Šiandien verslas jau nebeįsivaizduojamas be inovacijų. Tam būtinas mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Deja, šalies verslininkai investuoti į tyrimus „lengva ranka“ nėra linkę. O gal situacija keičiasi? Apie tai kalbame su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros naujuoju vadovu Kęstučiu Šetkumi.
„Jei sveikatos sektorius Lietuvoje toliau rodys tokią iniciatyvą, turėsime nerealiai didelį potencialą, kad būtent ši sumanios specializacijos kryptis bus stipriausia“, - teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros naujasis vadovas Kęstutis Šetkus.
- Teigiama, kad lietuviai verslininkai nenoriai investuoja į mokslinius tyrimus. Jūsų valdoma organizacija tarsi turėtų spręsti šį klausimą, bet ar tai apskritai įmanoma?
- Pasaulyje nesame išimtis. Visi žengia su šia problema koja kojon. Tokia mokslo ir verslo bendradarbiavimo situacija susiklostė istoriškai. Pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį net neturėjome termino „inovacijos“. Visa santvarka buvo sudėliota kitaip, o verslas veikė džiunglių sąlygomis. Mokslo rezultatų komercinimo struktūra tarsi buvo, bet ilgainiui neišsilaikė ir žlugo. Tikrasis mokslo ir verslo bendradarbiavimas atsirado prieš penkerius septynerius metus. Negalėčiau pasakyti, kad šiuo metu, kalbant apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą, jis yra labai prastas. Įvardyčiau jį kaip gana vidutinio lygio. Be to, jis labai auga.
- Šalies padėtis vertinama pagal Europos inovacijų sąjungos švieslentės duomenis. Tai, kad esame jos apačioje – praėjusiais metais – tik ketvirti nuo galo, ko gero, rodo, jog verslo ir mokslo bendradarbiavimas vis dėlto yra nepakankamas?
- Niekas nekalba, kad ten vertinami dvidešimt penki rodikliai. Verslo ir mokslo bendradarbiavimas apima tik kelis jų. Europos inovacijų sąjungos švieslentėje mūsų pozicija nėra labai gera, nes iki šiol neturėjome vadinamojo „banginio“, mat anksčiau procesuose nedalyvavo tokios didžiosios įmonės kaip „Mažeikių nafta“, „Lietuvos energija“. Tačiau tai keičiasi. Imant naujausią statistiką, praėjusiais metais, verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai išaugo apie trisdešimt procentų. Šis šuolis – radikalus. Jei jis tęstųsi bent dvejus metus, statistika kur kas pagerėtų.
- Kodėl tuomet esame linkę nuvertinti savo padėtį?
- Visuomenei atrodo, kad mūsų situacija prastesnė, nes vis dėlto neturime ryškių sėkmės pavyzdžių. Taip, galima jų rasti biotechnologijų srityje arba kai kalbame apie lazerius, mechaniką, bet jie nėra tokie ryškūs kaip, pavyzdžiui, estų programa „Skype“. Todėl visuomenė mano, kad niekas nevyksta. Tačiau kaip tik antradienį paaiškėjo kvietimo teikti paraiškas pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ duomenys. Neįtikėtina, pateiktos 292 paraiškos. Noriu akcentuoti, kad skeptikams dėl sveikatos apsaugos srities būtina pasakyti, jog iš tų visų paraiškų sveikatos sričiai skirtos net 69, prašoma finansavimo už 97,1 milijono eurų.
Deja, yra kitas aspektas – tarptautinė rinka. Mums stinga šalies įvaizdžio, ypač mokslo prasme, ir platesnio suvokimo. „Horizontas 2020“ – pagrindinė programa, kuri parodo valstybės konkurencingumą, verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Mūsų rezultatai joje – stulbinamai prasti. Sveikatos technologijoms plėtoti pateiktos 99 paraiškos – bene daugiausiai, už jas tikėtasi gauti beveik 65 milijonai eurų. Spėkite, kiek jų buvo finansuota? Nė viena.
Tai rodo, kad turbūt nepataikome į tarptautinį ritmą ir turime pasistengti labiau. Šioje vietoje, žinoma, susiduriama su tyrėjų atsinaujinimo problema. Statistiškai geriausias idėjas, reikalingas verslui, generuoja tyrėjai, nuo 24 iki 32 metų. Pas mus gi tyrėjai yra vyresnio amžiaus. Nenoriu nieko įžeisti, bet potencialą dėl to prarandame. Reziumė – pirmaujame Europoje pagal importuojamas inovacijas.
- Jei kalbėtume konkrečiau apie sveikatos sritį, viena pastaruoju laiku labiausiai aptariamų inovacijų – e.sveikatos sistema. Deja, ji stringa. Kas padaryta ne taip?
- Kiekviena sistema, kokia ji bebūtų, susilaukia priešpriešos. Tačiau įprastai versle IT projektas trunka ne ilgiau pusės metų, nes čia viskas labai greitai keičiasi ir tobulėja. Tad jei projektas nuo idėjos stadijos trunka trejus ketverius metus, sistema pasensta. Mes sprendimus dėl IT sistemų diegimo, keitimo priimame per lėtai.
Kiek pačiam teko susidurti, kai kalbame apie IT, pačiai sistemai suteikiama pernelyg didelė reikšmė. Reikia suvokti, kad tai – tiesiog greitkelis, kuris padeda duomenis siųsti arba gauti. Kita vertus, negalima atmesti to, jog modifikacijoms reikalingi ir žmonės, siūlantys tas idėjas. Jų neretai trūksta. Viešojo sektoriaus įstaigos nėra konkurencingos pritraukti gerų IT specialistų. Todėl šie sprendimai ir stringa.
Nors pačiam, kaip sveikatos priežiūros įstaigų klientui, tai, kaip dabar atrodo užsiregistravimo, receptų išrašymo procesai atrodo nerealiai gerai. Per porą metų įvyko tikras proveržis. Nors, kai esi toje sistemoje ir matai ją iš vidaus, visuomet viskas atrodo kur kas blogiau.
- Sumanios specializacijos programoje esame išskyrę šešias prioritetines kryptis. Viena jų – medicininės technologijos ir biofarmacija. Manote, kad realu būtų tikėtis, jog ši kryptis galėtų tapti lyderiaujančia?
- Šiuo metu iš visų šešių krypčių šiai sekasi bene geriausiai. Svarbu priminti, kad visų šešių krypčių atrankos procesas truko kelerius metus, jame dalyvavo daugybė institucijų, buvo įtraukta ir visuomenė, verslas. Medicininių technologijų ir biofarmacijos kryptis kėlė mažiausiai diskusijų. Prasidėjus kvietimams teikti paraiškas, paaiškėjo, kad ir potencialas yra, o projektų apimtys didesnės nei buvo planuota.
Lietuvoje atsirado nauja veikla – pradėti pirkti produktai ar sprendimai, kurių dar nėra rinkoje. Šiuose vadinamuosiuose ikiprekybiniuose pirkimuose sveikatos sektorius yra pats aktyviausias. Iš didžiųjų šalies klinikų sulaukiame daugiau nei pusės siūlymų. Amerikoje ikiprekybiniai pirkimai yra inovacijų variklis. Tad jei sveikatos sektorius Lietuvoje toliau rodys tokią iniciatyvą, turėsime nerealiai didelį potencialą, kad būtent ši sumanios specializacijos kryptis bus stipriausia.
Dosjė
K.Šetkus yra baigęs inovacijų vadybos ir technologijų perdavimo magistro studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.
Nuo 2015 m. birželio mėn. jis ėjo direktoriaus pareigas Lietuvos inovacijų centre. 2011-2015 m. K. Šetkus dirbo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje Inovacijų paramos ir technologijų perdavimo skyriaus vedėju.
K.Šetkus taip pat yra dirbęs Ūkio ministerijoje, Valstybiniame turizmo departamente ir kitose įstaigose. Jis vedė praktinius seminarus Vilniaus kolegijoje, Utenos kolegijoje bei Vytauto Didžiojo universitete, kur dirbo lektoriumi. Yra ekspertas įvairiose tarptautinėse aukšto lygio darbo grupėse, taip pat atstovavo Lietuvai Europos inovacijų agentūrų asociacijoje TAFTIE.
Komentuoti: