„Daugelyje pasaulio šalių medikai yra kaip kariuomenės rezervas“, - sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, teigiamai vertindama sveikatos apsaugos ministro siūlymą, jog darbui karo atveju medikai galėtų būti rengiami dar universitetuose. Juolab kad Krašto apsaugos ministerijai itin sunku į savo gretas pritraukti karo medikų.
Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje civiliai medikai darbui karo atveju nėra ruošiami, nors dirbdami tokiomis sąlygomis susidurtų su visai kitokiais iššūkiais. Todėl bus sprendžiama, kaip kelti šiuo metu gydymo įstaigose dirbančių medikų kvalifikaciją.
Kalbės su universitetais
„Viskas priklauso nuo to, kaip šis siūlymas pavirs į praktiką, kas užsiims karinio parengimo dėstymu, kaip tai nuguls į studijų programas. Žinios, kaip veikti ekstrinių situacijų metu, pavyzdžiui, kraujavimo stabdymas ar nudegimų gydymas – kiekvienam mūsų medikui pravers ir kasdieninėje situacijoje, kuomet dirbi priėmimo skyriuje, kuomet esi iškyloje ar kelionėje“, - sako Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas.
Pasak sveikatos apsaugos ministro A.Verygos, mokymai dirbti tokiose situacijose galėtų būti integruoti į studijų programas.
„Dalis visuomenės prisimena buvusias karo katedras universitetuose. Šiuo atveju mes irgi turime pagalvoti apie kokį nors mechanizmą. Kalbėsime su universitetais, nes jie yra pakankamai autonomiški, ir bendraudami su Krašto apsaugos ministerija galvosime, kokiu būdu integruoti tai į programas“, – su žurnalistais kalbėjo ministras.
Nepritraukia karo medikų
Krašto apsaugos ministerija ne kartą skundėsi, kad jaučiamas itin didelis sveikatos priežiūros specialistų poreikis. „Lietuvoje trūksta medicinos darbuotojų, ne išimtis ir Karo medicinos tarnyba – daugumoje regionų jaučiamas gydytojų stygius“, – yra sakiusi Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadė pulkininkė leitenantė Jolita Sesartienė.
Nepaisant to, kad kariams buvo keltas darbo užmokestis, tebejaučiamas didžiulis šeimos gydytojų, anesteziologų reanimatologų, chirurgų, ortopedų traumatologų bei kitų specialistų poreikis.
Politikai Seime sutarė kurti tvarką, aprašančią sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vadovavimo, koordinavimo ir kontrolės mechanizmą tarp civilinių ir karinių institucijų karo atveju.
Be personalo pasirengimo klausimų taip pat aptartas atsargų kaupimas. Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje civiliai medikai darbui karo atveju nėra ruošiami, nors dirbdami tokiomis sąlygomis susidurtų su visai kitokiais iššūkiais. Pasak ministro, taip pat bus sprendžiama, kaip kelti šiuo metu gydymo įstaigose dirbančių medikų kvalifikaciją. Dabar jie dirba planinėmis sąlygomis. Karo atveju yra visiškai kiti poreikiai, kitokie sužeidimai.
Krašto apsaugos ministras R.Karoblis akcentavo, kad kariuomenėje veikianti karo medicinos tarnyba konflikto ar ekstremaliosios situacijos atveju galėtų veikti tik mūšio lauke ir netoli jo, todėl ateityje svarbu parengti civilių ir karių medikų bendradarbiavimo mechanizmus.
Medikai pacifistai sakytų priešingai
„Jei nori taikos, reikia ruoštis karui.
Dabar gydytojai praktiškai negauna jokio karinio medicininio išsilavinimo. Nors šeimos gydytojai, grynai asmenine iniciatyva, bandė vesti tokias pratybas. Aišku, medikai pacifistai pasakytų priešingai: mums nereikia jokio karinio pasirengimo, nereikia kariuomenės. Bet esant įtemptai politinei situacijai, manau, jų požiūris būtų neteisingas. Tie, kurie gynėme parlamentą, truputėlį kitaip žiūrėjome. O dabar jaunimas, neišgyvenęs tos rusų okupacijos, žiūri kažkaip infantiliškai, klausosi rusiškos muzikos ir jiems viskas gerai“, - sako Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.
Profesorius prisiminė, kaip sovietiniais laikais studentams buvo privalomas karinis pasiruošimas.
„Universitete buvo karinė katedra ir nori nenori visi praeidavome mokslus. Mus išmokė ir šaudyti, ir būtent kokią pagalbą reikia teikti sužeistiesiems karo lauke, kaip evakuoti gyventojus ir panašiai. Manau, kad papildomos žinios medikams tikrai nepakenktų. Aišku, gydytojai perkrauti, mokslų daug. Bet mąstykime globaliai, kas yra naudinga Lietuvai, - kad medikai turėtų pradinį karinį medicininį parengimą. Neduok Dieve, kas nors bloga prasidėtų, būtų žymiai lengviau tvarkytis ekstremalioje situacijoje. Negu kas nors negero atsitinka ir mes nieko nesugebame, nemokame, nežinome“, - sako J.Kalibatas.
„Aišku, mes netaptume profesionaliais kariais. Bet realybė yra tokia, kad pašonėje turime agresyvų kaimyną ir vis dėlto reikia įgyti karinius įgūdžius. Kinų patarlė sako: geriau karys sode, tai yra medikas pasiruošęs karui ramybėje, negu sodininkas kare“, - sako Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas M.Gedminas.
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:
- Apie tai, kad aukštosiose mokyklose atsirastų nedidelis krašto gynybos kursas, ir ne tik medikams, reikia diskutuoti. Analizuoti, kas turėtų apmokėti tokius mokymus. Vienaip kitaip idėją reikėtų realizuoti. Aš ir pats sovietmečiu esu praėjęs karinį parengimą, kada Medicinos institute buvo Karo katedra ir turėjome lankyti dviejų mėnesių kursus. Išties vyriškumo tai duoda nemažai. Manau, kad medicinos studijas būtų galima papildyti karinio parengimo kursu, kuomet žmogus įgytų tam tikrus pagrindus, kaip elgtis valstybėje iškilus pavojui.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė:
- Be abejo, kad tai yra būtina, nes Lietuvos kariuomenė niekada negalės išlaikyti specialių ligoninių. Tiesiog mes neturime, ačiū Dievui, tokių pacientų, jog karo medikai specialiai galėtų ruoštis. Daugelyje pasaulio šalių medikai yra kaip kariuomenės rezervas. Tai yra naudinga, nes gali būti nebūtinai karas, bet ir įvairios katastrofos, kuomet reikia specialių žinių, kaip elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje. Manau, kad civilinei gynybai ir krašto apsaugai yra reikalingas papildomas pajėgumas. Medikai galėtų papildomai gauti ir pajamų nuvykdami į misijas, aišku, sutvarkius teisinę bazę. Turi būti tam tikras jų suinteresuotumas tai daryti.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Arūnas Gelūnas:
- Tai yra toks naujas dar neišdiskutuotas pasiūlymas. Bet turint omenyje mūsų gynybinę aplinką, neblogas sumanymas karinio konflikto metu orientuotis į medikų kompetencijas ir paslaugas. Jų išmanymas itin svarbus, užtikrinant sveikatos apsaugą esant ekstremalioms sąlygoms. Tai gal ir būtų tikslinga, jei tai derėtų su akademiniu tvarkaraščiu, kuris, kiek žinau, ir taip medikų yra labai perpildytas.
Komentuoti: