Tai nurodoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte. Ministerija tikisi, kad dėl to padidės mažiausias pajamas gaunančių žmonių perkamoji galia, tačiau tuo pačiu pripažįsta, kad augs infliacija, blogės kai kurių įmonių finansinė padėtis.  
„Priėmus šį nutarimą, bus padidinti mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų atlyginimai, padidės jų perkamoji galia, (...) jaunimui gali būti sunkiau patekti į darbo rinką, gali sulėtėti nedarbo lygio mažėjimas, pablogėti nelabai pelningų įmonių finansinė padėtis, pakils prekių ir paslaugų kainos“, – rašoma ministerijos parengtame nutarime.
 
Minimalusis valandinis atlygis, dabar siekiantis 2,45 euro, nuo sausio turėtų didėti 18 centų iki 2,63 euro, o realiai išaugs iki 3,39 euro.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu biudžetinėse įstaigose yra apie 36 tūkst. darbuotojų, kurių darbo užmokestis nesiekia 430 eurų, todėl kitų metų valstybės biudžete MMA didinimui reikės 13 mln. eurų.
Trišalė taryba praėjusią savaitę ji bendro sprendimo nepriėmė, todėl galutinį sprendimą priims ministrų kabinetas. Ministerija Trišalei tarybai pradžioje siūlė MMA didinti nuo 400 iki 420 eurų, vėliau – iki 430 eurų.
Profsąjungos siūlė minimalią algą didinti iki 430 eurų, o nuo liepos – iki 450 eurų, darbdavių atstovai teikė dvi nuomones: didinti MMA iki 420 eurų ir diferencijuoti pagal regionus.
 
Pernai Trišalė taryba nusprendė, kad MMA turi būti 45-50 proc. vidutinės algos, o konkretus santykis bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui, tačiau turės išlaikyti 45-50 proc. ribą. Lietuvos bankas gegužę pasiūlė, kad MMA turėtų didėti 20 eurų – iki 420 eurų – tai yra 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Šių metų sausį MMA buvo padidinta 20 eurų iki 400 eurų. 
Nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas reglamentuoja, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. 2018 metų liepą minimalią algą gavo apie 47,7 tūkst., o mažiau nei minimalią algą – apie 99,6 tūkst. darbuotojų, skelbė ministerija.