Mokslininkų bendruomenė: kalbos apie moterų diskriminaciją – mados reikalas

Gintarė Kaminskienė
2015-07-24
Kol švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė su kitų šalių ministrais diskutuoja apie lyčių lygybę mokslo srityje, šalies mokslininkų bendruomenė gūžčioja pečiais. „Kalbėti apie moterų diskriminaciją – mados reikalas, reiktų labiau koncentruotis į žmogaus kompetencijas ir žinias, o ne į jų paskirstymą pagal lytį“, – sako jie.
Mokslininkų bendruomenė: kalbos apie moterų diskriminaciją – mados reikalas
Prieš dvejus metus iš visų tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, 48,6 procento buvo moterys. Tačiau vis dar didesnė dalis vadovaujančių mokslo srities pareigų priklauso vyrams.

Nori įveikti stereotipus
Antradienį, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė dalyvavo Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos neformalios konkurencingumo tarybos posėdyje. ES šalių ministrai, atsakingi už mokslinius tyrimus, diskutavo, kaip užtikrinti lyčių lygybę Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir apie būtinybę skatinti sąžiningumą atliekant mokslinius tyrimus.
„Dažnai pasitaiko, kad vien lyčių lygybės klausimo iškėlimas yra suvokiamas kaip feministinių idėjų sklaida. Tai sukelia negatyvią visuomenės reakciją. Tik įveikę šį stereotipą, galėsime išvengti šališkumo vertinant skirtingos lyties asmenų mokslinę veiklą ar skiriant darbuotojus į vadovaujamas pareigas“, – įsitikinus A.Pitrėnienė.
Pasak ministrės, kiekviena šalis ir net kiekviena įstaiga, turėtų pačios aktyviai ieškoti joms tinkamiausių lyčių lygybės užtikrinimo būdų. Siekiamų tikslų nustatymas, nors ir veiksminga priemonė, tačiau ne visada tinka nedidelėse akademinėse bendruomenėse arba tuomet, kai institucijos galimybės investuoti į mokslinius tyrimus yra ribotos.
 

Problema dėl vadovų
Lietuva rekomendacijas mokslo ir studijų institucijoms dėl lygių moterų ir vyrų galimybių užtikrinimo patvirtino šių metų pradžioje.
Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas anksčiau buvo išreiškęs susirūpinimą šalies profesine ir sektorine darbo rinkos segregacija pagal lytį bei mergaičių ir moterų konsultavimo stoka netradicinio profesinio pasirinkimo ir karjeros galimybių tematika. Komitetas rekomendavo imtis konkrečių priemonių siekiant panaikinti vertikaliąją ir horizontaliąją darbo rinkos išskirstymą pagal lytį.
Prieš ketverius metus Lietuva pagal moterų, einančių A lygio akademines pareigas, skaičių buvo paskutinė ES (Lietuvoje – 2 procentai, ES – 7 procentai), o nustatytas „stiklinių lubų“ indeksas, kuris rodo sunkumus moterims gauti aukščiausio lygio pareigas mokslo ir studijų sistemoje, Lietuvoje buvo vienas didžiausių ES (Lietuvoje – 2,96, ES – 1,8).
Tiesa, buvo pastebėta, kad Mokslinėje veikloje moterų skaičius artėja prie vyrų skaičiaus. Prieš dvejus metus iš visų tyrėjų, turinčių mokslo laipsnį, 48,6 procento buvo moterys. Tačiau vis dar didesnė dalis vadovaujančių mokslo srities pareigų priklauso vyrams.

 
Komentarai
 Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas prof. Dainius Haroldas Pauža:

- Negi manote, kad tam, kuris nori padaryti mokslinę - akademinę karjerą, yra kokių nors kliūčių dėl lyties? Pavyzdžiui, medicina – ten dauguma moterų. Visgi, jei jau taip nutinka, kad dauguma moterų, o į vadovus išstumiamas vyras, negalima atmesti ir psichologinių niuansų. Žinote, tai kartais būna tarsi stabilumo garantas.

Tačiau apskritai, man kartais susidaro įspūdis, kad kai kurios temos yra „išspaudžiamos“ į paviršių tik tam, kad kas nors turėtų veiklos. Be to, Lietuvoje į mokslą veržiasi ne keturiasdešimt į vieną vietą, o vienas. Tuomet tik džiaugiesi ir visaip rūpiniesi, kad žmogus ten būtų kuo ilgiau. Tad, mano nuomone, tikrai kalbėti apie diskriminaciją mokslo srityje – labiau mados reikalas. Svarbiausia yra kokybė ir lygis. Mokslinėje veikloje dažnai dirbama komandose, o kur jau kur, bet šioje srityje tikrai niekas nežiūrės, ar tu moteris, ar vyras.
Tiesa, yra mokslo šakų, kur tradiciškai dominuoja moterys, yra, kur vyrai. Tendencijos kartais keičiasi. Pavyzdžiui, veterinarija. Anksčiau atrodė vyriška specialybė, o dabar, kur benuvažiuosi – visur dirba moterys.
Galų gale, paimkime Seimą, aukščiausią vadovybę – ar galima sakyti, kad Lietuvai būdinga moterų diskriminacija?
 
Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Basys:


- Lyčių lygybė medicinoje ir kitose mokslo srityse – skirtingi dalykai. Medicinoje gi moterų mokslininkių turime, ko gero, daugiausia. Daugeliui klinikų, universitetų katedrų vadovauja moterys.
Žinoma, moteriai mokslininkei šiek tiek sunkiau. Pripažinkime, galbūt tam tikrose specialybėse, jei renkamasi iš dviejų specialistų, turinčių tokias pat žinias ir gebėjimus, dažniau pasirenkami vyrai. Pavyzdžiui, chirurgija – sunkus darbas, tenka ilgai stovėti. O teorinėse srityse problemų dėl lyčių diskriminacijos iš viso, mano manymu, nėra.
Ko gero, visose srityse galima sutikti vyrų, kurie turi tam tikrų, galbūt net diskriminuojamų įsitikinimų apie moteris. Tačiau bendra situacija, mano nuomone, tokia, kad ryškios diskriminacijos dėl lyties šalies mokslo pasaulyje nėra.
 
Lietuvos mokslininkų sąjungos vicepirmininkė ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė:

- Lyčių lygybės teisių situaciją mokslinėje srityje būtina keisti tik ten, kur gali būti įžvelgiama diskriminacija lytiniu pagrindu. Bet, mano nuomone, neprieinant iki absurdiškumo, kai, tarkime, pusę Seimo reikia „užsodinti“ moteriškos lyties atstovėmis, nes taip numato lyčių lygybės reglamentas. Taip, gyvenimas sparčiai keičiasi ir moterys įgauna tokių „vyriškų“ kompetencijų ir kartais pralenkia ir vyrus. Nors dar prieš kelis dešimtmečius vyrai būtų pasijuokę, pamatę moterį, pavyzdžiui, vadovaujančią statybų įmonei.
Studijavau statybos inžineriją ir iki šiol sieju gyvenimą su šia profesija ir žinau, apie kokią diskriminaciją kalbama. Bet jeigu moteris yra pakankamai kompetentinga savo srities atstovė, visos diskriminacijos pasibaigia, kai tik ji pradeda kalbėti. O vėliau yra ir dar labiau gerbiama, nei bet kuris tos „vyriškos“ srities specialistas - vyras. Tačiau, manau, kad tai, bent jau kol kas, daugiau yra išimtys, negu taisyklė.
Jeigu vyrai turi ir daug metų turėjo daugiau kompetencijos vienoje ar kitoje srityje, tai kodėl mes turime dirbtinai siekti kartais nepakankamai kompetentingų moterų dalyvavimo toje veikloje? Manyčiau, kad koncentruotis reiktų labiau į žmogaus kompetencijas ir žinias, o ne į jų paskirstymą pagal lytį.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Šuo su breketais – nauja odontologų kasdienybė

    Sakoma, koks šeimininkas – toks ir šuo. Stebint prastus Lietuvos gyventojų dantų būklės rodiklius, augintinių burnos problemų komentuoti nebereikia. Veterinarijos gydytoja odontologė Ernesta Vercinskaitė-Pagojė sako, kad net 90 proc. šeimininkų augintinių burnos bėdų nepastebi ir pagalbos kreipiasi per vėla...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Titaniko“ II ateitis: fiasko ar bravo?

    „Titanikas“ II gali sukurti taiką. Šis gali tapti taikos laivu visoms pasaulio valstybėms“, – sako ekscentriškasis australų verslininkas Clive Palmeris. Pastarasis savųjų planų sukurti istorinio tragiško likimo laivo repliką nepamiršo. Jis prisimena ne tik romantinę Džeko ir Rouzės ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris