACLE licencijos, duomenų bazių licencijos, saugos licencijos) įsigyti (kadangi programinės įrangos licencijos kainuoja brangiai, projekto ištakose nebuvo galimybių skirti pakankamai lėšų įsigyti jas visas iš karto, todėl įsigijimas buvo išdėstytas keleriems metams, ir jas pirkti planuojama dar kelerius metus). 2017 metams skirta darbo užmokesčio suma padidėjo, nes 2017 m. kovą pradėjo veikti skambučių centras, dedikuotas tik e.sveikatos klausimams, kuri turėjo įtakos darbo užmokesčio fondo dydžiui.
Šaltas dušas
Parengtame nutarimo projekte nurodyta, kad sistemos perdavimo planas turėtų būti parengtas per tris mėnesius, o visi reikalingi teisės aktai parengti iki šių metų pabaigos. SAM nurodo, kad pakeisti sistemos tvarkytoją siekiama norint didinti ESPBI IS naudojimą, optimizuoti sistemos priežiūros kaštus. Kitaip tariant, SAM tikisi, kad atėjus naujam valdytojui tiek pacientai, tiek gydytojai ja naudosis aktyviau, o pinigai bus leidžiami efektyviau.
Registrų centro atstovai savo ruožtu nenori prarasti sistemos valdymo ir sako, kad ji dabar funkcionuoja sėkmingai, o 2017 m. po sunkios pradžios kaip tik įgavo pagreitį. Per mėnesį sistemoje, Registrų centro duomenimis, registruojama 733 tūkst. apsilankymų, atliekama 368 tūkst. įrašų, iš jų 157 tūkst. – elektroniniai receptai. Iš viso archyve esą sukaupta beveik 2 mln. įrašų.
Pastarąsias kelias savaites Registrų centras gauna vieną po kito šaltą dušą. Prieš kelias savaites Seimo Audito komitete išgirdo naujieną, jog e.sveikatą ketinama iš jų perimti ir atiduoti VLK, nes jie nesusitvarko. Tuomet centro direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bagdonavičius teigė esantis šoko būsenos dėl tokio sprendimo.
„Nesvarbu, kas tą sistemą tvarkys, svarbu, kad ji veiktų. Bet mums, kurie praleido 5 metus, galima sakyti, be atostogų, be poilsio, dirbdami savaitgaliais, kad sistema veiktų – ir ta sistema yra gyva, mes ją nuolat tobuliname, mes prie jos sėdime. Ir tas pasakymas, kad jūs kažko nepadarėte, kažkas neveikia – mus skaudina. E.sveikata yra mūsų sukurtas kūdikis, jei jį iš mūsų paims, aišku, mes negalėsime priešintis, bet mums tai bus pakankamai skaudu“, - posėdyje teigė A.Bagdonavičius.
Praėjusį trečiadienį Registrų centro darbuotojai gavo antrą šaltą dušą sužinoję, jog nuo pat pradžių buvo aišku, jog ši įstaiga, kaip e.sveikatos tvarkytoja, yra tik laikina. „Po dviejų ankstesnių bandymų sukurti vieningą e.sveikatos sistemą, kai niekas iš sveikatos apsaugos sistemos nesutiko tapti sistemos tvarkytoju, buvo ieškoma institucijos, kurios turimi žmogiškieji ištekliai, technika ir infrastruktūra ženkliai prisidėtų prie e.sveikatos sistemos sukūrimo ir kuri prisiimtų atsakomybę už techninę projekto dalį. Tokia institucija tapo Registrų centras. Apie dalyvavimo E. sveikatos projekte laikinumą išgirdome pirmą kartą konferencijos metu“, - sakė A.Bagdonavičius.
Vienas klausiamas
L.S. klausia medikų, ar e.sveikatai perėjus į Valstybinės ligonių kasos rankas, gydymo įstaigų medikai noriau ir aktyviau ja naudosis?
Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys:
- Sunku pasakyti, kai nežinai, kaip bus ateityje. Praktiškai visa informacinė sistema su didžiule duomenų baze buvo Registrų centre. Jeigu visa tai persikels į Valstybinę ligonių kasą, negaliu pasakyti, ar nuo to bus geriau, ar blogiau. Bet gydytojai, kurie rašė elektronines formas, ir dabar jas rašo. Kalbant apie e.sveikatos funkcionalumą, elektroninis receptas – tik labai maža didžiulio Boingo lemputė, kuri mirksi ir į ją kažkodėl visi žiūri. Svarbesni dalykai yra elektroninė ligos istorija, kad būtų duomenys suvedami ne į popierinį variantą, o tai reiškia, šabloninių formų pildymas, laboratoriniai tyrimai, radiologiniai vaizdai, išrašų siuntimai - viskas būtų elektroninėje ligos istorijoje. O elektroninis receptas yra labai mažytė dalelė visos e.sveikatos, tačiau kažkodėl visuomenė kalba tik apie jį.
Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Janina Galiauskienė:
- Reikia lukterėti, ar kas nors pasikeis į gerąją pusę, nes dabar e.sveikata yra visai nepatogi ir dažnai stringanti. Jeigu pagerėtų ir nestrigtų, gal pasikeistų požiūris ir medikai ja naudotųsi labiau. Nežinau, ar pasikeitęs šeimininkas daug ką lems, bet tikiuosi, kad e. sveikata patobulės, nes ją dar reikia tobulinti. Pagrindiniai trikdžiai - įvairūs nepatogumai ir ribotas greitis. Kartais užstringa, sustoja sistema, sutrukdo gydytojo darbą, nes ypač dabar mūsų šeimos gydytojai yra labai apkrauti, pacientų turi daug. Jeigu sistema veiktų labai greitai ir sklandžiai, gal ir pagreitintų darbą, nes dabar jį mums tik sulėtina.
Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Žilinskienė:
- Mes dirbame ne per Registrų centrą. Tai gal tiems, kurie dirbo per Registrų centrą, galbūt kas nors ir pasijuto. Mes esame projekte su universitetine Klaipėdos ligonine, kaip ir dauguma krašto įstaigų. Su e. sveikatos sistema viskas yra gerai, bet ji turėtų tobulėti. Naudotis ja yra sunku, atima daug laiko. Kartais būna taip, kad neveikia, tai sėdi ir negali pasirašyti, nes kažkas užstrigo. Vėlgi reikia atsispausdinti popierinį variantą, kol pacientai neturi elektroninių kortelių. Gydytojams, kurie dirba su šia sistema, iš tikrųjų atima daug darbo laiko ir sveikatos, bet jie nesiskundžia. Kaip sakiau, sistema nėra tobula, ją reikia palengvinti, padaryti patogiau naudojama. Tai yra daugiau techniniai dalykai. Pavyzdžiui, kai tu suvedinėdamas ir aprašinėdamas paciento būklę turi daug kartų kartoti, grįžti, įtvirtinti informaciją – tai bereikalingi dalykai, kurie atima daug laiko ir tada pacientui mažai skiri dėmesio.
Tik skaičiai
Pirmas etapas:
2005 metas pradedamas įgyvendinti e.sveikatos projektas
Pinigai: Pirmoji stambi finansinė injekcija e.sveikatos sistemai diegti skirta Pasaulio banko. Tuomet ji vadinosi „Nacionalinė elektroninė sveikatos sistema“, arba NESS-1.
Antras etapas:
Pirmam bandymui prisvilus atsirado naujas projektas NESS-2.
Pinigai: šio projekto įgyvendinimo metu, jau remiamo ES struktūrinės paramos fondų, iki 2008 m. buvo sukurtos informacinės sistemos didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose.
9 836 232 tiek eurų, buvo išleista šiems dviem etapams, kurie kaip paaiškėjo perkelti sveikatos apsaugos paslaugas į elektroninę erdvę, nebuvo įgyvendinti.
PS. 2008 metais Antikorupcijos komisija dėl e. sveikata projekto įgyvendinimo skaidrumo ir trūkumų atkreipė Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesį bei reikalavo nustatyti kaltus dėl e. sveikata projektui skirtų lėšų iššvaistymo atsakingus asmenis bei paskirti konkretų atsakingą asmenį už projekto trečiojo etapo įgyvendinimą.
Trečias etapas
2011 metais pirmiems dviems bandymams nepasisekus, buvo nuspręsta kurti naują e.sveikatos sistemą.
Tuomet buvo nuspręsta visiškai atsisakyti to, kas buvo padaryta anksčiau, nes rezultatais neįmanoma naudotis, ir kurti naują sistemą. Šiandien šia sistema, apimančia 29 projektus, jau pradėta naudotis, tačiau labai pasyviai, kadangi ji neveikia normaliai, nuolat lūžta, o tai stabdo gydytojų darbą ir kelia pacientų pasipiktinimą.
Pinigai: ES struktūrinių fondų
30 773 359 tiek eurų, skirta dabar veikiančiai e.sveikatos sistema, kuria naudojamasi pasyviai
PS. Dar 2013 metų lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sveikatos apsaugos ministerija, kurdama nacionalinės elektroninės sveikatos sistemą ir 2005 metais sudariusi sutartį su bendrove „Etnomedijos Intercentras“, vėliau nepaisė daugelio sutarties sąlygų, neužtikrino atliktų darbų finansavimo. Dėl šių priežasčių teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, pagal kurią ministerija, be jau iššvaistytų milijonų, dar turėjo sumokėti daugiau kaip 650 tūkst. eurų bendrovei už patirtą žalą. Sudėjus šią sumą su jau anksčiau įmonei sumokėtu avansu, bylinėjimosi išlaidomis, žala valstybei siekė daugiau kaip milijoną eurų.
Ketvirtasis etapas
28 milijonai eurų – tiek šiuo metu reikėtų lėšų ketvirtajam e.sveikatos sistemos plėtros ir įgyvendinimo etapui
PS. Pasak Valstybės kontrolės, prieš pradedant vykdyti ketvirtą e.sveikatos sistemos įgyvendinimo etapą, būtina išanalizuoti padarytas klaidas, užtikrinti normalų jau sukurtų produktų veikimą ir tik tuomet „mesti“ pinigus į naujų projektų plėtrą.
Komentuoti: