Pagražinta statistika savivaldybėse, nutylint problemas šeimose, kad nereikėtų iš jų paimti vaikų, per mažai socialinių darbuotojų apsilankymų, socialinių globėjų, lėšų ir palaikančios komandos trūkumas. Tai tik kelios savivaldybių pagalbos šeimoms spragos, kurias įvardijęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis siekia, kad savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai priklausytų ne savivaldai, o ministerijai.
„Kai kurie vaiko teisių apsaugos skyriai dirba gerai, bet reikia bendrų standartų, nepriklausomo balso“, – įvertino L.Kukuraitis.
„Baisiausia, kad vaiko balsas nebuvo išgirstas“, – kalbėdamas per Seime vykusį Savižudybių prevencijos komisijos svarstymą pabrėžė ministras.
Jis patvirtino, kad yra gavęs ženklų apie savivaldybių pastangas nepaimti iš nesaugių vaikams šeimų „per daug“ vaikų. Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojai yra prisipažinę nesantys laisvi priimti tokius sprendimus, nes bandoma mažinti institucinių globos namų skaičių, o globėjų, kurie galėtų laikinai priglausti galimai sumuštus, neprižiūrėtus vaikus, dar per mažai.
Reaguojant į keturmečio nužudymą, ketinama centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą, tai įgyvendinti norima iki liepos mėnesio. Pagal šį planą vaiko teisių apsaugos skyriai taptų pavaldūs nebe savivaldybėms, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai arba kuriai nors jos kuruojamai įstaigai. Ministro nuomone, tai padėtų pritaikyti socialiniams darbuotojams vienodus vertinimo kriterijus, taikyti vienodus algoritmus dirbant su šeimomis, reaguojant į vaikų skriaudimo atvejus. Taptų griežtesnės ir darbo su šeimomis tvarkos.
„Kai kurie vaiko teisių apsaugos skyriai dirba gerai, bet reikia bendrų standartų, nepriklausomo balso“, – įvertino ministras.
Kalbėdamas su Alfa.lt apie Vaiko teisių apsaugos skyrių darbą, L.Kukuraitis sakė, kad, centralizavus juos, specialistai galės organizuoti daugiau prevencinių vaikų paėmimų iš šeimų tokiais atvejais, kai yra rimtų įtarimų apie jiems kylančias grėsmes. „Bet jeigu mes tik paimame vaiką iš šeimos ir su ja nieko nedarome, tai nekeičia situacijos.
Labai daug vaikų paimsime iš šeimų ir neturėsime, kur jų padėti. Griežtindami Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą, paraleliai turime sukurti komandas, kurios vaiko paėmimo metu labai intensyviai, po porą trejetą kartų per dieną, diagnozuotų šeimos situaciją, sukurtų planą. Jeigu matosi, kad koreguojasi, po kurio laiko vaiką grąžintų“, – aiškino ministras.
Pasak L.Kukuraičio, tam būtina turėti daugiau socialinių globėjų, kurie galėtų laikinai pasirūpinti iš nesaugios aplinkos paimtais vaikais.
„Socialiniai darbuotojai daugeliu atvejų irgi yra palikti vieni tokiame kompleksiškai sudėtingame lauke, dėl to norisi, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų specialistų komandos, į kurias jie galėtų remtis. Neretai trūksta ir kvalifikacijos, kompetencijos, resursų – nes daugeliu atvejų labai riboti kelionės resursai nuvažiuoti į tolimą seniūniją ir ten dirbti.
Šiuo metu socialinių darbuotojų padaugėjo, kiekvienam darbuotojui tenka iki dešimties šeimų, ir tai jau sudaro sąlygas dirbti intensyviau. Bet jeigu jie neturi instrumentų nustatyti smurtą, skurdo, rizikos lygį ir numatyti paslaugas, tada tas darbas, ar turi dešimt, ar dvidešimt šeimų, lieka tas pats – tikrinimo, o ne socialinės pagalbos, darbas“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Situacija turėtų gerėti, nes neseniai priimtas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas sudaro sąlygas kelti socialinių darbuotojų ir kitų su probleminėmis šeimomis dirbančių specialistų darbo užmokestį. „Reikia žiūrėti, ką galima optimizuoti net ir šioje srityje, o, iš kitos pusės, ir skirti lėšų, nes bendrai socialinei sričiai mes Lietuvoje skiriame trečdaliu mažiau negu Europos Sąjungos vidurkis. Aišku, kad socialinių problemų, neskirdamas lėšų, neišspręsi“, – konstatavo L.Kukuraitis.
Daugeliu atvejų, pasak jo, šeimose Vaiko teisių apsaugos skyriaus nukreipimu apsilankę socialiniai darbuotojai atlieka tik stebėsenos ir „paprotinimo“ funkciją. Ir netgi centralizavus sistemą tai nesikeis. Ministras pripažino, kad stebėti šeimų elgesį nepakanka, ypač jeigu susiduriama su priklausomybėmis. „Sveikatos specialistai turėtų keliauti kartu (į šeimas – aut. past.) ir diagnozuoti“, – svarstė ministras, manantis, kad šeimos elgesiui stebėti ir pagalbai jį keisti būtina komanda.
Kėdainių savivaldybėje vaikų žūčių, po kurių paaiškėja specialistų darbo trūkumai, įvyksta jau antrą kartą. Pernai sausį du mažamečiai neišgyveno tėvo įmesti į šulinį Saviečiuose, šiemet ketverių vaikas galimai sumuštas iki mirties. Savivaldybių, kuriose panašių tragedijų gali pasikartoti, yra ir daugiau.
„Yra daug savivaldybių, kuriose matome sunkumų, bet norisi pasidžiaugti tomis, kurios gerai tvarkosi: Utenos savivaldybė, Kaunas šiuo metu skiria daug lėšų, kad atsirastų socialinių globėjų. Yra ir labai problemiškų, ir jų gana daug. Deja, mūsų kompetencija savivaldos lygmenyje tinkamai organizuoti darbą su šeima ir užtikrinti vaiko teises yra labai ribota. Dėl to ir daromas tas centralizavimo darbas. Aš pats labai pasitikiu savivalda ir esu už decentralizavimą, pasitikėjimą bendruomene, tačiau šiuo atveju negalime kitaip elgtis“, – sakė L.Kukuraitis.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: