„Pagal mūsų atliktus tyrimus, vartojant du arba penkis vaistus rizika susidurti su pavojingu deriniu padidėja dešimt kartų“, - įspėja Martynas Gelžinis, „Gintarinės vaistinės“ valdybos narys ir prekybos skyriaus vadovas, kuris konkurse „Metų vadovas 2018“ buvo pripažintas farmacijos sektoriaus lyderiu.
„Dalis pacientų kasdien vartoja nederančius vaistus ir sveikatos apsaugos specialistams tikrai reikia daug ką nuveikti, kad ši situacija pradėtų gerėti“, - sako „Gintarinės vaistinės“ valdybos narys ir prekybos skyriaus vadovas Martynas Gelžinis.
- Sakykite, kaip gimė idėja sukurti vaistų suderinamumo sistemą?
- Idėja įdiegti „Gintarinėje vaistinėje“ vaistų suderinamumo sistemą kilo darbinėje aplinkoje, diskutuojant su kolegomis vaistininkais, svarstant apie mūsų profesijos misiją. Viena vertus, tai yra stipriai įstatymų reglamentuojama sritis, kurioje viskas nuolat kinta. Kita vertus, vaistinės, kaip organizacijos, vienintelės pajamos – vaistų ir kitų produktų pardavimai. Tačiau vaistininkas – tai specialistas, padedantis sumažinti ar išvengti sveikatos problemų, padedantis laikytis gydytojo paskirto gydymo, patariantis, konsultuojantis.
Todėl ir norėjosi padaryti taip, kad visi suprastumėme, jog vaistinėje šiandien tikrai daug galima nuveikti, dirbant kartu su pacientais jų sveikatos labui. Vaistų suderinamumas tik viena tų veiklų.
- Kokiu principu ši sistema veikia?
- Vaistų suderinamumo sistema paremta Karolinska (Švedija) instituto klinikinės farmakologijos departamento Švedijoje, Stokholmo apskrities tarybos ir Suomijos universitetų duomenimis. Duomenų bazė apie farmakokinetinę vaistų sąveiką, naudojama daugelyje Europos šalių, yra sudaroma vertinant paskelbtus mokslinius straipsnius pagal aiškiai apibrėžtą metodologiją. Informacija apie vaistus ir jų derinius šios sistemos duomenų bazėje atnaujinama keturis kartus per metus, remiantis naujausiais tyrimais.
Sistema tikrina kiekvieną paciento perkamą produktą duomenų bazėje ir farmacininkui praneša apie vaistų nederėjimą, jo pavojingumo lygį bei pasiūlo galimus problemos sprendimo būdus. Specialistams norintiems detaliau pasiaiškinti dėl konkrečios vaistų sąveikos ir konkrečios situacijos, pateikiamos nuorodos į mokslinius straipsnius, kuriais remiantis buvo padaryta išvada apie vaistų sąveiką. Nuo šių metų pavasario Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva tokią pat vaistų suderinamumo sistemą pradės naudoti Lietuvos sveikatos priežiūros specialistai išrašinėdami elektroninius vaistų receptus. Džiaugiamės tokiu ministerijos sprendimu, dėl kurio daugiausiai laimės Lietuvos pacientų sveikata.
- Į ką sistema orientuota – medikus, vaistininkus ar pacientus?
- Sistema orientuota į vaistininkus bei gydytojus. Sprendimą dėl situacijos sprendimo, esant vaistų nederėjimui, gali priimti tik specialistas. Reikia pasverti rizikas, susijusias tiek su vaistų nederėjimu, tiek su galimu gydymo koregavimu ir tik tuomet priimti sprendimą. Kaip rodo tarptautinė patirtis, tai nėra labai lengvas ir iš karto įvykstantis procesas.
Praktikoje pamatėme, kad, pavyzdžiui, į vaistinę atėjus pacientui su dviem nekompensuojamųjų vaistų receptais, dažnai pakanka susisiekti su gydytoju ir po konsultacijų pasiūlyti tinkamiausią derinį. Tokiu būdu pacientui bus užtikrintas efektyviausias gydymo būdas.
Sudėtingesnis atvejis yra tuomet, kai pacientui kompensuojamus vaistus paskiria skirtingi gydytojai ir patikrinus vaistinėje nustatoma, kad jie nedera. Tada vaistininkas turi bendradarbiauti su visais gydytojais ir kartu padėti pacientui. Žinoma, tai užima laiko, tačiau kartu tai yra optimaliausias sprendimas, kuris leidžia užtikrinti, kad vartojami vaistai veiks efektyviai, o gydymas bus kiek įmanoma saugesnis.
- Kokie medikamentų, kurių galima rasti kone kiekvieno mūsų vaistinėlėje, deriniai gali būti pavojingi?
- Nors vaistažolės atrodo nekaltas produktas, pavyzdžiui, jonažolė yra augalas, kuris nedera su itin daug vaistų. O kalbant apie mūsų vaistinėles, išskirčiau vaistus nuo skausmo bei padidėjusio rūgštingumo. Pastarieji dažnai vartojami su kitais vaistais, todėl reikia atsargiai įvertinti jų suderinamumą, pavyzdžiui, vartojant vaistus sergant lėtinėmis ligomis.
- Vieni vartoja du vaistus, kiti – dešimt. Nuo kokio kiekio jau vertėtų susimąstyti apie medikamentų derinimą?
- Pagal mūsų atliktus tyrimus, vartojant du arba penkis vaistus rizika susidurti su pavojingu vaistų deriniu padidėja dešimt kartų. Vienam iš dešimties vartojančiam bent tris vaistus gali tekti koreguoti dozes arba paprašyti atidžiau stebėti tam tikrus šalutinius poveikius, nes susiduriama su įvairaus pavojingumo vaistų nederėjimu. Reikia atminti, kad nederėti gali ir vienas vaistas, jei jį suvartosite su netinkamu maistu.
- Žinote Lietuvoje atvejų, kuomet netinkamai suderinus vaistus, pasekmės buvo itin skaudžios, žmonės atsidūrė ligoninėje ir netgi mirė?
- Įvairiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai patvirtina, jog vaistų derinimo svarba auga, pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse didėjant bendriems vaistų vartojimo mastams. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms.
Lietuvoje tokios statistikos mes dar neturime, tačiau, be abejonės, tokių atvejų yra. Bet tai yra privati paciento sveikatos informacija. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaistų nederėjimas yra jau dabar egzistuojanti problema. Dalis pacientų kasdien vartoja nederančius vaistus ir sveikatos apsaugos specialistams tikrai reikia daug ką nuveikti, kad ši situacija pradėtų gerėti.
- Jūs pats kodėl tapote vaistininku?
- Farmacijos studijas pasirinkau, nes labai mėgau chemiją. Tačiau tuo metu maniau, kad pasirinkęs chemiko specialybę turėsiu išvykti iš Lietuvos. Vaistininko specialybė atrodė teikianti daugiau ryšio su gimtine, dirbti su žmonėmis. Iššūkiai? Įprasminti savo profesionalumą susikuriant gerą santykį su klientu kartu siekiant geresnės sveikatos. Šiais skubėjimo laikais tai nėra lengva.
- Kaip vertinate, jog vaistiniai preparatai atsiranda parduotuvės kasininko ir benzino kolonėlės darbuotojo stalčiuje?
- Aš kaip šeimos žmogus, turintis giminių, draugų, visiems siūlau sprendžiant svarbiausius gyvenimo klausimus, o sveikata yra vienas jų, pasikliauti, konsultuotis su savo srities profesionalais.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: