Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad yra parengtas gydymo įstaigų, kurias palies optimizavimas, juodraštinis sąrašas, Tiesa, jis – už devynių užraktų, kad „nekiltų pykčių“. Bet per savaitę pasklido tiek gandų, kiek gi ligoninių liks, jog vargu ar išvydus tikrąjį bebus įmanoma konstruktyvi diskusija.
Atsakymų nesulaukė
„Žinau, kokių atsakymų norite, bet šiandien jų pateikti negaliu“, - į klausimus dėl gydymo įstaigų optimizavimo tarptautinės konferencijos „Lietuvos sveikatos sistemos efektyvumas ir tvarumas“ metu atsakinėjo sveikatos apsaugos ministras A.Veryga. Tiesa, paminėjo faktą, kad šaliai visiškai užtektų 41 ligoninės vietoj dabar esančių 66.
„Atrodo, kad patys dar nežino ką daryti. O kai viskas neaišku, tai š... ir bus“, - taip keli gydymo įstaigų vadovai reagavo į ministro paaiškinimus. Mat trokštamų atsakymų taip ir neišgirdo, tik aptakius pasiteisinimus esą ligoninių tinklo sąrašas preliminarus, jis pirma turi būti aptartas aukštesniu lygiu, nes kai per anksti ką nors pasakai, kyla daug pykčio.
Vis dėlto pranešus žinią, jog Vyriausybė pritarė gydymo įstaigų optimizavimo planui, būtų kur kas vertingiau mesti visas kortas ant stalo. Mat dabar sklando begalė gandų. Beje, ir tarptautiniai ekspertai sakė, jog sprendžiant sveikatos sektoriaus problemas itin svarbi aiški komunikacija.
Ministras sako, kad iki liepos mėnesio planą aptars su kolegomis politikais frakcijoje, jei bus sutarimas, eis į viešas diskusijas. Kai tik buvo pranešta žinia, jog Vyriausybė pritarė siūlomam gydymo įstaigų tinklo optimizavimui, dalis gydytojų sveikino ministeriją su šiuo žinginiu. Tiesa, džiaugsmo buvo daugiau didžiuosiuose miestuose. Rajonuose dirbantiems gydytojams ir slaugytojoms lieka tik giliai įkvėpti ir laukti... Šie sako besijaučią kaip šuns penkta koja – nežino, ar po pusmečio turės darbą ar ne.
Gydymo įstaigų vadovai neprieštarautų pertvarkai, jei tik būtų daugiau aiškumo. Dabar gi girdi tik tai, kad paslaugos pacientams bus saugesnės. Vadinasi, dabar jos visos nesaugios? „Gydymo įstaigų vadovai objektyviai supranta situaciją, tačiau ruošiantis optimizavimui reikia viską gerai įvertinti. Teko girdėti, kad dalis periferijos gydymo įstaigų virs slaugos ligoninėmis, vadinasi, neliks aktyvaus gydymo. Planas gal ir neblogas, bet skubotas. Periferijoje prieinamumas ambulatorinių antrinio lygio paslaugų nepakankamas. Senyvo amžiaus žmonėms sudėtinga tiek dėl amžiaus, tiek ir susisiekimo nuvykti į centrus. Todėl paslaugų prieinamumas gali dar suprastėti.
Manau, kaip tik periferijoje turi likti optimalus aktyvaus gydymo kiekis – ambulatorinė chirurgija, dienos stacionaro chirurgija, taip pat dienos terapinės lovos, kad žmonės gautų kvalifikuotą pagalbą ir, jei yra būtinybė, tuomet juos pervežti į centrus. „Išjungus“ regionuose aktyvų gydymą kils problemų“, - samprotauja Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Vilniaus Centro poliklinikos vadovas Kęstutis Štaras.
„Infrastruktūros optimizavimo klausimą reikia vertinti visapusiškai. Mes, vadovai, tikrai neprisiimame atsakomybės už sumažintą gydymo įstaigų skaičių ar jų pavertimą slaugos ligoninėmis. Aišku, būsim kaltinami, kad priešinamės, bet dabar vadovai bus dėl visko kalti...“ - sako Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Vilniaus Centro poliklinikos vadovas Kęstutis Štaras.
Skubotos reformos veda į...
Savaitės pradžioje ir Konkurencijos taryba paskelbė, jog optimizavimo planas kol kas atrodo diskriminacinis. „Konkurencijos tarybos nuomone, priėmus įstatymo pataisas, valstybinėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms būtų suteikiama pirmenybė teikti aktyviojo gydymo paslaugas, o valstybiniam įstaigų tinklui nepriklausantys ūkio subjektai būtų diskriminuojami, nes jie minėtas paslaugas galėtų teikti tik tuo atveju ir ta apimti, kurios negalės užtikrinti valstybinės įstaigos“, – teigė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Vyriausybės patvirtintose pataisose, kurios toliau bus svarstomos Seime, numatoma, kad sveikatos apsaugos ministras tvirtina nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų bei biudžetinių įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų prioriteto tvarka būtų sudaromos su tinkle esančiomis įstaigomis.
Dr. K.Štaras teigia, jog viską bandome spręsti priešingai nei kitos Europos šalys. Jei dabar svetur ekspertai kalba, kad reikia mažinti stacionarios slaugos lovų skaičių, nes tai - labai brangi paslauga, ir teikti daugiau ambulatorinės slaugos paslaugų, mes darome atvirkščiai.
„Negalime tiesiog prikurti slaugos ligoninių ir po truputį globos funkcijas perkelti sveikatos sektoriui. Visų pirma reikia peržiūrėti ambulatorinių ir dienos stacionaro paslaugų įkainius. Juos gerokai padidinus hospitalizacijų rodikliai tikrai sumažėtų. Dabar įkainiai - neadekvatūs, už stacionarą moka kur kas daugiau. Peržiūrėjus įkainius situacija išsispręstu savaime. Kitas svarbus momentas, kad šiandien didžiuosiuose centruose didžiulės laukimo eilės, taigi, klausimas ar iš periferijos atvykęs žmogus tikrai gaus savalaikę pagalbą? Taigi, infrastruktūros optimizavimo klausimą reikia vertinti visapusiškai. Mes, vadovai, tikrai neprisiimame atsakomybės už sumažintą gydymo įstaigų skaičių ar jų pavertimą slaugos ligoninėmis. Aišku, būsim kaltinami kad priešinamės, bet dabar vadovai bus dėl visko kalti...“ - sako dr. K.Štaras.
Gydymo įstaigų vadovai pripažįsta, kad kol situacija sveikatos sektoriuje neaiški, sunku į regionus prisikviesti jaunimą. Šis nebūdamas tikras, ar po kelių mėnesių ta ligoninė apkritai veiks, renkasi darbą didžiuosiuose miestuose arba emigruoja. Dr. K.Štaras įžvelgia ir dar vieną problemą. Tvyrant nežinomybei, į periferijos gydymo įstaigų vadovų konkursus nelabai yra kandidatų. Su tuo sutinka ir savivaldybių merai, mat daugeliu atveju skelbiant konkursą tenka rinktis iš vieno kandidato. Pasak K.Štaro, tam įtakos turi nežinomybė ir vadovų atlyginimai, kurie šiandien yra mažesni už gydytojų. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas atviras - dalis dabartinių vadovų svarsto grįžti į medicinos praktiką, o ne vadovauti ligoninei.
Vienas klausimas
Kad atsirastų teisinis pagrindas optimizuoti gydymo įstaigų tinklą, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų tapti gydymo įstaigų dalininkė. Taip esą visos reformos judėtų paprasčiau ir aiškiau. L.S. teiravosi savivaldybių merų, kaip jie vertina tokį žingsnį?
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis:
- Valdymo prasme būtų ženkliai lengviau, jei ligoninės būtų pavaldžios ne tik savivaldybėms, bet ir ministerijai. Bet ar nuo to pasikeis suteikiamų paslaugų įkainiai, ar padidės kvotų skaičius, kuris gaunamas iš teritorinių ligonių kasų. Jei šie klausimai nepajudės iš vietos, situacija apskritai gali būti sunkiai pajudinama. Gali galvoti, kad optimizuojant tinklą paslaugas įmanoma sutelkti į vieną ar kitą vietą, bet iš principo reikia pripažinti faktą, kad įkainių klausimas šiuo metu yra svarbiausias.
Galbūt po gegužės mėnesio matysime šiek tiek pozityvesnę situaciją. Vis dėlto, jei į suteikiamų paslaugų įkainius nebus įtraukiami amortizacijos, įrangos įsigijimo ir daugelis kitų aspektų, vien tik dalinininko atsiradimas vargu ar atneš teigiamų pokyčių. Savivaldybės yra pakankamai investavusios į savo gydymo įstaigas, todėl klausimas dėl dalininko nėra toks paprastas.
Kaip meras dėl Plungės ligoninės jaučiuosi saugus: įstaiga yra pakankamai optimalios struktūros, gali paslaugas teikti tinkamai.
Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius:
- Ministerijai tapus gydymo įstaigos dalininke sustiprėtų jos pačios įtaka priimant sprendimus. Tame, manau, nieko blogo nėra, juk savivaldybės, tiek įsigyjant, tiek atnaujinant įrangą ar prašydami paramos ir įvairiausių sprendimų, dažnai kreipiasi pagalbos į ministeriją. Todėl šiai tapus dalininke atsirastų didesnis jos pačios interesas spręsti vienas ar kitas problemas. Taip pat ji turės prisiimti ir didesnę atsakomybę.
Sprendimai, manau, bus priimami diskutuojant, o ne nuleidžiant iš viršaus. Tarkim, susitarti kelioms savivaldybėms dėl galimo gydymo įstaigų optimizavimo sunku. Kiekviena jų turi poziciją ir opoziciją, prie kurios tenka derintis. O rezultatas? Jokio, nes vieningos nuomonės nėra. Tokiu atveju ministerija gal pagelbėtų.
Kalbant apie ligoninių optimizavimą, gal nesiimčiau visko spręsti visos šalies mastu. Paleisčiau pilotinį projektą viename ar kitame regione, kad būtų įsitikinta, ar numatyta vizija realybėje gali veikti.
Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka:
- Apie tai esame girdėję ir anksčiau, bet juk dažnai sakoma, jog reikia duoti daugiau laisvės savivaldai. Kalbant apie Vilkaviškio ligoninę, savivalda yra nemažai prisidėjusi, kad pagerintų tiek pastatą, tiek jo vidų. Dalyvaudami įvairiuose projektuose sugebame sutaupyti lėšų, kad ligoninė dirbtų nenuostolingai. Mano nuomone, jei įstaiga dirba nenuostolingai, ji turėtų egzistuoti taip, kaip yra dabar, - be papildomo dalininko. Svarbu, kad savivalda turėtų daugiau laisvės priimant sprendimus.
Aš pasitikiu Vilkaviškio medikais ir galiu garantuoti, kad jų teikiamos paslaugos saugios. Sudėtingesnius atvejus sprendžia medikų konsiliumai. Be to, reikia nepamiršti, kad kiekvienas rajonas turi savus iššūkius. Tarkim, pas mus yra gana dideli atstumai iki kitų gydymo įstaigų: iki Marijampolės - trisdešimt kilometrų, iki Kauno - aštuoniasdešimt. Tad nuvykimo kaštai pas gydytojus žmonėms būtų dideli, todėl mes, kaip savivaldybė, esame išsikėlę tikslą pagalbą užtikrinti čia.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: