Medikai nesitiki planetos B

Eimantas Šaulitis
2019-09-27
Kol vienos medikų organizacijos ruošia atributiką penktadienį organizuojamam žygiui už klimato kaitą, kitų atstovai ragina mažiau svarbos teikti parodomosioms akcijoms, priimti sąmoningus sprendimus kasdien. Savo ruožtu, prie tausesnio vartojimo prisideda ir šalies ligoninės.
Medikai nesitiki planetos B
Pasaulyje vyksta judėjimo „Fridays for future“ (Penktadieniai už ateitį) protestai, kuriuose stengiamasi atkreipti dėmesį į neveiksnumą, sprendžiant vis aktualėjančią klimato kaitos problemą.

Ruošia skanduotes
Gerai pasidairę tarp penktadienio eitynių, kurias sostinėje organizuoja judėjimo „Fridays for future“ aktyvistai, dalyvių išvysite ir medikų. Protestui ruošiasi Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga. Jos nariai planuoja išsiskirti liemenėmis, ruošia įvairius šūkius, skanduotes apie klimato kaitą. Su nekantrumu penktadienio laukia sąjungos Jaunimo skyrius ir jo vadovė Alina Tankeliun: „Tikimės, žmonės liks neabejingi, supras, kad tokios akcijos yra reikalingos, jos neša naudą. Bus vakaro metas. Greičiausiai visi bus po darbų. Planuojame, kad didžioji dalis mūsų profesinės sąjungos narių tikrai dalyvaus, prisijungsime prie konfederacijos būrio.“
 

L. S. skaičius:
4
– tiek mln. žmonių pasaulyje dalyvavo Klimato kaitos savaitės pradžią pažymėjusiuose protestuose.

 

Vienoje didžiausių Vilniaus ligoninių Lazdynuose dirbanti slaugytoja pastebi, kad medikai nesibodi rūšiuoti darbo metu susidarančias atliekas. Plastikas, popierius, komunalinės ir medicininės atliekos keliauja skirtingais keliais. „Jeigu teršime aplinką, žus mūsų gražieji medžiai, neturėsime, kuo kvėpuoti. Turime ir daugkartinio naudojimo priemonių, kurias sterilizuojame. Tačiau yra daug ir vienkartinių. Tos pačios tvarsliavos niekaip negali panaudoti kelis kartus“, – pastebi A.Tankeliun. Profsąjungos kova prieš klimato kaitą neapsiribos vienetine akcija. Organizacijos nariai palaiko nuolatinį ryšį su Europos viešojo sektoriaus jaunimo valdyba, gauna rekomendacijas iš Briuselio, pritaiko jas prie Lietuvos aktualijų ir siekia įgyvendinti.
 
Mažiau ligų – mažiau taršos
Tiesa, eitynių entuziazmas užkrėtė ne visus. Štai Lietuvos medikų profesinės sąjungos vadovė Albina Kavaliauskaitė, nors ir nėra abejinga klimato problemoms, į savaitę trunkančią viešumo akciją žvelgia su nedideliu skepsiu.
 

„Klimato atšilimą bandome stabdyti gyvenimo būdu: šildymo, elektros vartojimą mažiname, atliekas rūšiuojame. Viskas prasideda nuo konkretaus pavyzdžio. Gali vieną kartą praeiti Gedimino prospektu ir apsiskelbti, kad esi už klimato išsaugojimą, bet prasmingiau būtų klausimą spręsti iš esmės: kiekvieną dieną susimąstyti, ką perki, vartoji. Ar vienkartinius maišelius naudoji, ar iš namų atsineši, atkreipti dėmesį, kokius vaikų įpročius ugdai. Kiekvienas organizacijoje stengiamės laikytis šitų principų ir skleisti juos visuomenėje“, - sako Lietuvos medikų profesinės sąjungos vadovė Albina Kavaliauskaitė.

 
Pasak medikės, jie ir pacientus skatina mitybą keisti. „Visų pirma reikėtų pradėti nuo to, kad pacientai gerindami mitybą, daugiau judėdami, bus sveikesni, mažiau sirgs. Dėl to rečiau prireiks ir mūsų paslaugų. Tuomet automatiškai reikės naudoti mažiau vienkartinių priemonių“, – sako A.Kavaliauskaitė.
 
Grąžinti tarybinę metodiką?
Kelios sostinės gydymo įstaigos pasigamina švarios elektros energijos. Prieš trejus metus saulės jėgainės buvo įrengtos ant Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) ir Lazdynų poliklinikos stogų. „Jeigu sakyčiau, kad vėjo jėgaines įsirengėme vien iš altruizmo, galvodami tik apie aplinkosauginius motyvus, būčiau neteisus“, – atsinaujinančios energetikos finansinę naudą įžvelgia VMKL direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Algimantas Vakarinas. Idėją įsirengti saulės jėgainių parką padiktavo šiai paskirčiai patogūs gydymo įstaigos stogai. „Turime plokščią paviršių, įvertinome, kad galime pakankamai gerai tai išnaudoti. Pradėjome ieškoti galimybių, kokia programa mums galėtų pagelbėti. Tuo metu kaip tik Aplinkos apsaugos ministerija skelbė konkursą. Jie finansavo didžiąją dalį jėgainės įrengimo išlaidų, mums prisidėti liko nedaug, finansavome tik patį projektą“, – prisimena A.Vakarinas.
 
Tikimasi, kad įranga tarnaus apie 20 metų, o visos su jos įrengimu susijusios išlaidos atsipirks per šešerius septynerius metus. Tai dar priklausys nuo to, kaip noriai lietuviškos vasaros mus lepins šiluma. VMKL pasigamina apie 15-17 proc. visos sunaudojamos elektros energijos. Tiesa, jėgainės plėtrai galimybių nelabai yra. Tam paprasčiausiai trūksta laisvo ligoninės stogo. Pasak Vilniaus Lazdynų poliklinikos Bendrųjų reikalų ir ūkio skyriaus vadovo Medardo Marcinkėno, saulės baterijas įsirengti sumanyta ne bandant sutaupyti - visų pirma galvota apie ekologiją.

 
Deja, jėgainės nepavyko įrengti tokios didelės, kokios tikėtasi. Be to, būdų, kaip įstaiga galėtų tapti dar labiau draugiška aplinkai jis nemato. „Ką dar būtų galima daryti... Mažiau naudoti popieriaus? Neturime kaip daugiau prisidėti. Vienkartinių medicininių priemonių nėra kuo pakeisti. Vienintelė alternatyva – tai, ką turime dar iš tarybinių laikų – daugkartinio naudojimo instrumentai. Vienkartinių plastiko priemonių naudojimas ligoninėse tarsi prieštarauja šiuolaikinėms tausesnio vartojimo tendencijoms vengti lėtai yrančių medžiagų. Tiesa, daugkartinio naudojimo priemonės taip pat reikalauja papildomų energijos išteklių eikvojimo“, – pastebi M.Marcinkėnas.
 
Informacinis karas
Pasigirsta nuomonių kritikuojančių klimato kaitos savaitės idėją. Netrukus po pirmosios protestų bangos internete paplito aktyvistus pašiepianti nuotrauka. Joje esą matomas parkas Australijoje, kuriame mėtosi krūvos šiukšlių. Suprask, po savęs susitvarkyti užmiršo dviveidžiai klimato aktyvistai. Tiesa, melo kojos trumpos. Iš tikrųjų nuotrauka daryta dar balandžio mėnesį ir visai ne po aplinkosauginio protesto. Tačiau dezinformacijos sėkla buvo pasėta – garsas apie nevalyvus aktyvistus pasklido plačiai.

 

Klimato kaitos savaitės organizatorių reikalavimai
Klimato krizės problema taptų prioritetu šalies politikoje, ekonomikoje, švietime ir žiniasklaidoje.
Iki 2030-ųjų būtų pasiektas šiltnamio efektą sukeliančių dujų neutralumas.
3. Būtų imamasi visų įmanomų priemonių, kad planetos atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
Priimant sprendimus būtų remiamasi naujausiais moksliniais tyrimais.
Atsakomybė kovoje su klimato kaita būtų skirstoma proporcingai daromai žalai; daugiausiai atsakomybės prisiimtų labiausiai teršiantys.



lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris