Referencinis centras – vienas 
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė paaiškino, kad kurti dviejų referencinių centrų nežadama. „Kauno klinikose neplanuojama kurti naujo referencinio centro, čia būtų atliekama iki 20 operacijų per metus ir tik tokių, kurioms nereikalingas donoras“, – atsakė ministrė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Alma Monkauskaitė susirūpino Santariškių klinikų pajėgumais ir ar atliekamų operacijų skaičius tenkina poreikius. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per metus atliekama 180-200 tokių operacijų ir tai visiškai tenkina poreikį, bet turi būti sudaroma galimybė tinkamai pasirengti ir Kauno klinikų specialistams.
 
Abi klinikos pasirengusios
Ministrės teigimu, neverta kvestionuoti ligoninių pasirengimo, nes tiek Vilniuje, tiek Kaune jau yra išplėtota tam tinkanti infrastruktūra. Būtinybę kurti papildomą onkohematologijos rezidentūros mokymo bazę mini ir LSMU Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius. Profesoriaus nurodytais duomenimis, į specialią įrangą jau investuota 1,7 milijonai eurų.
Sulaukęs kritikos, kad pinigai leidžiami dar negavus leidimo naujai veiklai, patikslino, kad naujasis priestatas, kuris atsiėjo beveik 17 milijonų eurų, skirtas ne tik kaulų čiulpų transplantacijoms, bet ir kitoms paslaugoms.
R.Šalaševičiūtė ragino susirinkusiuosius nebekelti klausimų dėl teikiamos 2015-2025 metų transplantacijos programos, kuri yra patvirtinta. „Programa jau svarstyta su nevyriausybinių organizacijų atstovais, specialistais, jai buvo pritarta kolegijoje. Jeigu mūsų sudaryta kolegija yra nekompetentinga, tada aš nežinau, kas ir begalėtų pritarti,“ - argumentavo ministrė, prisipažindama, kad kai kurių klausimų svarstymas pernelyg užsitęsęs.
„Aš gal pernelyg agresyviai pasakysiu, bet neurochirurgija ir transplantacija mūsų ministerijos vadovybei ir specialistams jau nusibodo“, - prisipažino R.Šalaševičiūtė.
 
Svarbu licenzijuoti
Santariškių klinikų Hematologijos centro vadovas Laimonas Griškevičius priminė, kad dabartinė programa pasikeitė nuo pirminės. Pernai dirbusi komisija pasiūlė tuometiniam ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui kitokius principus. Pagrindinis tikslas – sukurti refencinius centrus, kur būtų taikoma pažangiausia šiuolaikinė medicinos praktika, atliekamas mokslo tiriamasis darbas, mokymai. „Dėl šių nuostatų sudaryta komisija sutarė vieningai. Tada buvo patvirtintas pasiskirstymas tarp skirtingų centrų. Tai atlikta vadovaujantis nuostata, kad tose įstaigose, kur yra įdiegta infrastruktūra, turėtų būti plėtojama veikla“, – kalba prof. L.Griškevičius. Taip pat atkreipė dėmesį, kad programa buvo pasirašyta tuometinio ministro, bet siekiant atidaryti naują kaulų čiulpų transplantacijos centrą Kaune, pakeista.
„Svarbiausia yra paslaugų kokybė, o ji yra užtikrinama licenzijavimo principu. Tačiau taip yra, kad teisės aktai Lietuvoje nenumato licenzijavimo kaulų čiulpų transplantacijai, numato tik organų transplantacijai“, – pastebėjo L.Griškevičius.
Reaguodama į pastabą, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją iki birželio 1 d. nustatyti licenzijavimo tvarką kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugai teikti. Taip pat komitete nutarta pritarti ministerijos 2015-2025 metų transplantacijos programoje išdėstytam transplantacijų paslaugos plėtros principui, plėtoti paslaugas koncentruotai jau egzistuojančiuose centruose. Raginama nekurti naujų transplantacijos centrų ir neskaidyti tarp jų teikiamų paslaugų.
 
Komentaras
Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė:

- Mūsų bendrijoje – tūkstantis žmonių, iš kurių trečdaliui yra atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Mano pačios vyrui prieš šešerius metus atlikta tokia operacija. Kai su ja susiduri ir žinai, kad medikas yra atlikęs šimtus tokių operacijų, jautiesi saugus. Mes, pacientai, manome, kad šiandien Lietuvoje antro kaulų čiulpų transplantavimo centro tikrai nereikia. Tai, ką aš girdžiu, yra ambicijos, bet žmogus turėtų būti aukščiau už jas.