Nuo šių metų bus kompensuojamos ne tik individualiai, bet ir serijiniu būdu pagamintos ortopedines technines priemonės (OTP). Teigiama, kad taip daugiau tokių pacientų galės greičiau gauti reikalingą pagalbą. Tačiau pagal naują tvarką buvo sumažintos OTP bazinės kainos. Ir tai gali pateikti nemalonių staigmenų – nuogąstaujama, kad dings kai kurios priemonių grupės, o daliai pacientų teks plačiau atverti piniginę.
Ortopedinės technikos priemonių gamintojai sutinka, kad keisti senąją tvarką, pagal kurią buvo kompensuojami tik individualiai padaryti gaminiai, reikėjo. Tačiau pastebi, kad naujas įsakymas palieka neatsakytų klausimų. Visų pirma trūksta aiškumo, kaip buvo apskaičiuotos bazinės kainos, tikrinami skaičiavimui pateikti duomenys, įvertintas jų patikimumas.
Gamintojai pasigedo aiškumo
Dabar daliai pacientų nebereikės ilgai laukti eilėse kompensuojamo ortopedinio gaminio, nes jį galės pasirinkti atvykę į ortopedijos įmonę – tereikės parinkti tinkamą dydį. Tuo tikina Valstybinė ligonių kasa (VLK). Be to, džiaugiamasi, kad serijinių OTP nustatytos mažesnės bazinės kainos leis efektyviau panaudoti PSDF lėšas, pacientus aprūpinti modernesnėmis priemonėmis.
Gamintojai sutinka, kad keisti senąją tvarką tikrai reikėjo. Tačiau pastebi, kad naujas įsakymas palieka neatsakytų klausimų. Visų pirma trūksta aiškumo, kaip buvo apskaičiuotos bazinės kainos, tikrinami skaičiavimui pateikti duomenys, įvertintas jų patikimumas.
„Kai kurios kainos yra sumažintos netgi trigubai. Ir tai padaryta vos ne mechaniškai. Juk dar teikiame ir paslaugas, važiuojame, aptarnaujame žmones, tad kainos tikrai yra per mažos“, – sakė
UAB „Pirmo žingsnio“ direktorius Algimantas Astrauskas.
Pasak AB „Ortopedijos technikos“ direktorės Rūtos Vilemienės, nors taikant serijiniu būdu pagamintą OTP valstybės biudžeto išlaidos vienareikšmiškai sumažėtų, žemesnės bazinės kainos gali paskatinti dalį gamintojų atsisakyti tam tikrų gaminių grupių, nes valstybės siūlomos mokėti kompensavimo kainos ne visuomet padengia gaminio savikainą.
„Apie keitimą jau ne vienerius metus diskutavome su Sveikatos apsaugos ministerija ir VLK. Tačiau tai turėjo būti daromas iš esmės – įvertinta kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, išanalizuoti pasaulyje žinomi ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo būdai, technologiniai reikalavimai“, – sakė pašnekovė.
„Kuriant naują įsakymą girdėjome tik gandus. O ministras pakeitimus patvirtino likus kelioms dienoms iki jų įsigaliojimo – gruodžio dvidešimt devintąją“, – tikino A.Astrauskas.
Taupys kokybės sąskaita?
Kaip nauja tvarka atsilieps pacientų aptarnavimui, pašnekovų teigimu, kalbėti dar anksti. Tačiau viena aišku – nesklandumų bus.
„Ar serijiniu būdu pagaminta priemonė visuomet atitiks paciento poreikius ir jam vėliau neteks keisti gaminio, priklausys nuo fiziologinių ypatumų, gamybos technologijų pažangos, serijinio gaminio kokybės, naudojimo intensyvumo ir kitų aspektų. Tačiau praktika rodo, kad vieną kartą sutaupęs dėl sveikatos, vėliau sumoki kelis kartus brangiau“, – pastebėjo R.Vilemienė.
„Jau dabar matome, kad, pavyzdžiui, norint serijinį korsetą pritaikyti nestandartinio sudėjimo stuburo traumą patyrusiam žmogui, priemonę vis tiek reikės siūti pagal jo individualius matmenis. Ir pacientas turės pats primokėti, nors to pagal indikaciją daryti neturėtų. Be to, serijinis protezas jokiu būdu negali būti taikomas kiekvienu atveju, ypač esant rimtoms traumoms, po stuburo operacijų, – aiškino A.Astrauskas. –
Atrodytų, išleistas geras įsakymas, VLK džiaugiasi dalį lėšų galėsianti skirti modernesnių protezų gamybai, tačiau kai kuriems pacientams po traumų, operacijų vienaip ar kitaip teks primokėti visiškai mokėti už ortopedinį gaminį. Šioje srityje yra daug daugiau ir rimtesnių problemų, apie kurias reikėtų kalbėti.“
Įvardijama ir dar viena rizika – mažesnės kainos gali versti taupyti medžiagų ir darbo kokybės sąskaita, tad pacientas gaus nors ir saugų, bet nebūtinai visapusiškai išpuoselėtą bei jam pritaikytą ortopedijos techninį gaminį. „Tai, sprendžiant pagal patvirtintą reguliavimą, atitiks dabartinę valstybės viziją, tačiau abejočiau, ar užtikrins teisėtus paciento interesus“, – sakė R.Vilemienė.
Komentaras
Lietuvos ortopedų-traumatologų draugijos prezidentas Giedrius Kvederas:
- Su ankstesne tvarka buvo nemažai problemų – ne visuomet reikalingai buvo skiriami individualūs gaminiai, o serijinės gamybos priemonių skirti išvis negalėjome. Nauja tvarka turėtų užtikrinti tinkamą pagalbą daugiau pacientų.
Daliai ligonių tinka serijiniai įtvarai, jie yra pigesni, juos paprasčiau įsigyti, tereikia pritaikyti dydį. Taigi ir kaštai valstybei ženkliai mažesni.
Tačiau kiekvienas atvejis individualus, yra nemažai situacijų, kai jų pritaikyti negalima, yra aiškiai apibrėžtos indikacijos.
Bandyta išspręsti situaciją, tačiau, matyt, darbo dar daug reikia įdėti, kol bus sukurta sistema, kuri būtų gera ir ligoniui, ir lėšos būtų racionaliai tikslingai panaudotos.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: