- Ar jau esate įvertinęs, kur sveikatos sektoriuje realiausia pritraukti investicijas iš užsienio?
- Matome, kad Lietuvoje stipri inžinerinė pramonė, todėl investicijų galima pritraukti į medicinos inžinerijos sritį. Pavyzdžiui, tokių kompanijų kaip „Intersurgical“, kuri jau daug metų šalyje veikia ir gamina įrenginius medicinos sektoriui, realiai galėtų būti daugiau. Tačiau vis vien šiai sričiai reikia dviejų kompetencijų: pirmiausia, tu turi būti geras inžinierius, antra – išmanyti sritį. Negali sukurti problemos sprendimo, nežinodamas visos ekosistemos. Kadangi Lietuva stipri tiek medicinos žinių srityje, tiek inžinerinėje, sujungę jas abi galime kurti tikrai gerus produktus.
 
- Yra kokių nors kliūčių, jei sakote, kad medicininių įrenginių gamintojų galėtų būti daugiau?
- Interpretuodamas galiu sakyti, kad viešojo sektoriaus efektyvumas paprastai yra privalumas. Potencialiam investuotojui turi būti aiškios taisyklės, problemos, kurias jis galėtų spręsti. Aiškumas, skaidrumas ir modernumas padeda Vakarų investuotojams. Faktas, kad šalies sveikatos apsaugos sistema nėra pažangiausia nei pasaulyje, nei regione. Tad ryškus pokytis modernumo link padėtų kompanijoms suvokti, ką jos Lietuvoje gali nuveikti, kuo prisidėti. Daug metų laukiame ir, matau, kad dar lauksime, kol sveikatos apsaugos srityje įvyks ryškesnė reforma. Mano asmeninė nuomonė – reikia keistis drastiškiau, o ne koreguoti smulkmenas.
 
- Kokio konkretaus pokyčio trūksta?
- Vertindami įvairius kriterijus, jaučiame: kai kuriais aspektais nepatenkinti medikai, kitais – pacientai. Jei turi bent šiek tiek žinių, kaip įvairias problemas galėtų išspręsti įvairios informacinės technologijos, jauti, jog jomis pasinaudojus sveikatos apsaugos sistemoje galėtų įvykti nemenkas proveržis. Pasaulyje pavyzdžių nestinga. Jei sveikatos apsaugos apsauga skiria dėmesio sistemoms modernizuoti, pavyzdžiui, pagal bendrus kiekybinius rodiklius skaičiuoja efektyvumus, tai padeda visai sistemai tobulėti. O šalutiniu efektu tampa tai, kad užsienio kompanijos mato modernią ekosistemą ir supranta, kaip į ją įsilieti. Vienas nedidelių žingsnių progreso link yra šalyje dviejų universitetų pristatyta nauja sveikatos informatikos studijų programa.
 
- Tačiau kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai nėra tvirtai įsitikinę tokios studijų programos nauda. 
- Kokybinės studijų programos dalies nežinau, tad negaliu garantuoti už universitetus. Tačiau pats faktas, kad tai - pasaulyje perspektyvi specialybė – nediskutuotinas. O tai, kad įstaigų vadovai abejoja jos nauda, man kelia šiokį tokį nerimą. Reiškia trūksta suvokimo, kad informacinių technologijų sritis ligoninėje yra labai didelė galimybė efektyvinti veiklą. Jei vadovai apie tai nesvarsto, tai yra tam tikra problema. Su popieriais labai toli nenukeliausime.
 
- Pasisakote už darbo santykių liberalizavimo reikalingumą. Reiškia pokyčių reikia ne tik sveikatos apsaugos sistemai?
- Nenoriu pats vertinti parengto socialinio modelio. Jis yra platus ir turi daug vidinių prieštaravimų. Tiesiog turime faktą, kad dabartinis Darbo kodeksas neatliepia naujausių verslo poreikių. Todėl, nepriklausomai nuo socialinio modelio ir visų kitų ekosistemos dalių, bent jau tą dalį, kuri leistų palengvinti darbo sąlygas iš abiejų pusių, būtina keisti. Tai yra neišvengiamas higieninis faktorius, nes visuose pasaulio reitinguose šioje srityje mes esame dugne. Tad jeigu nieko nekeisime, būsime pralaimėtojai. Žinau, kad visi dabar diskutuoja, kaip suvaldyti abiejų interesų laukus. Tačiau diskutuodami galėtume rasti ir sprendimą. Kai tik ginčijamės ir nerandame bendrų sąlyčio taškų – liekame stovėti ten, kur ir buvome.
 
- „Investuok Lietuvoje“ rengė ir akciją, skatinusią į šalį grįžti emigrantus. Taip bandote pagerinti prastą demografinę padėtį?
- Nevadinčiau to taip skambiai. Tai kol kas tik pilotinis renginys. Tačiau iš tiesų turime noro pagelbėti užsienio kapitalo įmonėms, potencialiems investuotojams. Jie jaučia, kad užsienyje dirbantys lietuviai mielai grįžtų į Lietuvą, tačiau jiems trūksta informacijos. Tad ėmėmės tarpininko vaidmens: suvedėme užsienio lietuvius ir investuotojus. Šalis tikrai laimės, jei emigravę žmonės grįš ir įsidarbins čia. Tačiau šiuo metu negaliu sakyti, jog tai ilgalaikė mūsų programa. Nors po renginio supratome, kad naudos yra. Ar tai tęsis ir vyks kitose šalyse, ne tik Didžiojoje Britanijoje, laikas parodys.
 
Dosjė
2003 m. – baigė Vilniaus universiteto Komunikacijų fakulteto žurnalistikos bakalauro studijas.
2010 m. – įgijo magistro laipsnį Norvegijos vadybos instituto BI ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetuose.
2000-2003 m. – dirbo žurnalistu žurnale „Veidas“.
2003-2004 m. – UAB „Pro Group“ projektų vadovu.
2004-2014 m. – TEO įmonių grupės Ryšių su visuomene Informacijos sektoriaus vadovu, Reklamos departamento direktoriumi ir Interneto turinio plėtros departamento direktoriumi.
Nuo šių metų sausio – užima VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus pareigas.