Apims tik profsąjungų narius
Pasipiktinę medikai skaičiuoja, kad iš daugiau nei šimto kolektyvinės sutarties punktų jų darbo sąlygas gerina vos keli. Kiti gerina darbdavių padėtį: gydytojų viršvalandžiai esą ir toliau nebus skaičiuojami, algos dėl ilgų valandų nekils, o pacientai galėtų lengviau prisiteisti žalos atlyginimą. Ką jau kalbėti apie tai, kad pasirašyta sutartis užkirstų kelią medikų protestams ir streikams.
 

„Visų pirma sutartis būtų taikoma tik pasirašiusių profesinių sąjungų nariams. Ją turi pasirašyti penkios profsąjungos, mes, kaip „Solidarumas“, šiuo metu susilaikome. Mūsų teisininkai pastebėjo, kad per mažai – tik vienuolika punktų iš daugiau nei šimto gerina medikų darbo sąlygas, visi kiti – įtakos neturi arba netgi blogina“, - piktinosi Medikų sąjūdžio Tarybos narė Jolanta Keburienė.

 
Ji vadovauja medicinos įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“, vienijančiai per tūkstantį narių.
„Mums netinka, kad dirbantiesiems numatyta materialinė atsakomybė, ypač kurie dirba su brangiais aparatais. Suprantu, jei tai yra tyčinis įrangos sugadinimas, bet mes visi galime padaryti klaidų ir nebūtinai šios gali būti susijusios su paciento gyvybe ar sveikata. Aišku, niekas aparatų tyčia nedaužo ir nelaužo. Bet kol nėra išspręstas darbuotojų krūvio klausimas, negalime prisiimti tokių atsakomybių. Projektas jau nukeliavo į Vyriausybę. Parašėme, kad susilaikome ir norime dar kelių diskusijų, nes tokios sutarties, kokia yra paruošta dabar, nenorime pasirašyti“, - sakė J.Keburienė.
 
Atstovai buvo išvaryti
Anot J.Keburienės, nemažai pakeitimų buvo padaryta paskutinio posėdžio metu, kuomet netikėtai į jį įsitraukė darbdavių atstovai.
„Priešpaskutiniame posėdyje buvo sutarta, kad pasiūlymus šakiniai sutarčiai teiks visi: ir darbdaviai, ir Medikų sąjūdis, ir šeimos gydytojų profesinė sąjunga. Pasiūlymų iki pat posėdžio negavau. Parašiau Sveikatos apsaugos ministerijos teisininkei ir paprašiau, kad juos man atsiųstų, nes turiu susipažinti, kas ką siūlo. Gavau atsakymą: atvyksite į posėdį ir susipažinsite“, - stebėjosi J.Keburienė.
Pasak jos, vykstant deryboms atvyko ir gydymo įstaigų atstovai, bet jiems durys buvo užtrenktos.
 
„Yra sudaryta derybinė grupė, ir jie nebuvo įrašyti. Teisiškai kaip ir viskas gerai: nepriklausai derybinei grupei ir negali dalyvauti. Bet kadangi medikai nori būti aktyvūs, dalyvauti posėdžiuose, nori žinoti, apie ką yra diskutuojama, manau, derybinę grupę reikėtų išplėsti ir daugiau komunikuoti su kitomis profesinėmis sąjungomis bei Sveikatos apsaugos ministerija. Tikrai nesu už tai, kad būtume derybinė grupė, kuri nieko neįsileidžia“, - pridūrė J.Keburienė.
Profsąjungos pirmininkę sukrėtė paskutinis posėdis, kur vietoj jos dalyvavo pavaduotoja. „Ji man pasakojo, kad į posėdį atvyko darbdaviai, kurių niekada nebuvo derybose, ir profesinė sąjunga jau derėjosi be tarpininkų tiesiogiai su jais.
 
Darbdaviai sutartyje kaip ir nieko neįsipareigoja, o darbuotojas netgi įsipareigoja nestreikuoti. Tai mūsų netenkina ir mes susilaikome nuo pasirašymo“, - sako J.Keburienė.
Beje, ką tik iš atostogų sugrįžęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nusistebėjo, kad sutartimi, kurią rengia ministerija, bandoma uždrausti protestus. „Dėl piketavimo – man naujiena, kas valstybėje tai gali uždrausti“, – žurnalistams komentavo ministras.
 
Draudimą piketuoti... susapnavo

Savo ruožtu ministro pirmininko patarėjas sveikatos klausimams Paulius Gradeckas tokiomis medikų reakcijomis negalėjo atsistebėti:
„Nežinau, iš kokių dokumentų jie ištraukė draudimą streikuoti. Gal jie susapnavo? To sutartyje nėra minima. Kodėl sakoma, kad nėra mokama už viršvalandžius? Viename punktų aiškiai reglamentuojamas darbo apmokėjimas, tai yra viršvalandžiai. Dar teigiama, kad neapsaugoma nuo viršvalandžių. Tai aiškiai reglamentuoja trečias skyrius „Darbo ir poilsio laikas“, kur nurodoma, kiek gali per savaitę dirbti kiekvienos specializacijos darbuotojas, ar tai būtų farmacininkas, chirurgas ar slaugytoja.“

 
„Medicinoje tu negali kontroliuoti darbo laiko. Tai nėra „ofisinis“ darbas, kai ateini aštuntą ryto ir penktą valandą uždarai duris. Įsivaizduokite situaciją: savaitė baigėsi ir yra atliekama ilga operacija. Chirurgas jau yra išdirbęs darbo valandas. Jūs man parodykite bent vieną, kuris nusimautų pirštines vidury operacijos ir sakytų: mano darbo valandos baigėsi, ateis kitas chirurgas ir užbaigs operaciją. Taip nevyksta. Bet žmogui, žinoma, turi būti sumokėta už viršvalandžius“, - sako P.Gradeckas.
 
Pasak patarėjo, jis pasisakė už tai, kad medicinos sektoriuje dirbantis aptarnaujantis personalas atostogoms turėtų dvidešimt vieną darbo dieną.
„Buvo susitarta dėl dvidešimt darbo dienų. Užtat padarytos nuolaidos dėl kitų grupių: gydytojų, farmacininkų, slaugytojų, kai jiems yra daug ilgesnės atostogos negu reglamentuoja Civilinis kodeksas. Tai čia yra didžiulis pliusas.
Nesuprantu, kaip medikai skaičiuoja, kad jiems yra bloginamos darbo sąlygos? Palyginti su ankstesne sutartimi, pasirašyta praėjusiais metais, bloginančių sąlygų aš nerandu. Pernai dėl to nebuvo protestų. Ji buvo tiesiog pasirašyta ir įgyvendinama“, - stebėjosi P.Gradeckas.
 
Taisytini dalykai atlyginimų priede
Nepatenkintiems atlyginimais ministro pirmininko patarėjas P.Gradeckas primena, kad dėl darbo užmokesčio yra atskiras susitarimas.
„Taip, jis parašytas ne pagal Lietuvos medikų sąjūdžio įsivaizduojamas sumas. Bet ne jie vieninteliai diktuoja sąlygas. O darbo apmokėjimo tvarka numatyta priede, kuri yra nedaloma šakinės sutarties dalis“, - toliau piktinosi P.Gradeckas.
 
Savo ruožtu Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė pažymėjo, kad darbo apmokėjimo priede iš tikrųjų yra taisytinų dalykų.
„Reikia nustatyti sveikatos priežiūrą teikiančių specialistų grupes. Daugelis darbdavių dar ir šiandien nepakeitę darbo apmokėjimo nuostatų. Kai kitąmet vėl bus darbo užmokesčio padidinimas, vis dėlto reikės daryti pataisas ir koeficientines išraiškas įvardinti atskiroms profesinėms grupėms“, - sako A.Baublytė.

---

 
Komentarai
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) Tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė:

- Esame nepatenkinti šakine kolektyvine sutartimi. Visų pirma ten numatyta finansinė atsakomybė darbuotojui už padarytą žalą. Tai juk ne darbuotojo nuosavybė, kad jis asmeniškai už tai atsakytų. Tikrai tų punktų, gerinančių medikų sąlygas, sutartyje yra mažai. Mums irgi aiškino profsąjungos: „grindis“ įdėjome atlyginimams. „Grindys“ nebuvo mūsų siekiamybė. Mūsų siekiamybė – padorus, orus atlyginimas. O jei bus numatytas ir protestų draudimas, tai jau ir teisių nebeturėsime, kad galėtume protestuoti ir toliau ko nors reikalauti. Nori mus užtildyti: sėdėkite ramiai ir necypaukite!
 

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas:

- Iš to vadinamo Medikų sąjūdžio yra keletas žmonių, kurie šneka visokius vėjus. Jie turbūt net tos sutarties nėra perskaitę, o komentuoja.
Vienu žodžiu, sutartis yra gera, ji galios profesinių sąjungų, kurios pasirašys sutartį, nariams. Viskas yra padaryta pagal naująjį Darbo kodeksą. Derėjomės dėl visų straipsnių, kurie, atrodė, Darbo kodekse riboja mūsų medikų teises. Galvojame, kad derybose yra pasiektas gana rimtas pliusas. Šakinė sutartis tikrai bus daug geresnė negu Darbo kodeksas mūsų medikams.
Galiausiai svarstėme sutartį su visomis trimis gydytojų vadovų organizacijomis ir dviem didžiosiomis ligoninėmis, atvažiavo jų atstovai, atsivežė teisininkus, advokatus ir kiekvieną punktą, kuris buvo bent kiek įtartinas, išnagrinėjome ir sutarėme, kad sutartis darbuotojams yra gera. Administracijai ji šiek tiek nepatinka. Jie norėtų mažiau įsipareigojimų, nei numatyta.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!