Neramu dėl skiepų ir tuberkuliozės

Lietuvoje jau netrukus turėtų pasirodyti pirmieji pabėgėliai, į Europos Sąjungos šalis plūstantys iš konfliktinės zonos kraštų – daugiausiai iš Sirijos ir Eritrėjos.
Lietuvoje jie pirmiausia atvyks į Rukloje esantį Pabėgėlių priėmimo centrą, kuris pavaldus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
„Didžiausias nerimas, kurį kelia vietos bendruomenė, neseniai man įteikusi iš gyventojų surinktus parašus, – saugumo užtikrinimas. Išreikštas noras įsteigti policijos nuovadą. Žmonės baiminasi, kad gali kilti konfliktų, - problemą įvardija Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. – Vis dar neturime aiškumo dėl atvykstančių pabėgėlių sveikatos būklės. Tai yra, ar mes tikrai žinosime, kad jie yra sveiki, paskiepyti, neserga užkrečiamosiomis ligomis? Ar mūsų sveikatos priežiūros institucijos turės jiems suteikti vakcinacijos, pirminės apžiūros paslaugas? Atsakymo vis dar neturime. Mus pasiekė tik guodžianti informacija, kad pabėgėliai atvyks po sveikatos patikrinimų.“
„Kiek bendraujame su gydymo įstaigų vadovais, pirmiausiai jie kelia klausimą dėl tuberkuliozės ir skiepų, - mintį tęsia Jonavos rajono meras. - Suprantu, jeigu bėgi nuo karo, ne pirmas reikalas užbėgti į ligoninę ir pasiimti sveikatos kortelę. Bet mes norėtume tikėtis, kad tie žmonės, kurie atvyks, galės dokumentiškai įrodyti, jog yra paskiepyti ir neserga užkrečiamosiomis ligomis. Kadangi Ruklos pabėgėlių centre yra sveikatos kabinetas, net jeigu ir reikės pabėgėliams suteikti medicinines paslaugas – paskiepyti ar atlikti pirminę sveikatos apžiūrą, - ją organizuosime jiems neišėjus iš centro patalpų, kad - neduok Dieve - nebūtų užkrečiamųjų ligų protrūkio. Vėliau, jeigu viskas vyktų sklandžiai, jie galėtų sulaukti paslaugų atitinkamai apsilankę poliklinikoje“, - svarsto meras.
 
Iš kur bus skiriamos lėšos?

Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis į pabėgėlius, kurie, dar neaišku, kada tiksliai atvyks į mūsų šalį, irgi žvelgia be entuziazmo:
„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi būt draustas. Reiškia, ligonių kasos už jį apmoka. Jeigu žmogus nedraustas, jam medicininė pagalba nesuteikiama arba jis už ją turi sumokėti pats. Sakykite, kas mokės už atvykusių pabėgėlių sveikatos priežiūrą, jų patikrinimus, vakcinacijas? Iš kur bus skiriamos lėšos?
Savivaldybė tikrai neturi papildomų pinigų. Juolab kad mes esame numatę, kokius būtinus darbus reikia atlikti tiek Anykščių mieste, tiek kaimuose. Tikrai neturime galimybės priimti pabėgėlių.
Jeigu valstybė paruoš teisinę bazę, garantuos, kad jie iš tikrųjų yra tie asmenys, kurie pas mus atvyksta, jeigu jie bus patikrinti nuo terorizmo grėsmių, kad nėra ieškomi nusikaltėliai, infekcijas platinantys asmenys, tuomet galbūt...
Kaip sakiau - nebent bus paruošta teisinė bazė ir skirti pinigai. Nors labai abejotina!
Taigi, yra vietos savivaldos įstatymas, biudžeto sandaros įstatymas, yra numatytos programos, kurioms savivaldybė gali skirti lėšas. Eilutės pabėgėliams išlaikyti niekur nėra. Iš kitos pusės, žmonės, kurie teisėtai prašo prieglobsčio, metų metus laukia leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. O tie asmenys, kurie neteisėtai pereina Europos Sąjungos valstybių sienas, brutalia jėga jas kirsdami, įgauna išimtines teises. Tai netgi lygiateisiškumo principą kitų asmenų atžvilgiu taip pat paminame“, - pastebi meras.
 
Medikams prireiks vertėjų
„Manau, jog kalbėjimas apie problemas visada nuramina. Taigi, jeigu gydymo įstaigų vadovus ir gydytojus ministerija sukviestų ir padarytų dėl pagrindinių problemų pranešimus, leistų padiskutuoti, užduoti klausimus, kurie labiausiai rūpi medikų bendruomenei, tikrai visiems būtų ramiau“, - įsitikinusi Anykščių savivaldybės gydytoja Vaiva Daugelavičienė.
Kaip teigia patyrusi medikė, gydyti tautietį ir atvykėlį iš Sirijos ar Eritrėjos – ne visai tas pats. „Visų pirma, jie nemoka kalbos. Kaip reikės susišnekėti, ką jiems skauda, kokia jų anamnezė? Prie kiekvieno paciento turės būti vertėjas. Ir dar ne bet kokios kalbos! Taigi, pagrindinė problema ta, kad jeigu šalia nebus vertėjo, kaip reikės surinkti anamnezę, kaip suprasti, ką žmogui skauda ir kaip jis jaučiasi? Vien pažiūrėjęs į akis, juk nepasakysi? Tarp pabėgėlių bus ir vaikų, ir pagyvenusių žmonių. Jų ir ligos šiek tiek skiriasi. Vis tiek kitas kraštas, kitas klimatas, kiti papročiai. Reikia, kad būtų organizuojami tam skirti renginiai. Tuomet būtų sužinoma, ko nori medikai, kokios problemos jiems atrodo svarbios, kad jas būtų galima spręsti, kol pabėgėlių dar nėra“, - sako medikė.
 
Ginekologai turi būti pasiruošę

Jau dabar pašmaikštaujama: sutiksime tūkstantį pabėgėlių - jauno ir vaisingo amžiaus, ir netrukus jų turėsime keturis tūkstančius. O kur dar labai keisti papročiai, nuo kurių mūsiškiams šiaušiasi plaukai... Labai abejotina, kad atvykę į mūsų šalį iš musulmoniškų kraštų jie staiga atisakytų moters sveikatą žalojančių tradicijų...
„Kiek man žinoma, pabėgėlių centre jų sveikata bus patikrinta ir į savivaldybes jie turėtų atvykti jau turėdami išvadas apie sveikatos būklę, - tikisi Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. – Kaip tik turėjome konferenciją, kurioje kalbėjome apie tai, kaip moterys tuose kraštuose yra žalojamos, kalbu apie mergaičių apipjaustymą.
Plaukai šiaušiasi išgirdus tokią informaciją. Jų kultūra mums visiškai svetima ir nepriimtina. Turime išsamios informacijos, kurią galėsime perduoti gydytojams, kad jie būtų pasiruošę, nes tai (mergaičių apipjaustymai – red.) mums visai svetimi dalykai.
Asmeniškai nekalbėjau su ginekologais, bet kalbėjau su mūsų Pirminės sveikatos priežiūros centro direktore. Turėjome ne vieną pasitarimą, į kurį buvau sukvietusi visus, kurie susiję su sveikatos klausimais. Prašysiu, kad ši informacija būtų perduodama ginekologams, nors manau, kad jie ir taip yra susipažinę. Vis dėlto informacijos ir pasiruošimo tikrai reikia“, - įsitikinusi merė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patikina, jog savivaldybės jau ruošiasi priimti pabėgėlius. Kol kas aktyviausia – Kauno miesto savivaldybė.

---

 
Atsakymas iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos:
VLK atlikti skaičiavimai rodo, kad norint užtikrinti sveikatos apsaugą į mūsų šalį atvyksiantiems 1105 pabėgėliams Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) bus reikalingos papildomos lėšos – apie 1 mln. eurų.
Tai yra būtinosios išlaidos, kad šiems žmonėms būtų suteikta reikalinga sveikatos priežiūra. Ši suma apskaičiuota, įvertinus vieno Lietuvos gyventojo, tai yra apdrausto PSD žmogaus, vidutines išlaidas sveikatos apsaugai.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ši suma numatyta nurodytam pabėgėlių skaičiui per metus priimti Lietuvoje, tai yra 1105. Tad jei nutiktų taip, kad kitais metais atvyks ne visi pabėgėliai, o tik pusė, tuomet jų gydymo paslaugoms užtikrinti reikės mažiau.
Įvertinus tai, kad Lietuvą pasieks ne iškart visi pabėgėliai, o tik dalis, planuojamame 2016 m. PSDF biudžeto projekte yra numatyta 500 tūkst. eurų pabėgėlių sveikatos priežiūrai. Šios lėšos bus skiriamos iš valstybės biudžeto.
Atkreipiame dėmesį, kad PSDF biudžetas dar nepatvirtintas, todėl apie patvirtintą sumą kalbėti per anksti.

---

 
Komentarai
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis:

- Tokiems dalykams, kaip pabėgėlių sveikatos patikra ar vakcinacija, yra numatytos lėšos. Be to, Sveikatos apsaugos ministerija, man atrodo, numatė kitiems metams papildomai PSDF lėšų. Jie įtraukė jas į kitų metų biudžetą būtent tais atvejais, kai reikės sveikatos apsaugos paslaugas teikti pabėgėliams.
Kuomet atvykėlis gauna pabėgėlio statusą, jis automatiškai yra draudžiamas. Viskas įstatymiškai yra numatyta ir jokių problemų neturėtų kilti. Merai be reikalo baiminasi.
 

Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas: 

- Kaip žinote, biudžetas dar tvirtinamas. Iš mūsų pusės buvo prašymų ir nurodymų, kokiems tikslams, taip pat ir pabėgėlių sveikatos priežiūros užtikrinimui, mes prašome pinigų. Tikimės, kad jie bus skirti. Pabėgėlių klausimas tikrai yra keliamas, bet aš kol kas negaliu pateikti tikslių dabartinės situacijos duomenų.