Faktas
Nuo liepos gydytojams ir slaugytojams bus didinamas darbo užmokestis iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) asignavimų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo lėšų.

---

 
Gera žinia, bet…
Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, jog nuo liepos gydytojams ir slaugytojoms atlyginimai didės 8 procentais. „Pastaruoju metu vėl pastebime gydytojų ir slaugytojų emigracijos didėjimą. Kas mus gydys ateityje – ieškant atsakymo į šį ir kitus su sveikatos paslaugų prieinamumu susijusius klausimus, akivaizdu, kad gydytojų ir slaugytojų atlyginimas nepakankamas ir didėja nepakankamai sparčiai“, - teigė A.Veryga, pridūręs, jog nuo liepos taip pat bus didinamas universiteto lygmens ligoninėse teikiamų paslaugų apmokėjimo įkainis.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas teigė, jog tai - labai teisingas žingsnis, mat universitetinėse ligoninėse gydomi patys sunkiausi pacientai ir tam reikia gerokai daugiau lėšų. Ministras gi akcentuoja, jog ypač didelis atlyginimų atotrūkis tarp rajoninių ir universiteto lygmens ligoninių medikų darbo užmokesčio susidaro pastarųjų nenaudai. Kodėl taip yra, paaiškinimas esą paprastas – aukščiausio lygio ligoninėse taikomi naujausi, brangūs gydymo metodai, reikalingi vaistai, tyrimai, jos vykdo referencinių tinklų funkcijas, moko būsimuosius gydytojus. Visa tai „suvalgo“ gaunamas lėšas ir atlyginimams išteklių lieka mažiau negu rajoninėse ligoninėse. Susidaro ženklus atlyginimų skirtumas – universitetų klinikų gydytojai gauna 300-400 eurų mažiau negu regioninių ligoninių gydytojai.
 
Nėra strategijos
Sutinku, kad universitetinių ligoninių medikai kasdien susiduria su sudėtingais ligų atvejais, ekstrinėmis situacijomis. Tačiau kalbant su rajoninių ar regioninių gydymo įstaigų vadovais dažnai girdi sakant, jog paslaugoms užtikrinti jiems trūksta gydytojų. Tam, kad pastaruosius prisiviliotų, siūlomi ir didesni atlyginimai nei didmiesčiuose, ir butai. Deja, net ir šioms vilionėms pasiduoda ne kiekvienas. Atrodytų keista, kad jauni medikai vietoj to, jog dirbtų Lietuvoje renkasi Vokietijos, Olandijos ar kitos Europos šalies dažniausiai nedidelio miestelio gydymo įstaigą. Kodėl? Ar vien tik dėl atlyginimo?
 
Gydymo įstaigų vadovai teigia, jog priežastis - ne tik pinigai. Daug svarbiau - neužtikrintumas dėl ateities. Mat vykdant jau ketvirtąją restruktūrizavimo tiek rajoninės, tiek regioninės ligoninės atsidūrė nežinomybėje, nes teigiamų paslaugų apimtys vis mažėja, o aiškios vizijos, kokia ateitis jų laukia, nėra. Prieš kelias savaites Seimo narė ekonomistė Ingrida Šimonytė teigė, jog net su palyginti kaimyninėmis šalimis sveikatos apsaugai skiriame daugiau lėšų, tačiau pagal pasiektus rezultatus gerokai nusileidžiame šalims, šiai sričiai skiriančioms mažiau lėšų.
 
„Vadinasi, neefektyviai valdome turimas lėšas ir neturime aiškios strategijos. Dažnai akcentuojame, jog yra per daug lovų. Vadinasi, reikia rimtos reformos su aiškia vizija ir strategija, priešingu atveju, turėsime ir penktą, gal net ir aštuonioliktą gydymo įstaigų restruktūrizavimo etapą, tačiau situacija mažai pasikeis“, - teigė I.Šimontytė.

---

Vadovų nuomonė
VšĮ Ant­akal­nio po­li­kli­ni­kos va­do­vas Eval­das Na­vic­kas:

- Jau da­bar eg­zis­tuo­jan­tis di­fe­ren­ci­juo­tas ap­mo­kė­ji­mas už su­tei­kia­mas pa­slau­gas, bus dar la­biau di­fe­ren­ci­juo­ja­mas. Lie­tu­vo­je ato­trū­kis tarp pa­si­turi­mai gy­ve­nan­čių­jų ir vargs­tan­čių­jų yra di­džiu­lis. Da­bar tą pa­tį no­ri­ma pa­da­ry­ti ir su gy­dy­mo įstai­go­mis. Aš nie­ko prieš, kad ge­ri spe­cia­lis­tai bū­tų sau­go­mi, kad jie ne­iš­vyk­tų, bet pa­si­ren­ka­mas ke­lias ne vi­sai tei­sin­gas. Ma­no nuo­mo­ne, ver­tė­tų at­lik­ti iš­sa­mes­nę ana­li­zę. Pa­vyz­džiui, am­bu­la­to­ri­nės tiek ant­ri­nio, tiek ir tre­ti­nio ly­gio pa­slau­gos, ku­rios iš prin­ci­po sa­vo ap­im­ti­mi yra iden­tiš­kos, tu­rė­tų bū­ti ir ap­mo­ka­mos vie­no­dai.
 
Su­tin­ku, kad su­dė­tin­gos pro­ce­dū­ros, ku­rios rei­ka­lau­ja di­des­nių in­ves­ti­ci­jų, tu­rė­tų bū­ti ap­mo­ka­mos di­des­niais įkai­niais, bet tai ne­tu­rė­tų bū­ti da­ro­ma, kaip pla­nuo­ja­ma da­bar - vi­soms tre­ti­nio ly­gio pa­slau­goms pri­tai­ky­ti di­des­nį ko­e­fi­cien­tą.  Be to, ma­tau ir dar vie­ną ne­įver­tin­tą niu­an­są. Ar iš­ties vi­sos tre­ti­nio ly­gio pa­slau­gos yra to ly­gio? Ma­nau, kad šiuo at­ve­ju, pa­si­ren­kant pa­tį pa­pras­čiau­sią bū­dą kai­no­da­rai keis­ti, da­ro­ma mil­ži­niš­ka klai­da. 
 
Molėtų ligoninės vyriausiasis gydytojas Vaidotas Grigas:

- Emigruoja žmonės ne iš Vilniaus ar Kauno, o iš rajonų. Tai - didžiausia bėda. Bet jei ir toliau regionuose bus naikinama infrastruktūra, įskaitant gydymo įstaigas, emigracija dar labiau padidės. Pagal pastaruosius ministerijos žingsnius akivaizdu, kad liks trijų miestų Lietuva. Yra užuominų, kad visos mūsų sveikatos sistemos bėdos kyla dėl mažųjų ligoninių. Esą būtent jos „suryja“ daugiausiai lėšų.
 
Bet jei pažiūrėtume, kiek iš tikrųjų kainuoja jas išlaikyti, pamatytume, kad tikrai taip nėra. Kitas klausimas, ar tikrai tos didžiosios universitetinio lygio ligoninės neturi iš ko didinti atlyginimų. Geriausiai tai parodytų metinės ataskaitos, kuriose pamatytume, ar jos metus baigia su pliusu ar su minusu. Didžiosios įstaigos naudojasi, kaip ir per televiziją buvo neseniai pasakyta, tuo, jog dirbti universitetinėje ligoninėje yra garbė, net ir už mažesnį atlyginimą.
 
Nuspręsta didinti paslaugų įkainio koeficientą tretinio lygio ligoninėms. Bet įkainis jų teikiamų paslaugų ir taip didesnis. Bet dabar tretinio lygio ligoninėms, teikiančios ir antrinio lygio paslaugas, pavyzdžiui, gydytojo kardiologo konsultaciją, kurią lygiai tokią pačią teikia ir į Molėtus atvykstantis gydytojas iš tos pačios universitetinės ligoninės, bus apmokama brangiau, o Molėtuose - pigiau. Kodėl? Sako, išleidžia labai daug lėšų mokymui, bet gydytojams rezidentams, kurie dirba universitetinėse ligoninėse atlyginimus moka ne ligoninė, bet ministerija, o stipendiją - universitetas. Vadinasi, universitetinės ligoninės turi nemažai papildomos nemokamos darbo jėgos.
 
Pavyzdžiui, slaugytojos universitetinėse ligoninės gauna dviem šimtais eurų daugiau. O kalbos apie trijų keturių šimtų eurų skirtumus tarp atlyginimų nelabai atitinka tikrovę. Statistika - žiaurus mokslas, kaip patogiau, taip ir parodai. Taip, gal gydytojų atlyginimai universitetinės ligoninėse - šiek tiek mažesni. Tačiau, kad specialistas atvažiuotų dirbti iš kito miesto, ar važinėtų kasdiena, tarkim, iš Vilniaus į Molėtus, jis turi gauti didesnį atlyginimą, nes jam vien kelionė kainuoja apie tris šimtus eurų. Taip ir susidaro tas skirtumas.
 
Šilutės ligoninės vyriausias gydytojas Darius Steponkus:

- Gera žinia ta, kad bus didinami darbo užmokesčio dydžiai, tačiau praėjusių metų patirtis tą džiugią žinią šiek tiek temdo. Pernai taip pat buvo numatyta, kad darbo užmokestį ir slaugytojoms, ir gydytojams buvo numatyta padidinti aštuoniais procentais, bet realybė pasirodė kitokia. Iš pažadėtų aštuonių procentų padidinus paslaugų įkainį gavome tik keturis, o likusią dalį atlyginimų kėlimo turėjome dengti iš gydymo įstaigos rezervų. Žinoma, tą pripažįsta ir ministras, tai neturėtų būti tik vienkartinis toks padidinimas. Ir, žinoma, tos lėšos iš niekus neatsiranda. Vadinasi, ir paslaugų įkainis turi atitinkamai didėti.
 
Dabar viešojoje erdvėje aptariami pateikti skaičiai, kad universitetinėse ligoninėse medikai uždirba trimis ar keturiais šimtais eurų mažiau, gal nėra visai tikslūs. Neneigiu, kad universitetinio lygio ligoninėse suteikiamos sudėtingesnės paslaugos bei tyrimai, tad ir iš reikalaujama medikų daugiau. Bet didinat tik tretinio lygio įstaigų įkainio koeficientą susipriešinami medikai. Mokėmės juk visi vienodai, turime vienodas licencijas, žinoma, funkcijos skirtingos. Tačiau nei universitetinės ligoninės galėtų gyvuoti be rajoninių ir regioninių, nei pastarosios galėtų plėtoti veiklą be universitetinių. Mano įsitikinimu, teisingiausias kelias būtų didinti pačius įkainius. 

---

Tarp kitko
Po krizės pradėjus didinti medikų atlyginimus šiuo metu vidutinis gydytojų darbo užmokestis siekia apie 1400 Eur, slaugytojų – 730 Eur neatskaičius mokesčių. SAM mano, kad to neužtenka tam, jog gydytojai būtų motyvuoti dirbti Lietuvoje, galėtų skirti pakankamai dėmesio pacientams, turėtų laiko ir lėšų kvalifikacijai kelti.