LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė tapo Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininke. Pasak naujosios vadovės, spręstinų klausimų, susijusių su farmacijos sektoriumi, yra nemažai ir tikisi savo patirtimi prisidėti prie teisės aktų tobulinimo. „Tiek formuojantys politiką, tiek ją vykdantys dėl geriausių rezultatų pacientams turi siekti kompromisų“, - sako D.Mikutienė.
„Buvau griežta Sveikatos reiklų komiteto pirmininkė, bet visuomet išklausydavo kitų nuomonės. Norint priimti sprendimą reikia pagalvoti ir iš to subjekto pusės dėl kurio tu tą sprendimą priimi“, - sako Dangutė Mikutienė.
Faktas
Lietuvos vaistinių asociacija vienija didžiausias Lietuvos vaistines, kuriose dirba apie 1600 vaistininkų ir 700 farmakotechnikų. Šiuo metu asociacijai priklauso „Eurovaistinė“, „Benu vaistinė“, „Gintarinė vaistinė“ ir „Norfos vaistinė“.
- Pirmos dienos naujose pareigose: kokius darbo prioritetus esate numačiusi, nes pastaruoju metu vaistinėms tenka nemažai iššūkių ir pokyčių?
- Pirmas prioritetas – vaistų kainynas. Kaip žinia, jis dabar skelbiamas kas tris mėnesius. Tiesa, apie jo pokyčius vaistinės kartais sužino praktiškai prieš parą. Maža to, darbo eigoje trūksta ir aiškumo, kokiu teisės aktu vadovautis popieriniu ar elektroniniu, o jo versijos kinta. Taigi naujo kainyno įsigaliojimui turime pasiruošti labai skubiai, o tai nėra gerai. Kitas klausimas - ką daryti su tais vaistais, kuriuos vaistinės privalo turėti pagal patvirtintus sąrašus, bet jie iškrenta iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, pacientai jų nebeperka, nors vaistinės privalomai turėjo jų įsigyti. Pavyzdžiui, kitose šalyse yra praktika, kad vaistų gamintojai susirenka savo vaistus, kurie iškrenta iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Prašome SAM, kad nustatytų tvarkas ir aiškias taisykles.
- Gal yra žinoma, kokius dėl to nuotolius patiria vaistinės?
- Kaip tik šiuo metu yra renkama informacija. Ją susisteminę pateiksime SAM. Jeigu vaistas nebekompensuojamas, pacientai jo nebeperka. Po poros mėnesių vėl pasikeis kainynas, vėl bus iškritusių vaistų. Mano nuomone, tokiu atveju, jei jau yra reglamentuojama vaistinių veikla, turi būti reglamentuojama ir vaistų gamintojų veikla. Žinoma, valstybinės įstaigos nesikiša į verslą, bet kriterijai ir tvarkos, kaip kas veikia, turi būti aiškios visiems rinkos žaidėjams. Tai labai opi problema. Suprantu, kad ir ministerijos specialistams sunku viską sužiūrėti, nes kompensuojamųjų vaistų kainynas paskelbtas jau po naujos tvarkos, bet tikiuosi, kad tolimesnius teisės aktus derinsime sklandžiai. Farmacijos sektorius yra išskirtinai reguliuojamas valstybės, mes esame tik vykdytojai ir labai norėtųsi, kad būtų pagarba ir geriausių sprendimų paieška pacientų labui.
-
Prieš įsigaliojant įvairiems pakeitimas nemažai vaistininkų teigė, kad jų specialybė nuvertinama, o jie daugeliu atveju apkraunami bereikalingu darbu, kas vėliau sukels ir pirkėjų pasipiktinimą. Ar matote, kad naujose pakeitimuose būtų tokių atvejų?
- Tame yra dalis tiesos. Pavyzdžiui, teisės aktuose numatyta, kad jei vaistas skiriamas pirmą kartą, šį klausimą jau vakar svarstėme su ministerijos atstovais, pirkėjui turi būti paduodamas pigiausias variantas. Vadinasi, dabar jau nebeužtenka vaistinėse įdiegtų monitorių, kuriuos, beje, jos įrengė už savo lėšas ir investavo apie 300 tūkst. eurų. Tai didžiulės lėšos. Monitoriuose yra siūlomas pigiausias vaistas. Reikalaujama, kad vaistininkas nueitų į sandėlį, paimtų vaistų pakuotę ar medicininę priemonę, nes šios taisyklės taikomos ir joms, ir padėti ant prekystalio pirkėjui. Tačiau jei pacientui pasiūlytas variantas netiks, vaistininkas turės viską nunešti į sandėlį ir internetinė erdvėje ieškoti pigiausio varianto. O vieningos oficialios duomenų bazės, kur būtų skelbiama tokia informacija apie pigiausius vaistus, nėra. Kiek tai laiko užtruks? Pasekmės liūdnos – ilgės pacientų eilės, kils nepasitenkinimas aptarnavimo kokybe, bei panaikinta teise pasirinkti vaistą. Kuo kaltas vaistininkas, kad taip valdžia sugalvojo? Šiuo atveju manau, kad farmacijos specialistai apsunkinami bereikalingu darbu. Žinoma, daugelis dalykų yra susiję ir su e.sveikata, kuri, ne paslaptis, kol kas kelia nemažai problemų.
- Kaip manote, ar politinė Jūsų karjera ir faktas, kad praėjusioje kadencijoje vadovavote Seimo Sveikatos reikalų komitetui, padės, ar, priešingai, pakiš koją derantis su ministerija dėl verslo?
- Farmacijos sritis yra labai jautri, čia reikalingi sisteminiai sprendimai, nes viskas yra labai susiję: ir e.sveikata, ir pigiausio vaisto pardavimas , ir farmacijos specialistų darbo sąlygos, kompensuojamų ar nekompensuojamųjų vaistų pardavimo taisyklės, paciento teisė rinktis ir kt. Daug gilinausi į šią sritį dirbdama sveikatos reikalų komitete, nes, kai buvau komiteto pirmininkė, priėmėme farmacijos įstatymą, kurį derinome su ES teise, buvo labai svarbus etapas, vėliau sekė tokie projektai kaip vienos ligos kelias, kuomet kiekviena liga buvo analizuojama socialiniais ir ekonominiais aspektais paciento naudai. Yra daug dedamųjų dalių ir čia reikia pamatuotų bei ramių sprendimų, nes tikslas – vienas: kad sistema kuo geriau funkcionuotų paciento labui, o ne taip, kaip dabar bandoma daryti viską prievartinio brukimo principu. Nebelieka teisės pasirinkti, net ir kalbant apie nekompensuojamus vaistus. Norėtųsi, kad sistema veiktų sklandžiai. Tai buvo sunkus kelias, kurį praėjau ir įgijau daug patirties, kurią panaudosiu dabar. Norint priimti teisingą sprendimą, reikia pagalvoti ir iš to subjekto pusės, dėl kurio tu tą sprendimą priimi.
- Tai ko reikia, kad šiuo atveju bendras valstybės ir vaistinių tikslas - patenkintas pacientas - būtų pasiektas?
- Turi būti rasti kompromisai ir žaidimo taisyklės - aiškios ir teisingos visiems. Tada tikrai laimės pacientai. Nes dabartinėje situacijoje farmacijos specialistai tampa, atsiprašau už tokį palyginimą, bet jis labai iliustratyvus, kaip „sugertukai“ , kurie privalo be savo tiesioginio darbo dar ir išklausyti visų nepasitenkinimų iš pacientų dėl naujų tvarkų, kainų ir t.t. O žmogus juk ne iš džiaugsmo ateina į vaistinę pirkti vaistų. Labai norėtųsi, kad farmacijos specialistai nebūtų apkraunami bereikšmiais dalykais. Juk sprendimus, kaip turi veikti farmacijos sektorius, priima ministerija, o ne farmacijos specialistai.
Komentuoti: