L.Lukošiūnas: „Medicina ne ta sritis, kur reikia pirkti pigiausiai“

Evelina Machova
2017-10-12
Pasak advokatų kontoros „Sorainen“ viešųjų pirkimų praktikos vadovo, advokato Lauryno Lukošiūno, liepą įsigaliojus naujam Viešųjų pirkimų reglamentavimui perkančios organizacijos rinkdamosi prekes ar paslaugas turės daugiau laisvės dėmesį koncentruoti į kokybę, o ne tik į kainą. O tai, teigiama, didins konkurenciją tarp tiekėjų ir skatins lėšas leisti racionaliai.
L.Lukošiūnas: „Medicina ne ta sritis, kur reikia pirkti pigiausiai“
Sutinku, kad negalime visais atvejais sau leisti pirkti tik naujausius ir brangiausius medicininius produktus, technologijas ar prietaisus. Turime ieškoti alternatyvų, bet su protingais ribojimais. Kad nebūtų taip, jog žmones gydome tik pigiausiomis priemonėmis.

- Nuo liepos pasikeitė Viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, kiek suprantu, dabar daugiau dėmesio bus skiriama ne mažiausios kainos pirkimams, bet ekonomiškai naudingiausiems pasiūlymams. Anksčiau tokie pirkimai nebuvo galimi?
- Vykdant viešąjį pirkimą tiek anksčiau, tiek dabar pasiūlymus buvo galima vertinti pagal ekonominio naudingumo kriterijus. Bet dabar, po viešųjų pirkimų reglamentavimo reformos, visi pasiūlymai turėtų būti vertinami tik pagal ekonominį naudingumą. 
Kita vertus, viskas priklauso nuo formuluotės. Jei suformuojame pirkimą tik pagal kainos ar sąnaudų kriterijus, tuomet toks pirkimas bus faktiškai mažiausios kainos pirkimas. Tikrasis ekonomiškai naudingiausias pirkimas būna tuomet, kai pasiūlymas vertinamas ir pagal kainą ar sąnaudas, ir pagal kokybinius bei kitus papildomus kriterijus, kuriems suteikiama ženkli reikšmė. Tiesa, su įstatymų pakeitimais įsigalioja ir nuostata, kad perkančiosios organizacijos bus apribotos: tik iki septyniasdešimt procentų visų pirkimų, skaičiuojant pagal vertę, jos galės vykdyti remdamosi tik kainos kriterijumi.
 
Pagrindinė šio pakeitimo mintis – kad daugiau dėmesio būtų skiriama kitoms perkamo daikto savybėms, o ne tik kainai. Vykdyti pirkimus remiantis ekonominiu naudingumu buvo galima visuomet, tik medicinos sektorius jį naudodavo gana vangiai, palyginti, pavyzdžiui, su statybos sektoriumi.
 
- Kaip manote, kokios priežastys lėmė, kad vis dėlto medicinos sektorius dažniau rinkdavosi pirkimus pagal mažiausios kainos kriterijų?
- Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Galbūt čia yra pačių perkančiųjų organizacijų baimė, galbūt kompetencijos trūkumas, galbūt perkančiosios organizacijos neturi žmonių, galinčių tinkamai suformuluoti pirkimų sąlygas, ar perkamų prietaisų specifikos nežinojimas. Tačiau nuo šiol, tikiu, situacija pasikeis, nes tiek įstatymai, tiek ir Viešųjų pirkimų tarnyba skatina daugiau vykdyti ekonomiškai naudingiausius pirkimus. Ateityje realių ekonomiškai naudingiausių pirkimų, kai vertinama ir kaina, ir kiti didele dalimi kokybiniai kriterijai, turėtų būti kur kas daugiau.

 
- Sveikatos politikai dažnai akcentuoja, jog lėšas sistema turi leisti racionaliai, neišlaidauti ir, jei galima, rinktis pigesnius tiek vaistus, tiek technologijas...
- Įsigaliojus naujam viešųjų pirkimų reglamentavimui, perkančiajai organizacijai prireiks daugiau laiko įvertinti, ko konkrečiai jiems reikia, kad būtų užtikrinta kokybė. Iki pokyčių dažniausiai kalbėdavome tik apie techninę specifikaciją, ji išliks ir dabar, bet turėtų būti minimali. Turbūt teko girdėti ne vieną garsų atvejį, kuomet techninė specifikacija buvo itin konkretizuota. Nesakau, kad to negalima, bet, remiantis teismų praktika, aiškiai nurodoma, kad techninė specifikacija negali riboti konkurencijos. Specifiniai paramet-rai turėtų būti tokie, kad pirkime galėtų dalyvauti bent keli tiekėjai. 
 
O kalbant apie ekonominiu naudingumu besiremiančius pirkimus, kiekviena papildoma prietaiso ar kitos prekės funkcija ar privalumas, kuris nenurodytas specifikacijoje, gali duoti papildomų balų. Tarkim, anksčiau, jei tiekėjas neatitikdavo bent vieno techninės specifikacijos punkto, jis buvo automatiškai šalinamas iš pirkimo.
Dabar gi, jei reikalavimai dėl privalumų įtvirtinami prie pasiūlymo vertinimo kriterijų, jis gali neatitikti vieno ar kito parametro, už tai gaus mažiau balų, bet, pavyzdžiui, gali pasiūlyti gerokai mažesnę kainą. Tokiu atveju tarp skirtingų tiekėjų atsiranda konkurencija.
 
Perkančioji organizacija apsisprendžia, ar ji nori brangesnės naujausios kartos technologijos su daugiau privalomumų, ar senesnės, bet ženkliai pigesnės. Šiuo atveju atsiranda vertinimo lankstumas, nes visas pirkimas sprendžiamas ne tik pagal siaurą privalomų kriterijų sąrašą. Kai perkama vertinant ekonominį naudingumą, įrodyta, jog tokiu būdu lėšos naudojamos racionaliau. Nusipirkti pigiausią, bet nelabai kokybišką daiktą nėra pragmatiška. Tikslas – nusipirkti geriausią daiktą už protingą kainą.
 
Reikia pirkti tai, kas labiausiai atitinka medicinos įstaigos ir pacientų poreikius. Net ir vykdant pirkimus pagal ekonominio naudingumo vertinimą, kaina lieka gana svarbus kriterijus, įprastai sudarantis bent keturiasdešimt procentų viso pirkimo kriterijų. Bet vertinamos ir kitos perkamo daikto kokybinės savybės, kiti privalumai. 
 
- Ar būtų galima teigti, kad iš principo visų šių pasikeitimų esmė yra suteikti daugiau laisvių perkančiai organizacijai bei didinti konkurenciją tarp gamintojų?
- Vykdant pirkimus pagal ekonominį naudingumą, vienas tikslų yra skatinti konkurenciją siekiant aukštesnės kokybės. Tarkime, medicinos rinkoje yra pasaulinio lygio žaidėjų, kurių produktai nėra pigūs. Kas atsitinka, kai pagrindinis pirkimo kriterijus tampa tik kaina? Kai kurie tiekėjai pirkimuose tiesiog nedalyvauja, o kai kurie net neina į Lietuvos rinką, nes dėmesys sukoncentruojamas į kainą, o visa kita nesvarbu. Nesakau, kad taip yra visais atvejais, bet labai dažnai.
 
Reformos esmė – suteikti daugiau laisvės perkančiajai organizacijai. Kiekvienas mūsų pirkdami tam tikrą produktą vertiname kainos ir kokybės santykį. Nebent reikalingas koks menkniekis.

 
Medicinos sektorius nėra tas, kur svarbiausia pigumas, bet ne kokybė. Taupoma turi būti protingai. Sutinku, kad negalime sau leisti visais atvejais pirkti tik naujausius ir brangiausius medicininius produktus, technologijas ar prietaisus. Turime ieškoti alternatyvų, bet su protingais ribojimais. Kad nebūtų taip, jog žmones gydome tik pigiausiomis priemonėmis.
 
- Ar iš kaimyninių šalių yra tokių, kurios vykdydamos viešuosius pirkimus remiasi ekonominio naudingumo kriterijumi?
- Lenkija viešųjų pirkimų sistemą reformavo prieš trejus metus. Situacija čia buvo panaši kaip ir pas mus, tai yra buvo labiausiai paplitę pirkimai pagal mažiausią kainą – maždaug aštuoniasdešimt procentų visų pirkimų. Kuomet įgyvendinta reforma, įvyko drastiški pokyčiai. Prieš dvejus metus mažiausios kainos kriterijus buvo taikomas tik vienuolikoje procentų visų pirkimų. Aštuonis kartus dažniau remtasi ekonominio naudingumo vertinimu. Kitos Baltijos šalys viešųjų pirkimų reformą įgyvendino neseniai, todėl kol kas kalbėti apie rezultatus šiek tiek anksti.

KAS PASIKEITĖ NUO LIEPOS 1-OSIOS?
 
Lietuvoje įgyvendinta Europos Sąjungos viešųjų pirkimų reforma. ES Viešųjų pirkimų reforma įvyko 2014 metais, Lietuva turėjo per dvejus metus pritaikyti ES direktyvas šalies teisinei bazei. Vienas esminių pokyčių yra tai, kad direktyvų ir nacionalinių įstatymų lygmeniu ekonominis naudingumas įtvirtintas kaip pagrindinis atrankos kriterijus. Koncentruojamasi ne tik į mažą kainą ar pigiausią rinkos produktą, bet ir į kokybines bei kitas papildomas savybes.

NAUJOVĖS
 
Specialistų teigimu, įsigaliojus naujam Viešųjų pirkimų reglamentavimui perkančiosioms organizacijoms teks atidžiau išnagrinėti, kokie produktai, technologijos yra rinkoje, žinoti jų specifiką ir identifikuoti savo poreikius. Pavyzdžiui, reikalinga nauja laboratorijos įranga. Specialistai siūlo tokiais atvejais apklausti darbuotojus, kas, jų nuomone, būtų reikalingiausia gydymo įstaigai, geriausiai atitiktų pacientų poreikius. Be to, gydymo įstaigos prieš vykdydamos pirkimus turi galimybę pasikviesti išorinius ekspertus, kurie padėtų parengti perkančiai organizacijai pirkimo sąlygas, taip pat atlikti atranką. 
Kita naujovė, kuri nuo šiol įtvirtinta įstatymuose – rinkos konsultacijos. Perkančioji organizacija gali viešai kreiptis į tiekėjus, kurie, tikėtina, ir dalyvaus pirkime bei rengti viešas konsultacijas su jais, kurių metu pristatomi produktai, išsiaiškinamos galimybės ir privalumai. Tai leis išsamiau susipažinti su gaminiais bei išsigryninti poreikius. Tačiau nė vienas konsultacijose dalyvaujančių tiekėjų negali įgyti konkurencinio pranašumo.

ĮVERTINIMAS
 
Europos Komisija atnaujino viešųjų pirkimų efektyvumo stebėsenos rodiklių 2016 m. suvestinę. Labai džiugi naujiena dėl Lietuvos pasiektų rezultatų – 2016 m. Lietuvos „vieno dalyvio“ pirkimų kriterijui priskirta teigiama reikšmė „vidutiniškai“. Ji rodo, kad „vieno dalyvio“ pirkimai tesiekia 17 proc. tarptautinių pirkimų. Iš devynių rodiklių Lietuva 2016 m. prasčiausiai atrodė dėl retai taikomo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijaus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris