- Kaip sutikote žinią, jog būtent jums yra patikėtos Migracijos departamento direktorės pareigos?
- Man be galo malonu, kad mane įvertino ir patikėjo, jog aš galiu vadovauti Migracijos departamentui ir „atlaikyti“ tokią milžinišką atsakomybę. Šioje srityje dirbu nuo universiteto baigimo laikų. Tai - man be galo įdomus ir iššūkių kupinas darbas.
 
- Tik apšilus naujame poste, jūsų lauks rimtas iššūkis – priimti nustatytą pabėgėlių skaičių Lietuvoje...
- Tai bus milžiniškas valstybinis projektas, nes į pabėgėlių integracijos procesą įsitraukia daug institucijų. Pirmiausia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, paskui nevyriausybinis sektorius, galų gale užsieniečių integracija iš dalies turi užsiimti ir savivaldybės.
Migracijos departamentas vykdys fizinį pabėgėlių perkėlimą ir jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą Lietuvoje.
 
- Galbūt esate numačiusi susitikimą su sveikatos apsaugos ministre, jog išsiaiškintumėte, kaip mūsų šalyje bus užtikrinami pabėgėlių sveikatos patikrinimai?
- Kalbant apie medicininę pagalbą, galiu patvirtinti, kad pabėgėlių pirminis sveikatos patikrinimas vyks Graikijoje ir Italijoje, iš kur juos ir atsivešime. Bet pagal mūsų bendras prieglobsčio procedūras, jeigu yra nustatoma, jog į Lietuvą atvykęs svetimšalis turi papildomų poreikių, tuomet yra kviečiami atitinkami specialistai.
Kitaip tariant, pagal poreikį yra užtikrinama būtina sveikatos apsauga, įskaitant ir psichologinę pagalbą.
 
- Žmonės gali turėti baimių: o kas, jeigu kartu su pabėgėliais „atkeliaus“ ir Ebolos virusas?
- Sveikatos patikrinimas, kaip ir grėsmių Lietuvos visuomenei įvertinimas, bus atliekamas dar jiems esant pabėgėlių stovyklose.
Čia tikrai bus atvežami pirminį sveikatos patikrinimą praėję asmenys.
Dėl visuomenės būgštavimų...
Ko nepažįsti, visą laiką bijai arba nerimauji. Tam ir reikia „įeiti į kontaktą“, kad susipažintum su žmogumi, paspaustum jam ranką ir suprastum, kad jis yra toks pats žmogus kaip ir tu. Tiesiog jam gyvenime nepasisekė, nes jo šalyje įvyko karas. Dabar jam reikia pagalbos. Taigi, tikiuosi, kad visuomenė pamatys, jos pabėgėliai nėra siaubūnai, linkintys mums pikto. Jie nori tokio paties gyvenimo kaip ir mes.
 
- Kaip atsirinksite pabėgėlius – pagal tikėjimą, išsilavinimą ar grožį? 
- Bus nustatyti konkretūs nediskriminaciniai kriterijai. Dar negaliu pasakyti, kokie.
Bandysime atrinkti žmones, kurie turi daugiau šansų integruotis mūsų šalyje.
Į Graikiją ir Italiją bus siunčiami Lietuvos atstovai, atliksiantys pirminį asmenų, kurie gali būti perkelti į Lietuvą, identifikavimą. Vyks glaudus bendradarbiavimas su minėtų šalių specialistais.
 
- Autoritetingi psichologų bendruomenės atstovai teigia, esą atsakingose institucijose dirbantys specialistai gali tik paviršutiniškai įvertinti prieglobsčio prašytojų psichikos būklę.
- Mūsų prieglobsčio ekspertai nuolatos kelia kvalifikaciją. Turėkime omenyje, kad pas mus nuolat atvyksta prieglobsčio prašytojai, ir ekspertai mokosi atpažinti, ar asmeniui yra būtina psichologinė pagalba. Specialūs kursai neplanuojami, nes parengti tokius specialistus yra brangus malonumas. Bet Italijoje ir Graikijoje dirbs Europos prieglobsčio paramos biuro deleguoti ekspertai. Šiame procese dalyvaus aukščiausios klasės ekspertai, turintys įvairaus pobūdžio patirties. Nagrinėjant prieglobsčio prašymus (ar žmonių, kuriuos atsivešime, ar kurie bendra tvarka pas mus atvyksta), visą laiką yra kreipiamas ypatingas dėmesys, kad būtų nustatyta, ar asmuo yra pažeidžiamas, ar jam būtina psichologinė arba kitokia pagalba. Juk tai yra nuo negandų bėgantys žmonės, ir jie yra psichologiškai daugiau ar mažiau traumuoti.
 
- Pasigirsta kalbų, jog integruotis pradėję svetimšaliai dažnai patiria nesusipratimų, kai gydymo įstaigose darbuotojai neatpažįsta jų laikinųjų leidimų gyventi Lietuvoje...
- Keitėme teisės aktus, kad tokių problemų nebebūtų ir gydymo įstaigų darbuotojai galėtų lengviau atpažinti tokių asmenų dokumentus. Galbūt dar reikia laiko, kol įsivažiuosime. Bet vertinsime, ką daugiau galime padaryti, jog tokių nesusipratimų nebeiškiltų.
 
- Neseniai Užsieniečių registracijos centre vietnamiečiai sukėlė tikrą maištą. Nebijote, kad situacija gali pasikartoti?
- Reikėtų atskirti, kad tie vietnamiečiai buvo ne prieglobsčio prašytojai, o neteisėtai į Lietuvą patekę asmenys. Ir jie buvo laikinai sulaikyti prieš juos grąžinant ar išsiunčiant iš šalies. Šiuo atveju bus jau atrinkti žmonės, kuriems reikia pagalbos – apsaugos nuo persekiojimų, karo ir neramumų grėsmės.
Šių žmonių tikslas – įsikibti ir susikurti paprastą bei ramų gyvenimą mūsų šalyje.
Tai bus didžiulis iššūkis tiek valstybės institucijoms, tiek visuomenei. Perkėlimas vyks dvejus metus. Mes galėsime stebėti situaciją. Ir, jeigu įvyks kokių nors konfliktų su pirmąja perkeltųjų grupe, mes turėsime laiko ir galimybių pasiruošti, kad jau su antra perkeltųjų grupe konfliktų neįvyktų. Esu nusiteikusi pozityviai. Manau, kad viskas bus gerai.
 
Dosjė
1982 metais gimusi E.Gudzinskaitė mokėsi Vilniaus universiteto Teisės fakultete.
Jį baigusi 2005 m. įgijo teisės magistro kvalifikaciją, jos specializacija – tarptautinė, ES teisė.
2005 m. pradėjo dirbti Migracijos departamente, Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriuje.
2012– 2014 m. dirbo teisėsaugos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, dirbo pirmininkavimo ES Tarybai projekte – buvo kelių darbo grupių pirmininkė.
Nuo 2014 m. kovo grįžo į Migracijos departamentą, Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos pareigas.
Šiuo metu paskirta atlikti Migracijos departamento direktorės funkcijas.