Merus pateikia kaip grobuonis

Margarita Meškaitė
2019-09-09
Merai piktinasi, kad savivaldybės pateikiamos kaip grobuonys: neduoda žmonėms pinigų, šie gyvena ties bado - mirties slenksčiu, o pinigai panaudojami kam nors kitam. Nepasitenkinimo banga kilo susipažinus su Valstybės kontrolė pateiktomis išvadomis. Auditoriai aiškinosi, ar socialinė parama užtikrina minimalius skurdžiai gyvenančiųjų poreikius, taip pat – ar skatina juos įsitraukti į darbo rinką.
Merus pateikia kaip grobuonis

Faktas
Pernai socialinę pašalpą per vieną mėnesį gavo vidutiniškai 2,55 proc. žmonių, tai yra apie 71,2 tūkst. šalies gyventojų.

 
Nesiskundžia pašalpomis
„Socialinei paramai skiriame daugiausiai dėmesio respublikoje. Žiūrint pagal biudžeto pajamas, mums tenka didžiausias procentas. Nei aš, kaip meras, nei administracija nesame gavę nusiskundimų, kad pašalpos būtų skirstomos blogai“, - teigė Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas.
Atliktas auditas parodė, kad teikiant socialinę paramą pernai minimalių vartojimo poreikių dydis, siekiantis 245 eurus, nebuvo užtikrintas 86 proc. jos gavėjų, kurie buvo tikrinti atliekant atvejo tyrimą, o 82 proc. socialinės pašalpos gavėjų negavo papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus. Kaip toliau rašoma pranešime, sudarydamos 2018 m. socialinių paslaugų planus didžioji dalis savivaldybių neišsiaiškino gyventojų socialinių paslaugų poreikio.


Paklaustas, ar pašalpos pasiekia tuos asmenis, kuriems jų reikia labiausiai, P.Pušinskas neabejoja: „Bent jau mūsų specialistai dirba taip, kad pašalpos pasiektų visus, kam jos yra reikalingos. Vasarą pašalpų gavėjų sumažėja, kadangi prasideda sezoninis darbas. Rudenį vėl pagausėja. Vasaros mėnesiais pašalpų sumokame apie keturiasdešimt tūkstančių visoms socialinėms garantijoms, o žiemos metu – apie penkiasdešimt tūkstančių.“
O kaip sekasi išgyvendinti tokį reiškinį kaip pašalpų gavėjai?
 

„Tai neišgyvendinama, nes yra tokių gyventojų, kurie tiesiai šviesiai sako: „Kam man dirbti, jei galiu iš pašalpų gyventi“. Sunku ir ūkininkams surasti darbo jėgos, žmonės nenori pas juos eiti dirbti. Tam tikro kontingento jau nebepakeisi. Kiek galime, tiek skiriame dėmesio, kad mažėtų šis gyventojų procentas“, - sakė Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas.

 
Laikosi nustatytos tvarkos
Su audito išvadomis nesutinka ir Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas. „Kaip galima sutikti! Savivaldybės pateikiamos kaip grobuonys: neduoda žmonėms pinigų, šie gyvena ties bado - mirties slenksčiu, o pinigus kam nors kitam panaudojame“, - piktinosi meras.
Anot jo, skirstant socialines pašalpas yra nustatytos aiškios tvarkos, kokius parametrus žmonės turi atitikti, kada jie gali pretenduoti į socialines pašalpas.
„Vadinasi, reikia ką nors keisti pačiose tvarkose. Nes savivaldybė yra vykdytojas, kurį lygiai taip pat tikrina, ar ji laikosi nustatytų normų, taisyklių“, - sakė meras.
 
Neaiški formuluotė
Kaip aiškina auditoriai, ataskaitoje socialinė parama siejama ne tik su žmonėms skiriamomis išmokomis, bet ir su socialinėmis paslaugomis, kurių prieinamumas savivaldybėse taip pat lemia gyventojų gyvenimo kokybę.
 

„Norint teikti išvadą, jog kam nors neskiriamas dėmesys, reikėtų įvertinti, kiek tų paslaugų reikia ir kam. Pavyzdžiui, dabar galvojome, kaip apmokėti mokytojams, kurie dirba su vaikais pagal spec. adaptuotą programą. Pagal atskirą spec. programą besimokančiam vaikui, dažniausiai turinčiam negalią, - tokia paslauga traktuojama kaip socialinė ar kaip švietimo? Norėčiau išgirsti aiškų įvertinimą, o kas yra ta socialinė paslauga? Kaip aš sakau, ar suolelis, pastatytas prie bažnyčios senam žmogui, – socialiniai dalykai ar ne? Galiu ilgai ginčytis, kad socialiniai, jeigu iš tų lėšų nei atlyginimus keli, nei automobilius sau perki“, - sako Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

 

Pasak jo, socialinės paramos gavėjų skaičius jų rajone sumažėja – sudaro apie 10 proc. gyventojų. Tačiau, mero žodžiais tariant, vis dar išlieka nemažas profesionalių pašalpų gavėjų skaičius.
„Kai Akmenės rajone pašalpų gavėjų skaičius buvo maždaug keturiasdešimt procentų, į mane kreipdavosi nuogąstaujantys žmonės. Sako, mere, kodėl iš manęs juokiasi nieko nedirbantis kaimynas. Per įvairias, vadinkime socialines paslaugas, keturių asmenų šeimos pajamos per mėnesį sudarydavo maždaug du tūkstančius litų. Buvo visiškai nenormali situacija. Ryžomės rizikuoti. Kaip šiandien prisimenu, asociacijos prezidentas, kai sutikau dalyvauti eksperimentiniame projekte, pasakė, kad esu politinis lavonas. Esą žmonės tikrai nusigręš, nes priešu visam gyvenimui tampi net, kai neduoti to, kas nepriklauso. O dabar irgi pradedame nuolat ginčytis, žiūrėkite, savivaldybėse liko du šimtai milijonų eurų ir kaip jie neteisingai panaudoti – nebe socialinei sričiai, ne socialinėms paslaugoms. Ir kai dabar dalį šių lėšų, ką galbūt pastebėjo ir Valstybės kontrolė, „įkeliame“ į socialines paslaugas teikiančias įstaigas, vėl priekaištaujama: jūs darote pažeidimą, nes ir taip biudžetiškai turite išlaikyti šias įstaigas. Tad aiškiai pasakykite, kas yra socialinė paslauga“, - sako meras.

 
Komentaras 
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas:

- Po krizės, du tūkstančiai dvyliktais tryliktais metais, buvo priimtas įstatymas, kad socialinių paslaugų funkcija yra perduodama savivaldybėms. Šios gavo tokio lygio sumas, kokios buvo didžiausios per krizę. Ji baigėsi ir poreikis dabar yra mažesnis. Šios lėšos yra tikslinės – būtent skirtos pašalpoms, kompensacijoms. Deja, didžiąją dalį jų savivalda sutaupė ir naudojo kitoms socialinėms reikmėms. Čia ir atsiranda konfliktas. Greičiausiai auditoriai žiūri į įstatymo raidę pažodžiui, o savivalda ir merai improvizuoja. Aišku, kiekvieną kartą Seimas sugriežtina, pareikalauja ką nors tiksliau vykdyti ir išgrynina paslaugas. Bet pirmais metais buvo ir trinkelių dėjimas, ir asfaltavimas, ir stogų keitimas, ir mašinų pirkimas...
Kai kur savivalda ne iki galo išsiaiškina gyventojų poreikius, visiškai teisingai rašo auditoriai, ir kai kur nugnybia daugiau, negu reikia.

 
Tarp kitko
Kokias piktžaizdes auditas nustatė savivaldybėse:
Neišnaudojamos galimybės tenkinti asmenų individualius poreikius ir juos integruoti į darbo rinką. Vadinasi skiriant paramą nefiksuojami individualūs asmenų poreikiai, o paramos formos nederinamos tarpusavyje.
Socialinė parama neužtikrina minimalių poreikių. 
Gyventojams savivaldybėse trūksta informacijos apie socialinę paramą. 
Savivaldybėse nėra nustatyta siektinų ar rekomenduojamų rodiklių, pagal kuriuos būtų stebimas socialinės paramos priemonių veiksmingumas, nestebimas ir nevertinamas skurdo rodiklis, strateginiuose dokumentuose numatyti rodikliai neparodo vykdomų priemonių poveikio arba jų iš viso nėra.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris