Trumpalaikius širdies veiklos sutrikimus jau galima pastebėti bet kuriuo paros metu net neišeinant iš namų. Tai leidžia Vilniaus universiteto mokslininkų sukurtas ritmometras. Vienas jo kūrėjų profesorius Laimutis Telksnys (86 m.) įsitikinęs, kad prietaisas ne tik padėtų sumažinti ankstyvų mirčių dėl širdies ligų skaičių, bet ir sutaupytų brangaus gydytojų laiko ir sveikatos priežiūrai skirtų lėšų.
Kartu su kolegomis įrenginį širdies ritmui matuoti sukūręs Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorius Laimutis Telksnys įsitikinęs, kad toks prietaisas ne tik padėtų sutaupyti brangaus gydytojo laiko, bet ir lėšų. „Pacientą laikyti ligoninėje brangiai kainuoja. O išleisti jį gydytis ambulatoriškai paskiriant tokį elektroninį stebėjimą būtų saugu“, – sakė profesorius.
Suteiks daugiau informacijos
Nedidelis prietaisas, kuriame įmontuotas siųstuvas ir kompiuteris, aplink krūtinę juosiamas diržas su elektrodais ir mobilusis telefonas – tai viskas, ko reikia širdies ritmui matuoti.
„Nė neįtarsi, kad žmogus jį užsidėjęs, o nauda – didžiulė“, – sakė akademikas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorius Laimutis Telksnys, demonstruodamas ritmometrą.
Duomenis apie širdies ritmą „užrašo“ išmanusis telefonas, toliau jie keliauja į saugyklą. Pasiųsti juos galima iš bet kurio pasaulio taško, kur veikia mobilusis internetas.
„Šis prietaisas leidžia širdies veiklą stebėti nuolat tiek žmogui užsiimant kasdiene veikla, intensyviai dirbant, tiek miegant. Ritmogramos suteikia gydytojui daugiau vertingos informacijos, kompiuteryje patogiai parodomas bendras širdies veiklos vaizdas“, – aiškino L.Telksnys.
Įprastai širdies veiklai tirti naudojamos elektrokardiogramos, tačiau, pasak mokslininko, jų metu užfiksuoti trumpalaikius širdies veiklos sutrikimus yra sudėtinga: „To padaryti apskritai gali nepavykti. Niekada nežinai, kada tie sutrikimai pasirodys. O per parą susidaro per šimtą tūkstančių širdies tvinksnių ir juos fiksuojant ištisai tuos pertrūkius įmanoma pastebėti.“
„Galima sakyti, kad kardiograma parodo gedimą „variklyje“ – pačioje širdyje, o ritmograma padeda įvertinti, ar gerai „variklis“ traukia į kalną“, – vaizdingai lygino profesorius. - Pavyzdžiui, išbandę prietaisą jau pastebėjome, kad kai žmogus dirba aktyviai, trumpaliakiai sutrikimai nefiksuojami, o jų atsiranda tik miegant. Tokie duomenys gali suteikti daugiau informacijos apie paciento būklę.“
Padėtų gelbėti gyvybes
L.Telksnys įsitikinęs, kad toks prietaisas ne tik padėtų sutaupyti brangaus gydytojo laiko, bet ir lėšų. „Pacientą laikyti ligoninėje brangiai kainuoja. O išleisti jį gydytis ambulatoriškai paskiriant tokį elektroninį stebėjimą būtų saugu“, – sakė profesorius.
Pagal širdies ir kraujotakos sistemos ligas Europos Sąjungoje esame vieni pirmaujančių, insultas ar infarktas ištinka vis jaunesnius žmones. Naudojant ritmometrą galima būtų tiek geriau pasirūpinti profilaktika, tiek galbūt laiku padėti užkirsti kelią didesnei nelaimei.
Pavyzdžiui, planuojama, kad ateityje, užfiksavus širdies ritmo sutrikimus, telefonas pats galėtų įspėti žmogų pailsėti arba informuoti, kada išgerti vaistų. „Širdies ritmas gali parodyti, kada nustojo veikti širdžiai skirti vaistai, ar išties reikėtų pakartoti jų dozę“, – pastebėjo L.Telksnys.
Kitu atveju galėtų automatiškai būti iškviesta greitoji pagalba. „Galimybės labai didelės. Tik reikia ir toliau dirbti“, – sakė mokslininkas.
Dar laukia kardiologų išbandymo
Praėjusių metų pabaigoje sukurto prietaiso idėja buvo pastebėta dar prieš šešerius metus Paryžiuje vykusioje inovatyvių technologijų renginyje. Jau tada mokslininkai teikė projektą paramai gauti, tačiau visgi viską teko pirkti iš savo kišenės.
„Juk naudojant tokį prietaisą pasijustų reali, o ne deklaruojama sveikatos profilaktikos nauda, nereikėtų daugiau pinigų skirti žmogų jau gydant vėliau. Galvojame vėl projektą rengti, bet jei jų rašymu užsiiminėsi, neliks laiko svarbesniems darbams...“ – kalbėjo mokslininkas.
Nors aparatas jau veikia, jį dar reikia išbandyti gydytojams ir praeiti procedūras, reikiamas medicininei įrangai įregistruoti. L.Telksnys mano, kad pirmieji bandomieji darbai bus pradėti šiemet, bendradarbiaujant su VUL Santariškių klinikų kardiologais.
„Kaip tik dėl to kitą savaitę vėl susitiksime su profesoriumi Audriumi Aidiečiu. Problema, kad gydytojams dar trūksta žinių, kaip skaityti ritmogramą“, – pastebėjo mokslininkas.
Pasak jo, dabar laukiantis kitas etapas – padaryti interpertatorius, kurie atsakytų į tam tikrus gydytojų suformuluotus klausimus, pateiktų jiems patogia forma.
Nors patį prietaisą be problemų galima įsigyti parduotuvėje, dar reikia padirbėti su programine įranga – specialią programėlę padaryti plačiau prieinamą.
Kraujagysles valys nanorobotai
Lietuvos interneto krikštatėviu vadinamas mokslininkas, prieš penkiasdešimt metų prognozavęs išmaniųjų telefonų ir interneto atsiradimą, tuo metu užsiminė ir apie asmenines sveikatos stebėjimo sistemas.
„Ritmometrą ir galima laikyti to pradžia. Šis prietaisas, jei kažkas būtų negerai su širdimi, galės tiesiog balsu informuoti žmogų arba perduoti signalą gydymo įstaigai.
Technologinė medicinos pažanga ir vystysis tokia linkme – žmonės galės tiesiog dėvėti kompiuterinę įrangą, kuri padės fiksuoti įvairių sistemų veiklą visiškai netrikdant kasdienio gyvenimo“, – kalbėjo L.Telksnys.
Jo manymu, robotizacija neišvengiamai paveiks mediciną. „Jau po kokių dešimties metų galėtų atsirasti mažiukai, praktiškai nematomi robotai, kuriuos bus galima su švirkštu įleisti į kraujagyslę, kad jie pašalintų aterosklerotines plokšteles. Arba į smegenis – kad suklijuotų kokius jų „laidelius“, – ateities medicinos vizija dalijosi mokslininkas.
Tarp kitko
L.Telksnio vadovaujamas projektas LIEPA („Lietuvių šneka valdomos paslaugos“) regos negalią turintiems žmonėms kompiuterio balsu skaitomas tekstas leidžia naudotis kompiuteriu.
Profesoriaus ir kolegų sukurtas kompiuteris (sintezatorius) buvo panaudotas
tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ pristatytame interaktyviame spektaklyje „Remote Vilnius“, kuomet spektaklio dalyviai po Vilnių vaikščiojo per ausines klausydamiesi kompiuterio šnekamų pasakojimų.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: