Per vajų dėl ligoninių maisto buvo žarstomi netikėčiausi pažadai: kad patiekaluose bus naudojami viso grūdo makaronai, bešamelio padažas. Tačiau realybė nuleidžia ant žemės. Maisto ligoniams ruošoje vietoj grietinės vis dar naudojamas augalinių riebalų mišinys, o kumpis ar vištienos krūtinėlė pakeičiami mechaniškai atskirta mėsa.
Per šešis šių metų mėnesius Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje užregistruota 14 pranešimų dėl galimai netinkamo maitinimo ligoninėse, 8 iš jų buvo pagrįsti.
Darbuotojai neatsakingi
Tokius faktus atskleidžia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), skelbianti, kad maisto tvarkymo pažeidimų sveikatos priežiūros įstaigose nemažėja. Palyginti su praėjusiais metais, jų net šiek tiek padaugėjo. Karčių žodžių specialistai negaili higienai. „Dažniausi pažeidimai - nešvarios maisto ruošimo patalpos, įrankiai ar įrenginiai maistui ruošti, kai kur – prasta darbuotojų asmeninė higiena: nešvarūs darbo drabužiai, stinga rankų higienos priemonių“, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika. Pacientų neturėtų nudžiuginti ir faktas, kad kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų virtuvėse nebuvo vykdoma efektyvi kenkėjų kontrolė bei naikinimas.
Kaip pagrindinė pažeidimų priežastis visą laiką minimas darbuotojų trūkumas ir didžiulė jų kaita. Sunku iš nemotyvuoto ir menkai kvalifikuoto samdinio tikėtis nepriekaištingos darbo etikos. Todėl nestebina, kad neatsakingumas ruošiant maistą ligoniams išlieka. Be to, valgio tiekėjai receptūros nesilaiko ne tik ieškodami pigesnių ingredientų. Jie daro ir smulkesnių technologinių pažeidimų. Pavyzdžiui, receptūroje nurodoma, kad morkas reikia supjaustyti, o jos sutarkuojamos. Nurodoma, kad troškinys verdamas 30 min., o ima ir valandą patroškina.
Nuogirdos vietoj analizės
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai įžvelgia gydymo įstaigų administracijos atsakomybę. Esą kaltas jų nemokėjimas tinkamai tvarkytis. Mat skiriant finansavimą atskiros eilutės maisto ruošai nėra. SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Ščeponavičius nurodo galimą pagrindinę pažeidimų priežastį ir kartu siūlo problemos sprendimą: „Ministerijos sudaryta komisija dar pernai vizitavo ikimokyklines ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Mes matėme, kad geresnė situacija yra tose ligoninėse, kur pačios įstaigos maitinimą organizuoja, o ne perka paslaugą. Tose įstaigose, kur paslauga perkama tikrai buvo nemažai trūkumų: maistas atšalęs, prastas jo estetinis vaizdas. Rekomenduojame ligoninėms maitinimą organizuoti pačioms.“
Pacientų maitinimą savarankiškai organizuojančios įstaigos esą veikia lanksčiau, greičiau sprendžia iškilusias problemas. Sveikatos priežiūros įstaigų atstovai yra guodęsi SAM, kad pasamdę tiekėją jie dažnai atsiduria aklavietėje. Juos varžo sutartis, kurią nutraukti sunku. Vis dėlto sprendimas samdyti tiekėją priimamas laisva valia. Šitaip gydymo įstaigų vadovybė dažniausiai stengiasi išvengti galvos skausmų, kurie kyla apsiėmus organizuoti paslaugą pačiam. Be to, reikalingos investicijos, kuriant infrastruktūrą, samdant darbuotojus. Tačiau A.Ščeponavičius tikina, kad investicijos atsiperka per keletą metų, ligoninės sutaupo ir pačios organizuodamos maisto produktų pirkimą. „Turime gerų pavyzdžių. Tikrinome pernai Onuškio slaugos ligoninę. Ten dirba viena virėja, bet tvarkosi, kuo puikiausiai – dešimt balų gavo. Ir estetinis pateikimas, ir maisto įvairovė, ir skonis – puikūs“, - sako A.Ščeponavičius. Vis dėlto nepaisant nurodomos naudos SAM sakosi negalinti priversti gydymo įstaigų maitinimo paslaugą ne įsigyti, o maistą tiekti patiems.
VMVT vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Vita Šturmienė antrina girdėjusi, kad virtuvėje geriau palaikoma tvarka tuomet, kai ligoninės pačios organizuoja maisto tiekimą, o ne samdosi privačias įmones. Tačiau skaičiais šio tvirtinimo pagrįsti negali. Belieka tik stebėtis, kodėl problemos kilmę pagrįsti galintis pjūvis lieka už ekspertų interesų lauko. Vietoj to, pateikiama pažeidimų pasiskirstymo apskritimis statistika, kuri vargu ar duoda naudos.
Komentaras
UAB ,,Pontem“ generalinis direktorius Donatas Garbauskas:
- Ligoninės pagrindinė funkcija yra gydymas, todėl papildomos paslaugos ir darbai, tokie kaip maitinimas, valymas, apsauga perduodamos bendrovėms, siekiant ekonominės ir kitų resursų reikalaujančios naudos. Paslaugą perkanti ligoninė už žemiausią fiksuotą kainą keletui metų įsigyja įstatymų reikalavimus atitinkančias profesionalias paslaugas ir darbus, o apmokėjimo dydis nekeičiamas visą sutarties laikotarpį, nors produktai ir brangsta. Gydymo įstaigos taip pat susimažina administravimo naštą, nes joms nereikia ieškoti darbuotojų ir mokėti darbo užmokestį, atostoginius, mokesčius VMI, Sodrai; ieškoti tiekėjų ir mokėti jiems už prekes; dengti gamybos išlaidų; rūpintis gamybos įranga; logistika, sandėliavimu, maisto pristatymu. Be to, ligoninė ne tik nusiperka LR įstatymus atitinkančias paslaugas, bet ir gauna papildomas tūkstantines pajamas už patalpų nuomą. Todėl nesuprantamas kai kurių valdžios atstovų atkaklus noras grįžti prie senos tvarkos, kai ligoninės pačios maitinosi ir, kai valstybė – mokesčių mokėtojai mokėjo už viską, skirdama lėšas jų išlaikymui.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: