Mindaugas Būta: „Esu demokratiškas žmogus“

Jūratė Mazajeva
2014-09-15
Nuo vidurvasario Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) direktoriaus pareigas eina valstybės tarnybos konkursą laimėjęs klaipėdietis Mindaugas Būta (39 m.), kuris vadovaujamos darbo patirties įgijo dirbdamas Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje prie SAM ir eidamas Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo direktoriaus pareigas.
Mindaugas Būta: „Esu demokratiškas žmogus“
„Kadangi darbą pradėjau vasarą, turėjau laiko į viską įsigilinti, pasiruošti metų pabaigoje prasidėsiančiam svarbiam darbų etapui – sutarčių pasirašymui“, - sako Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Mindaugas Būta.

- Papasakokite apie save. 
- Gimiau ir užaugau Klaipėdoje. Vilniaus universitete baigiau Medicinos ir Ekonomikos fakultetus. Dirbau farmacijos įmonėse, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje. Vilniuje praleista 18 metų. Nepaisant, jog sostinėje ėjau aukštas pareigas ir buvau vertinamas ne tik kolegų, ilgėjausi gimtojo miesto. Į uostamiestį sugrįžau laimėjęs konkursą Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo direktoriaus pareigoms užimti. Kraujo donorystė man artima sritis, kadangi nuo studijų laikų esu kraujo donoras.      
Prieš tapdamas Klaipėdos TLK direktoriumi, po puse etato dirbau Klaipėdos medicininėje slaugos ligoninėje medicinos gydytoju ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Medicinos technologijų katedros lektoriumi. Norėjosi naujų iššūkių ir didesnio užimtumo, galimybės panaudoti visas žinias ir gebėjimus – nuveikti ką nors naudingo Klaipėdos krašto žmonėms. Todėl iškėliau kandidatūrą į Klaipėdos TLK direktoriaus vietą. Konkursas buvo rimtas ir konkurentų netrūko, į antrąjį etapą patekome dviese.
Tėvai nuo mažumės įskiepijo darbštumą ir užsibrėžto tikslo siekimo. Jie man yra pavyzdys. Mama – vaistininkė, tėtis – inžinierius. Esu vedęs, turiu du vaikus. Šeima yra visa ko pagrindas. Rūpinamės savo sveikata, propaguojame sveiką gyvenimo būdą.
 

- Kokia buvo darbo pradžia Klaipėdos TLK?
- Kolektyvas, iš viso 52 darbuotojai, sutiko gerai – sakė, kad labai laukė naujo direktoriaus. (M.Būtos pirmtakas A.Bumblys buvo atleistas pernai spalio 16 d. už šiurkštų tarnybinį pažeidimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nevykdymą. Atleidus direktorių, iki šių metų liepos 7 d. Klaipėdos TLK laikinai vadovavo S.Galdikienė. – aut. past.).  
Jaučiu didelį kolektyvo palaikymą, esame kaip viena komanda. Kai darbuotojai geri, nepriekaištingai atlieka savo darbą, tuomet ir direktoriui gerai.
Esu demokratiškas žmogus – suprantantis ir sugebantis rasti kompromisą bet kokioje situacijoje.  
Kadangi darbą pradėjau vasarą, turėjau laiko į viską įsigilinti, pasiruošti metų pabaigoje prasidėsiančiam svarbiam darbų etapui – sutarčių pasirašymui. Yra nemažai naujovių. Viena jų – veikiantys klasteriai, kurie pasiteisino ir davė gerų rezultatų. Šios paslaugos bus išskirtos kaip prioritetinės, tad gydymo įstaigos gali tikėtis ir geresnio apmokėjimo.
Klaipėdos TLK zonai priklauso Klaipėdos ir Tauragės apskritys, tačiau sutartys yra pasirašomos su visos Lietuvos medicinos įstaigomis, kuriose gydomi mūsų krašto gyventojai. Mat pacientai turi teisę rinktis. Bus pasirašyta apie 300 sutarčių su gydymo įstaigomis dėl teikiamų paslaugų apmokėjimo.
Vadinamasis bazinis paciento krepšelis, kurį kompenuoja Ligonių kasa, „keliauja“ ne tik po Lietuvą, bet ir ES šalis ir ne tik Europos valstybes. Pas mus bazinės kainos yra ženkliai mažesnės nei senbuvėse ES šalyse, tačiau paslaugų kokybė yra tokio pat aukšto lygio.
 
- Ką galite pasakyti apie Klaipėdos sveikatos priežiūros sistemą? 
- Kalbant apie stacionarinių paslaugų kokybę, Klaipėda nenusileidžia nei Vilniui, nei Kaunui. Uostamiesčio ligoninėse dirba daug aukščiausios kvalifikacijos įvairių sričių specialistų. Tačiau minusas tas, kad pagal gyventojų skaičių Klaipėdos ligoninėse yra per didelis stacionaro lovų skaičius.
Manau, kad laikui bėgant ši problema išsispręs savaime, nes vis labiau populiarėja dienos stacionaro paslaugos, kurios yra patogios ne tik dirbantiems žmonėms, bet ir ligoninėms labiau finansiškai apsimoka.

Pirminei sveikatos priežiūrai, o ypač prevencinių programų vykdymui, ne tik uostamiestyje, bet ir visoje Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio.
Mano, kaip vadovo, vienas esminių veiklos prioritetų - ankstyvosios ligų diagnostikos skatinimas per Ligonių kasos finansuojamas prevencines programas. Kalbant apie profilaktinį sveikatos patikrinimą, kiekvienas mūsų kartą per metus turi teisę tai atlikti, tai yra pasidaryti elementarius kraujo ir kitus tyrimus. Tačiau ne visi žmonės pasinaudoja šia galimybe.
„Liūto“ dalis sveikatos apsaugai skiriamų lėšų tenka ligoms gydyti ir pasekmėms šalinti. Kad daugėja sergančiųjų, yra kompleksinė problema. Labai svaru paties žmogaus suvokimas, kaip jis turi gyventi: rūkyti, vartoti alkoholį, tai yra save žaloti, ar propaguoti sveiką gyvenseną ir gerai jaustis. Kad visuomenė būtų sveikesnė, ligonių kasos prisideda per prevencines programas, kurios yra ir bus skatinamos finansiškai.
Aktyviai vykdant prevencines programas ženkliai sumažėtų sergančiųjų sunkiomis ligomis, kai reikalingas stacionarinis gydymas, kuris brangiai kainuoja valstybei.   
 

- Ar prieš pasirašydami sutartis su gydymo įstaigomis bendrausite gyvai su vadovais, organizuosite susitikimus prie apskrito stalo? 
- Tik kilus neaiškumams, nes galiu būti ne taip suprastas. Dabar yra griežtos apmokėjimo metodikos, pagal kokius kriterijus skaičiuojamos sutartinės sumos. Pavyzdžiui, dienos chirurgija skatinama, stacionarizavimas - ne. 
 
Dosjė
1992-1999 m. – studijos Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, suteikta medicinos gydytojo kvalifikacija.
2000-2005 m. – studijos Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, suteiktas Verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnis.
Mindaugas Būta vadovaujamos darbo patirties įgijo dirbdamas Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje prie SAM ir eidamas Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo direktoriaus pareigas.
2011-2014 m. – VšĮ Klaipėdos medicininės ligoninės medicinos gydytojas.
Nuo 2012 m. – Klaipėdos universiteto (KU) Biomedicinos mokslų srities Ekologijos ir aplinkotyros krypties doktorantas, KU Sveikatos mokslų fakulteto Medicinos technologijų katedros lektorius.
Nuo 2014 m. liepos 7 d. – Klaipėdos TLK direktorius.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Erkės pabudo alkanos ir piktos

    Erkės šiemet ankstyvos, piktos ir alkanos, sako entomologai. Pastarųjų metų statistika rodo, kad gyventojai į raginimus pasisaugoti nereaguoja – pernai užfiksuotas erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejų pikas. Kaip jo išvengti šiemet?

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Suriebėjusios kepenys bus gydomos vaistu

    „Pagaliau liga bus ne kontroliuojama dietomis ir mankštomis, bet gydoma vaistais“, – skelbiama amerikiečių žiniasklaidoje. Milijonai nealkoholinio steatohepatito (NASH) liga sergančių amerikiečių sulaukė pirmojo patvirtinto vaisto „Rezdiffra“, padėsiančio išvengti kepenų cirozės ir nepakank...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris