- Kaip vertinate pateiktą valstybės audito išvadą, jog šalyje nėra savižudybių prevencijos strategijos?
- Visiems, kurie bent kiek domisi savižudybių prevencija Lietuvoje, akivaizdu, kad tai nėra Vyriausybės prioritetas. Tai atsispindi ir valdžios, kuri daug metų neskyrė savižudybių prevencijai finansavimo, sprendimuose. Negana to, kad neskyrė finansavimo, dar užsakė Valstybės kontrolės tyrimą ir metus valstybės tarnautojai dirbo aiškindamiesi, ar tikrai šiai sričiai nebuvo skirtas finansavimas.
 
Dirbo metus, parengė ataskaitą ir dabar jau tikrai žino, kad joks finansavimas nebuvo skirtas. Tai aš pavadinčiau cirku ir pasišaipymu, nes užtenka paklausti ministerijos ir peržiūrėti biudžetą. Nereikia jokių audito ataskaitų ir metus laiko trunkančio tyrimo patvirtinti dar kartą tai, ko iš tiesų nepadarei. Vietoj to, kad spręstume problemą, skiriame resursus auditams ir analizėms, o ne konkretiems veiksmams, kurie galėtų sumažinti savižudybių skaičių Lietuvoje.
 
- Valstybės auditoriai taip pat nustatė, kad Lietuva neturi ir tinkamo lygmens institucijos, kuri koordinuotų savižudybių prevenciją šalies mastu... 
- Institucija buvo sukurta - tai Savižudybių prevencijos biuras, kuris yra visiškai bedantis. Jis neturi finansavimo, kuris jam galėtų suteikti erdvės veikti. Su tais darbuotojais niekas rimtai nesiskaito ir jų balsas yra visiškai negirdimas. Aš nemanau, kad savižudybių problemą išspręstų dar vienos institucijos įsteigimas.
 
Seime sukūrėme Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją. Mes renkamės pakankamai dažnai, svarstome klausimus ir siūlome įvairius sprendimus. Bet pagrindiniai sprendimai vis dėlto turi ateiti iš ministerijos pusės. Sveikatos apsaugos ministerija turi ištraukti pirštą ir pagaliau ką nors imti daryti tuo klausimu.
 
- Sakoma, kad tereikia kurti darbo vietas ir savižudybių problema savaime išnyks. Sutinkate?
- Dalis apologetų kalba, kad reikia kurti darbo vietas ir savižudybių skaičius mažės. Bet pasižiūrėkime į istoriją: Sibire darbo vietų nebuvo, o gyvenimo sąlygos - itin sunkios, bet žmonės nesižudė. Kaip ir Pasaulio sveikatos organizacija sako, - ne čia yra šaknys ir ne taip savižudybių problemos turėtų būti sprendžiamos.
Iš esmės turi būti sukuriamas algoritmas, nutaikytas į tris labai konkrečias visuomenės grupes, stengiantis joms padėti. Tai - žmonės, kurie galvoja apie savižudybes, žmonės, kurie mėgino nusižudyti ir kurie nusižudė, bet jų prislėgti artimieji nesulaukia pagalbos.
 
- Ką daryti, kad psichologinė pagalba poliklinikose būtų prieinama?
- Atlikau tyrimą kartu su „Vaikų linijos“ savanoriais, skambindamas į poliklinikas ir klausdamas: žinote, aš netekau mamos, tėčio, man labai sunku, norėčiau gauti skubią emocinę pagalbą. Beveik visose Vilniaus poliklinikose buvo atsakyta: ateik po mėnesio arba užsirašyk pas psichiatrą, arba tai yra mokama paslauga. Dar kas yra labai svarbu, kad šiuo metu psichologų paslaugos apmokamos pagal priregistruotųjų skaičius ir, jeigu ateina daugiau žmonių gauti psichologinės pagalbos, poliklinikai yra nuostolis, nes už papildomą atėjusį žmogų įstaiga negauna apmokėjimo. Labai svarbu kalbėti apie keičiamą apmokėjimą, kad poliklinikos būtų motyvuotos teikti psichologinę pagalbą.
 
Po mėginimo nusižudyti ir savęs žalojimo žmonės patenka į ligoninę, kur daugumai tiesiog sutvarstomas riešas, išplaunamas skrandis ir jie yra paleidžiami namo. Bet žmogus išeina lygiai tokios pat klaikios psichologinės būklės, kokios jis pateko į gydymo įstaigą. Mano vertinimais, aštuoniasdešimt devyniasdešimt procentų yra paleidžiama po mėginimo žalotis. Viena problemų ta, kad nėra psichosocialinio vertinimo. Vadinasi, nėra budinčio psichologo, psichiatro, kuris galėtų įvertinti suicidinę riziką.
 
Tais atvejais, kai rizika yra aukšta, jie keliauja į Vasaros gatvę ar Naująją Vilnią. Patikėkite, nuvažiavęs ten tu stipresnis neišeini. Hospitalizavimas yra didelė trauma. Mes vis dar neturime laikinos globos, kur žmonės išgyvendami krizę galėtų praleisti kelias dienas, atsigautų, jiems būtų sudaryta individuali pagalbos programa. Tarptautinė pažangios medicinos strategija sako, kad maksimaliai gydyti reikia pirminiame – poliklinikų - lygmenyje, nes ligonio hospitalizavimas yra be galo brangi infrastruktūra.
 
O ilgesnio laikotarpio bendruomeninis gydymas yra efektyvesnis ir pigesnis. Pasirašėme susitarimą su Valstybine ligonių kasa, kad ligoninės apie šiuos asmenis, kurie mėgino žudytis, informuoja Vilniaus poliklinikas. Šios automatiškai jam skambina ir bando susisiekti.

- Psichikos ligos - ne gripas. Tokius asmenis turbūt itin sunku prakalbinti? 
 - Man atrodo, kad turime mažinti savižudybių stigmą ir parodyti, kad nebijome apie tai kalbėti. Aš pats netekęs tėčio ėjau nuo psichiatro prie psichiatro, psichologų, visuomenės sveikatos specialistų, ministrų sakydamas: ką darome? Kai kur man vis pasiūlydavo paskaityti knygą „Sielvartas po savižudybės“. Pradėjau skaityti, bet ji manęs „neužkabino“ – parašyta prieš penkiolika metų, Danijoje. Sakiau, kad reikia lietuviškos istorijos. Paskelbiau internete, kad renku istorijas. Psichiatrai, psichologai sakė, kad labai gerai, jog atsiras tokia knyga, bet neatsiras tokių, kurie kalbės neanonimiškai. Mano bei kitų nuostabai buvo anšlaginis susidomėjimas, kuomet žmonės rašė ir vis dar dabar teberašo, kad nori dalyvauti šiame projekte ir papasakoti savo istoriją neanonimiškai. Ta knyga jau užbaigta ir kaip tik ją atiduodu į spaustuvę. Kovo pabaigoje ji bus pristatyta visuomenei.

---

Dosjė
2002–2004 m. Sidnėjaus universitete įgijo ekonomikos ir finansų bakalaurą.
2002–2004 m. Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas, „Cushman & Wakefield“, Sidnėjus, Australija.
2004–2006 m. projektų vadovas, įmonių ir turto valdymo strategijos konsultantas, Cushman & Wakefield, Londonas, Didžioji Britanija.
2006–2008 m. investicinės bankininkystės finansų patarėjas, „Barclays Capital“, Londonas, Didžioji Britanija.
2008–2012 m. premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2012 m. individuali veikla, įmonių įsigijimų ir susijungimų konsultantas, nepriklausomas valdybos narys.
2013–2014 m. šešėlinės Vyriausybės finansų ministras.
2013–2014 m. „World Economic Forum“, „Global Shapers“ tinklo Lietuvoje steigėjas.
2015 m. dalyvavo Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose į Vilniaus mero postą.
2016 m. laimėjo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!