Kaip juokauja specialistai, iš lytiškumo programos mokyklose kol kas naudos tiek, kiek iš ožio pieno. Daug priekaištų skrieja Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri per silpnai pasiruošė tokiam svarbiam žingsniui, tad viskas palikta mokytojų atsakomybei. Prie lytiškumo ugdymo mokymo įstaigose sugrįžta, kuomet visuomenę apskriejo skandalinga žinia, jog Lietuvoje pagimdė vos dvylikos metų mergaitė.
Pedagogai skundžiasi, kad lytiškumo ugdymui jiems trūksta metodinės medžiagos, o ir pati programa, anot jų, išplaukusi, nėra aiškios strategijos. Kai daug neaiškumų, mokytojai bijo kalbėti apie tokius klausimus kaip homoseksualumas ar lyčių stereotipai.
Neaišku, ką dėsto
„Turi būti sukurtos metodinės priemonės, kuriomis remiantis mokytojai žinotų, kaip lytiškumo ugdymo programą integruoti į dėstomus dalykus. Du trečdaliai šių metų semestro jau yra praėję. Ir jeigu nueisite į informacinį puslapį, kuriame talpinama pagalbinė medžiaga mokytojams, surasite vos dvi knygutes. Vienoje jų - patarimai pradinių klasių mokytojams, kaip šią programą įgyvendinti. Kodėl mokytojams pasiskaityti metodinės informacijos daugiau negu pradinukams kol kas nėra? Neaišku, ką tokių pamokų metu mokytojai pasakoja mokiniams, kai formaliu lygmeniu viskas sutvarkyta ne iki galo“, - kritikos pažeria Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Jūratė Juškaitė.
Kaip tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, iš esmės tai nėra nauja programa. Mokyklos nuo 2008 m. įgyvendina Lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą, o nuo 2012 m. – Sveikatos ugdymo bendrąją programą.
„Sujungus šias dvi programas į vieną ir papildžius naujomis nuostatomis, nesikeičia programos įgyvendinimo gairės, o mokytojai turi pakankamai kompetencijos integruoti atskiras temas į dėstomų dalykų programas. Mokykla, jeigu yra poreikis, gali kviesti kompetentingus asmenis atskiroms temoms nagrinėti“, - rašoma Švietimo ir mokslo ministerijos atsakyme.
Biologijos mokytojai užsigrūdinę
„Mechanizmas popieriuje sukurtas gražus, tačiau realiai yra neįgyvendinamas. Vien dėlto, kad tai yra integruotas kursas. Tu gali integruoti, gali išmėtyti tam tikras temas per visą mokslo metų eigą. Turbūt suprantate, jeigu nėra nuoseklumo, jeigu nėra sistemos, ir gero rezultato nesitikėk“, - sako Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos pirmininko pavaduotojas Romas Darafėjus.
Jo pastebėjimais, daugelis mokytojų susiduria su žinių stokos problema, nepaisant to, kad ministerija žadėjo, jog mokytojai bus supažindinti, apmokyti, bus parengta metodinė medžiaga.
„Biologams metodinės medžiagos, manau, daug nereikia. Bet kitų dalykų mokytojams tikrai trūksta geros ir kokybiškos metodinės medžiagos, kadangi prieš vaikus atsistojus kalbėti lytiškumo temomis nėra paprasta. Daugelis biologų esame užsigrūdinę labiau. Bet kaip kalbėti apie lytiškumą lietuvių kalbos mokytojams arba matematikams?“ - sako Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos pirmininko pavaduotojas Romas Darafėjus.
Užkliuvo Bažnyčios atstovai
„Mes gauname įvairių pranešimų iš įvairių Lietuvos regionų, kad į mokyklas ateina vyskupijų šeimos centro atstovai, kalba apie lytiškumą ir jo ugdymą. Kaip žmonės, kurie vadovaujasi Bažnyčios doktrina, veda tokius užsiėmimus? Man kyla klausimas, ką tie atstovai tose mokyklose veikia ir kodėl jie ten vaikšto.
Kaip tik turėjome diskusiją su viceministru. Jis, kaip supratau, didelės problemos nemato. Viceministras pasakė, kad mokyklų direktoriai yra atsakingi už tai. Bet kaip jie gali sužiūrėti kas ką kalba? Kur yra kontrolės mechanizmai? Kur yra kokybės užtikrinimas? Šiuo metu programa išplaukusi, nėra aiškios strategijos. Kai yra daug neaiškumų, mokytojai bijo kalbėti apie tokius klausimus kaip homoseksualumas ar lyčių stereotipai. Pedagogai bijo pasisakyti, nes gali iš vienų arba iš kitų gauti pylos“, - sako Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė J.Juškaitė.
Tarp kitko
Anot Švietimo ir mokslo ministerijos, programa gali būti įgyvendinama įvairiais būdais: integraliuoju (kai integruojama į įvairių dalykų turinį), integruojant ir sukuriant mokyklos prioritetinei sveikatos ugdymo sričiai svarbų modulį - specialią programą, numatant atskirą valandą, skirtą programai įgyvendinti, per neformalųjį švietimą ar mokyklai sukuriant išvis naują modelį.
Nuo pasirinkto programos įgyvendinimo būdo priklausys, kas ves pamokas, neformaliojo švietimo užsiėmimus ir kt. Tai gali būti mokytojai, mokykla, pagal poreikį – atskiroms temoms nagrinėti – gali pasikviesti visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Komentaras
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Dainius Kepenis:
- Visų pirma yra nepasiruošta lytiškumo programai. Šį klausimą iškėliau dar būdamas Sveikatos reikalų komitete prieš pusmetį, kai turėjo prasidėti lytiškumo ugdymas mokyklose. Mes sakėme: nepasiruošta. Todėl, kad mokyklų yra daugiau negu tūkstantis du šimtai, o paruošta gal tik pora šimtų mokytojų ir tai per keturias valandas. Vadinasi, tūkstantis mokyklų išvis neturi paruoštų žmonių. Grupė mokslininkų iš Lietuvos sveikatos mokslo universiteto šeštai klasei paruošė programą, kuri susideda iš trijų dalių: sveika gyvensena, lytiškumo ugdymas, pasiruošimas šeimai. Klaipėdoje aną savaitę ją vykdė ir įteikė kurso pabaigimo atestatus. Kursas truko aštuoniolika valandų. Tai aš manau, kad per tiek laiko niekaip neparuošusi. Bent jau turi būti minimum trys žmonės, o geriau – kad ir kokie penki žmonės mokykloje, kurie būtų pasiruošę tokiai programai. Tad bent šeši tūkstančiai žmonių turi ją praeiti, tada bus galima sakyti, kad mes jau realiai pradedame.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: