Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius:
 
Kreipsimės į Vyriausybė
- Grupė Seimo narių pasiūlė, kad šis klausimas būtų įtrauktas į komiteto darbotvarkę ir apsvarstytas. Diskusijos buvo pakankamai rimtos. Vieniems iš tikrųjų pasirodė, kad palengvėtų biudžetas ir valstybei nukristų didžiulė našta. Kitiems atrodė, kad nesąžininga naštą perkelti ant verslo pečių. Jeigu valstybei nereikėtų mokėti iš biudžeto, o būtų mokama iš lošimų organizatorių surinktomis lėšomis, valstybei iš tikrųjų našta sumažėtų.
 
Verslui papildomos išlaidos nėra labai geras variantas. Bet, aš kaip sakau, mes turime pripažinti, kad gyvename teisinėje valstybėje, ir socialiai atsakingos verslo įmonės statusas užsienyje turi labai svarbią reikšmę. Pas mus jis tik įgauna svarbą.
Aš manau, kad visgi rengėjai ir aš tarp jų kreipsimės į Vyriausybę, kad profesionalai pateiktų nuomonę tuo klausimu.
 
Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos direktorius Virginijus Daukšys:
 
Sunku pasakyti, kas pasikeistų
- Sunku pasakyti, kas pasikeistų. Nes pirmiausia pasikeitimas priklausytų nuo to, kokį variantą pasirinktų įstatymų leidėjas, šiuo atveju Seimas. Ar tai būtų atskiras mokestis, šalia visų kitų, kurie dabar yra uždėti verslui azartinių lošimų ir loterijų srityje? Ar tai būtų išskaičiuojama iš dabar sumokamų mokesčių? Pastaruoju atveju verslui nebūtų jokio skirtumo. Nes, kiek jie šiuo metu sumoka mokesčių, iš jų dalis būtų skiriama mūsų tarnybai išlaikyti.
 
Aišku, labai svarbu, kaip žiūrima į šį verslą, kuris iš tikrųjų specifinis, sukeliantis tam tikras pasekmes daliai dalyvaujančių asmenų, kurie eina ne tik lošti, bet ir atsilošti.
Bet neabejoju, kad lošėjas, pirkdamas žetoną, tokio mokesčio nemokėtų. Greičiausiai jis būtų paimamas nuo bendrovių apyvartos.
Užsienyje, kiek žinau, dažniausiai tai yra valstybinės įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto, nežinau atvejo, kad jos būtų išlaikomos verslo.
 
Europos Parlamento narys Antanas Guoga:
 
Nežinau, ar reikia taisyti tai, kas nėra sugedę
- Man atrodo, tai yra visiškas absurdas, nes tuomet verslas gali turėti per daug įtakos tai pačiai kontrolės institucijai. O ji turėtų išlikti absoliučiai nepriklausoma. Greičiausiai Seimo nariai neturi ką veikti ir bando nors ką svarstyti.
 
Bet kokiu atveju turi būti institucija, kuri yra nepriklausoma ir kuri atitinkamai viską sureguliuotų ir palaikytų tvarką.
Reikia pažiūrėti, kiek valstybė surenka mokesčių iš šio verslo. Tai tikrai yra nemažai. Aišku, jeigu per daug apsunkini verslą, jo tiesiog nebus ir žmonės išvažiuos dirbti kitur. Verslui turi būti sukuriamos palankios sąlygos.
 
Dabar viskas yra neblogai sutvarkyta, tikrai nereikėtų skubėti. Tarnybos direktorius, mano manymu, darbuojasi gerai ir kokių nors problemų nematau. Nežinau, ar reikia taisyti tai, kas nėra sugedę.
Institucija pavaldi Finansų ministerijai. Turbūt reikia sulaukti naujos finansų ministrės, kuri turi europinės patirties. Galėtų patarti ir tikrai priimtų geriausią sprendimą, koks jis bebūtų.
 
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas Samoilas Kacas:
 
Reikia kuo mažiau turėti reikalų su politika
- Suprantu, kad tokie dalykai galėtų būti atliekami kartu reformuojant priežiūros instituciją į nepriklausomą ir kolegialų organą. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje iš vienuolikos ar daugiau narių sudaryta komisija, kuri yra nepriklausoma.
Dvyliktaisiais metais Seimo valdybos darbo grupės atstovai, Lietuvos asociacijų visų lošimo rūšių nariai buvo vizito Didžiojoje Britanijoje ir matė jų modelį, kuris yra pavyzdinis.
 
Tačiau dabar jokia reforma nevyksta. Mokėk pinigus už visiškai „nupušusį“ variantą su vienu direktoriumi, priklausomu nuo Finansų ministerijos valios.
O kas yra kolegiali institucija? Joje yra bent šeši specialistai iš skirtingų sričių, pradedant ekonomika, baigiant socialiniais dalykais. Nes ši veikla yra plataus spektro, liečianti ir ekonominius, ir socialinius ar sveikatos klausimus. Turi būti specialistai ir reikia kuo mažiau turėti reikalų su politika, tada matysime puikų rezultatą.